- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-27
- Bylos Nr.
- ATP-327-107/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-33-3-00597-2013-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Stasys Valužis
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK VPS Kelių policijos poskyrio viršininko Algirdo Puidoko apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nutarimo, kuriuo A. J., gim. (duomenys neskelbtini) , pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas),
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013-08-18 Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK VPS Patrulių būrio vyriausiasis patrulis E. G. A. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2013-08-16, apie 23.03 val., (duomenys neskelbtini) , pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, būdamas neblaivus (nustatytas 0,46 promilės girtumas), vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau Plungės rajono apylinkės teismas 2014-03-17 nutarimu A. J. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.
Apeliaciniame skunde Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK VPS Kelių policijos poskyrio viršininkas A. Puidokas teigia, kad 2013-08-16 23.03 val. blaivumo tikrinimo alkotesteriu „Lion Alcolmeter 500“ metu A. J. prietaisas parodė 0,46 promilės girtumą. A. J. su tokiais parodymais sutiko ir dėl padaryto pažeidimo gailėjosi. A. J. po valandos – 00.00 val. – kreipėsi į gydymo įstaigą, joje tokiu pat prietaisu (laikas nenustatytas) buvo nustatytas 0,39 promilės girtumas, priduotas kraujas, parodymai neužfiksuoti. Specialisto išvadoje Nr. T-A 2096/08(03) nustatyta, kad A. J. kraujyje, kuris buvo paimtas 2013-08-17 00.00 val., etilo alkoholio nerasta. Tačiau pagal policijos alkotesterio rodmenis tikėtina, kad 2013-08-16 23.03 val. A. J. vairavo automobilį, būdamas lengvo girtumo laipsnio. Apelianto nuomone, vadovautis kraujo tyrimo išvadomis ir paneigti policijos alkotesterio parodymus negalima.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad A. J. parodymai, jog jis gėrė alų, turėtų būti vertinami kritiškai, nes medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti metu (laikas nenurodytas) alkotesteris po vienos valandos dar parodė 0,39 promilės girtumą. Dauguma asmenų, stengdamiesi išvengti administracinės atsakomybės, pareigūnams nurodo, kad vartojo alų prieš kelias minutes. A. J. žinojo, kad pavartojus alkoholį, vairuoti transporto priemones draudžiama, tačiau to nepaisė.
Administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Kartu įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniui komfortu. ATPK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti ir auklėti.
Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK VPS Kelių policijos poskyrio viršininkas A. Puidokas prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir A. J. pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį paskirti sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 99 punkte nurodyta, kad transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas nustatomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau tekste Taisyklės), nustatyta, kad asmenų, vairuojančių antžeminio, vandens transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės (išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitaip) (Taisyklių 3 punktas). Policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą (Taisyklių 4 punktas). Šiose Taisyklėse neblaivumo (girtumo) tikrinimo sąvoka apima policijos pareigūnų veiksmus, kuriais specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas) (Taisyklių 2 punktas).
Policijos pareigūnai, siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra blaivus (negirtas), įvertina bendrą asmens būklę pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru; nedelsdami tikrina transporto priemonės vairuotoją (jo sutikimu) arba nedelsdami pristato jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros (paminėtų Taisyklių 6.,6.1., 6.3., 9., 9.1., 9.3. punktai).
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti bendros asmens būklės įvertinimo metodikos (toliau tekste Metodika) 2 punkte nurodyti požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir / ar apsvaigęs: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai (Metodikos 2.1., 2.2., 2.3., 2.4. punktai). Šios Metodikos 3 punkte numatyta, kad esant 2 punkte nurodytiems požymiams, vertinama bendra asmens būklė (išskyrus atvejus, kai teisės aktai nustato kitaip arba to neįmanoma atlikti dėl vairuojančiojo sveikatos būklės): ar gali eiti tiesia linija – „pėda po pėdos“; ar stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) (Metodikos 3.1., 3.2. punktai). Esant pagrįstiems įtarimams, kad transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus ar apsvaigęs, jo patikrinimas tęsiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Metodikos 4 punktas).
Iš Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK VPS Patrulių būrio vyriausiojo patrulio E. G. 2013-08-16 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2013-08-16, apie 23.03 val., A. J. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas dirbant pagal prevencinę priemonę, skirtą transporto priemonių vairuotojų neblaivumui ir apsvaigimui nuo narkotinių medžiagų tikrinti (b. l. 15). Apie tai, kad, sustabdžius A. J. vairuojamą automobilį, A. J. sukėlė įtarimą, kad jis neblaivus ir būtų reikalinga patikrinti jo neblaivumą alkotesteriu, tarnybiniame pranešime neužfiksuota.
Iš patikros alkotesteriu duomenų matyti, kad 2013-08-16 23 val. 03 min. alkotesteriu „Lion alcolmeter 500“ A. J. buvo nustatytas 0,46 promilės girtumas. A. J. po patikrinimo rezultatu pasirašė (b. l. 13). Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė, kad buvo išgėręs 1 butelį alaus, todėl nepatikėjo, kad gali būti neblaivus (b. l. 3), todėl kreipėsi dėl girtumo patikrinimo į (duomenys neskelbtini) savivaldybės ligoninę.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintoje Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikoje (5 punktas) numatyta, kad bendras asmens būklės vertinimas pradedamas ne vėliau kaip per 1 valandą nuo asmens atvykimo į ASPĮ, bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 660 ,,Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ pakeitimo 101.4. p. numatyta, kad transporto priemonės vairuotojui prireikus atlikti medicininę apžiūrą, išrašyti siuntimą (3 priedas) ir pristatyti vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros, tai turi būti padaryta ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo surašymo.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ 10 punkte numatyta, kad policijos pareigūnai transporto priemonės vairuotoją, įtariamą nusikalstamos veikos padarymu, įtariamą esant apsvaigusį arba kai objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo, nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo surašymo išrašo transporto priemonės vairuotojo siuntimą ir pristato transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Taisyklėse 1 valandos laikas girtumo patikrinimui sveikatos priežiūros įstaigoje atlikti siejamas ne su pirminio girtumo patikrinimo pradžia, bet su pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo surašymo laiku.
Administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuota, kad A. J. padarė pažeidimą 2013-08-16 23 val. 03 min. (b. l. 3). Iš pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo matyti, kad A. J. buvo nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo 2013-08-16 23 val. 05 val. (b. l. 6). Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto matyti, kad, A. J. atvykus į (duomenys neskelbtini) savivaldybės ligoninę, A. J. judesiai buvo tikslūs, eisena tiesi, buvo sąmoningas, atmintis gera, kalba rišli. A. J. apžiūrėjusi gydytoja alkoholio kvapo neužuodė. 00 val. 00 min. alkotesteriu patikrinus A. J. blaivumą buvo nustatytos 0,39 promilės, taip pat buvo paimtas ir kraujas (b. l. 18).
Specialisto išvada Nr. T–A 7946/13(01) patvirtina, kad A. J. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 17).
Nuo A. J. nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo 23 val. 05 val. iki A. J. kraujo paėmimo ligoninėje valanda nepraėjo, t. y. A. J. kreipėsi į ligoninę laiku, o kraujas tyrimui buvo paimtas nepažeidžiant Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos.
Iš alkotesterio „Lion Alcolmeter 500“, kuriuo buvo matuojamas A. J. neblaivumas 2013-08-16, patikros sertifikato Nr. 1403025 matyti, kad šio matuoklio matavimo paklaida, kai nustatomas girtumas nuo 0 iki 4,00 laipsnio promilės, gali būti plius minus 5 procentai (b. l. 12). A. J. atveju, kai buvo nustatytas 0,46 promilės girtumas, pritaikius minėtą 5 procentų promilės paklaidą, A. J. girtumas galėjo būti 0,437 promilės. Alkotesteriu nustatytas neblaivumo laipsnis nežymiai viršijo leistiną maksimalią 0,4 promilės ribą. Pagrindų abejoti alkotesterio rodmenimis A. J. turėjo.
Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte užfiksuota, kad A. J. prieš pusantros valandos buvo išgėręs 0,5 l 5 procentų stiprumo alaus. A. J. apžiūros metu jokių požymių apie tai, kad A. J. neblaivus, nenustatyta, nesijautė ir alkoholio kvapo, tik alkomatuokliu tyrimo metu 00 val. 00 min. A. J. buvo nustatytas 0,39 promilės neblaivumas, tačiau galutinėje išvadoje nustatyta ir gydytojos parašu patvirtinta, kad A. J. – blaivus (b. l. 18). Kraujo mėginyje, kuris buvo paimtas 2013-08-17 00 val. 00 min., etilo alkoholio nerasta (b. l. 17).
Kauno apskrities priklausomybės ligų centro gydytojos Vilmos Pukelevičienės paruoštoje metodikoje „Neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo praktiniai aspektai“ (Kauno priklausomybės ligų centras 2006-12-13) rašoma apie tai, kad alkotesterio rodmenys gali įvairuoti net nuo –30 proc. iki +60 proc., nes pūtimo metu įkvėptas ir iškvepiamas oras maišosi nevienodai, todėl suprantama, jog alkotesteris asmens iškvepiamame ore galėjo rodyti 0,46 promilės girtumą, tačiau šie rezultatai galėjo objektyviai neatspindėti galimo alkoholio kiekio tiriamo žmogaus organizme, kadangi iškvepiamo oro koncentracija iš esmės galėjo skirtis nuo koncentracijos kraujyje, tai ir patvirtina specialisto išvada Nr. T–A 7946/13(01), jog A. J. kraujyje etilo alkoholio nerasta. Abejoti minėta specialisto išvada nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į apylinkės teismo paminėtą mokslinį tyrimą, kad suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100,125 mg/kg/val. greičiu, o kraujyje jo koncentracija sumažėja vidutiniškai 0,15, 0,2 promilės per valandą (460 psl., 2003 m. „Psichiatrija“, mokslinis redaktorius A. D.), nėra pagrindo nesutikti ir su apylinkės teismo išvada, kad, nepraėjus nė valandai po to, kai A. J. neblaivumą patikrino policijos pareigūnai, alkoholio koncentracija jo kraujyje, esant nustatytam 0,46 promilės girtumui, sumažėti iki 0,00 promilės negalėjo.
Esant tokioms aplinkybėms, apylinkės teismas administracinę bylą, nesant A. J. veiksmuose ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, nutraukė pagrįstai, naikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2014-03-17 nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. nutarimą palikti nepakeistą, Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK VPS Kelių policijos poskyrio viršininko Algirdo Puidoko apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.