Vilniaus apygardos teismo nutartis

2007-10-01 · Civilinė byla Nr. 2A-783-492/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-10-01
Bylos Nr.
2A-783-492/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Volskienė (pirm.), Alma Urbanavičienė, Natalja Cikoto
Atsakovas
Ritai Solvej
Ieškovas
Rasos Jusevičiūtės
Trečiasis asmuo
Kauno rajono 2-asis notarų biuras
Kategorijos
  • 21.4.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Virginija Volskienė Civilinė byla Nr. 2A-783-40/07

Teisėja Bronislava Todesienė Procesinio sprendimo kategorija:

21.4.1.3.; 36.4.; 42.11.3.;

121.15.; 121.18.;121.21

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2007 m. spalio 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Virginijos Volskienės,kolegijos teisėjų Almos Urbanavičienės, Nataljos Cikoto,sekretoriaujant Loretai Jasiulionienei,dalyvaujant atsakovei Ritai Solvej, jos atstovui adv. Edgarui Jautakiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Rasos Jusevičiūtės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1006-129/2007 pagal Rasos Jusevičiūtės ieškinį atsakovei Ritai Solvej, tretysis asmuo Kauno rajono 2-asis notarų biuras, dėl sutarties pripažinimo negaliojančia.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė Rasa Jusevičiūtė ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 1999-09-03 paskolos sutartį dėl 44 000 Lt, sudaryta Kauno rajono 2-ame notarų biure. Nurodė, kad atsakovę Ritą Solvej pažįsta tik kaip namo pirkėją, pinigų iš jos niekada nesiskolino. 1999 m. mirė ieškovės tėvas, ši paveldėjo namą. Atsakovė, sužinojusi, jog ieškovė ketina parduoti paveldėtą namą, pasiūlė ieškovei sumokėti rankpinigius bei paprašė leisti gyventi name. Kadangi namą paveldėjo ir kiti įpėdiniai, todėl iš pradžių reikėjo atidalinti turtą. Dėl šios priežasties notarų biure 1999-09-03 buvo sudaryta tariama paskolos sutartis, pagal kurią ieškovė gavo 44 000 Lt sumą kaip rankpinigius už parduodama namą. 1999-09-06 pas notarę buvo pasirašyta paveldėto turto dalybų sutartis ir gauti rankpinigiai išdalinti paveldėtojams. Nors pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta, kad namo kaina yra 100 000 Lt, tačiau ieškovė gavo 44 000 Lt mažiau. Šalys sudarė tariamą paskolos sutartį siekdamos nupirkti butą ir atlaisvinti namą, kuriame galėtų gyventi atsakovė. Kadangi ieškovė turi vaikų, tai reikėjo įsigyti kitą gyvenamąją vietą ir tik tada galima buvo sudaryti namo pirkimo – pardavimo sutartį. Pinigai buvo skirti naujam būstui įsigyti. Ieškovė dėl patyrimo stokos, sudarius namo pirkimo – pardavimo sutartį, nepaprašė atsakovės sunaikinti tarimą paskolos sutartį, ją pasitikėjo. Atsakovė elgiasi nesąžiningai, siekia nepagrįstai praturtėti. Pažymėtina, jog atsakovė nesikreipė į teismą pasibaigus prievolės įvykdymo terminui 2000 m., be to, ieškovei nebuvo įteiktas paskolos sutarties egzempliorius. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovės turtinė padėtis paskolos sutarties sudarymo metu buvo gera, todėl nebuvo pagrindo skolintis didelės pinigų sumos iš atsakovės.

Atsiliepimas

Atsakovė Rita Solvej atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 1999-09-03 Kauno rajono 2-ame notarų biure buvo sudaryta 44 000 Lt paskolos sutartis, kuriuos atsakovė įsipareigojo grąžinti iki 2000-02-03. Pasibaigus sutartyje nurodytam paskolos terminui, ieškovė skolos negrąžino. Ieškovė su ieškiniu dėl sutarties nutraukimo kreipėsi tik tada, kai sužinojo, kad atsakovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Ieškovės argumentai dėl rankpinigių yra visiškai nepagrįsti. Pirkimo – pardavimo sutartyje nėra nurodytas avanso įskaitymas į namo pirkimo kainą, nėra nurodyta, jog ieškovė sumokėjo 44 000 Lt mažiau.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė 1 774 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovės naudai. Nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų teiginius, jog namo pirkimo – pardavimo metu 100 000 Lt suma buvo sumažinta ir iš jos išskaičiuoti 44 000 Lt. Ieškovė negalėjo nurodyti, kada ir kiek pinigų yra gavusi iš atsakovės už parduotą turtą. Ieškovė, ginčydama sutarties pobūdį, iš esmės rėmėsi liudytojų – kitų paveldėtojų ar draugų parodymais, nė vienas iš jų sudarant ginčijamą sutartį nedalyvavo, apie jos sudarymo aplinkybes sužinojo iš pačios ieškovės, todėl jų paaiškinimai atmestini. Ieškovės argumentas, jog apie tariamą paskolos sutarties sudarymą žinojo notarė atmestinas, nes šalių valios neatitinkančios sutarties notarė nebūtų tvirtinusi. Po trijų dienų nuo ginčijamos sutarties sudarymo tame pačiame notarų biure visi įpėdiniai sudarė Paveldėto turto dalybų sutartį (l. 9-10), ieškovė nenurodė jokių priežasčių dėl ko visi įpėdiniai negalėjo sudaryti su atsakove rankpinigių sutarties. Be to, bylą nagrinėjant teismo posėdžiu metu taip pat paaiškėjo, jog priešingai nei nurodė ieškovė, atsakovę ieškovė pažinojo dar prieš ginčijamos sutarties sudarymą, nes 1999 m. liepos 22 d. pasiskolino iš jos 500 JAV dolerių. Asmuo turi veikti atidžiai ir rūpestingai bei nepasirašyti jam nesuprantamų ar jo valios neatitinkančių sutarties sąlygų. Ieškovė teismui patvirtino, kad yra verslininkė, turi vidurinį išsilavinimą, gi ginčijamos sutarties turinys, jos sąlygų suvokimas nereikalauja teisinio ar kitas specialaus išsilavinimas, todėl laikytina, kad pasirašydama ginčijamą paskolos sutartį ieškovė suprato ir sutiko su jos sąlygomis, atitinkamai prisiėmė iš sutarties kylančius įsipareigojimus.

Šalies argumentai

Ieškovė Rasa Jusevičiūtė apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. kovo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo namo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo praėjo ilgas laiko tarpas (8 metai), todėl ieškovė negalėjo tiksliai prisiminti, kada ir kiek tiksliai gavo pinigų iš atsakovės. Tačiau ši aplinkybė niekaip nepatvirtina pinigų pasiskolinimo fakto. Nurodė, kad su atsakove iki namo pardavimo nebuvo pažįstamos, todėl nelogiška, jog atsakovė nepažįstamam žmogui būtų paskolinusi tokią pinigų sumą, neužtikrindama sutarties vykdymo. Pasirašant sutartį notarė tik patvirtino šalių parašus, tačiau atsiskaitymuose nedalyvavo. Be to, teismo posėdžio metu notarė neneigė fakto, jog tai buvo ne paskolos sutartis. Sudarius pagrindinę sutartį, rankpinigiai netenka savo pagrindinės funkcijos, todėl ir minėta sutartis nebegalioja. Teismas neįvertino ieškovės pateiktų įrodymų, jog ši atsakovės nepažinojo (500 JAV dolerių buvo duoti taip pat kaip rankpinigiai), tariamos paskolos sutarties sudarymo metu turėjo pakankamai turto, todėl skolinantis pinigų ieškovė neturėjo tikslo, gi atsakovės turtinė padėtis tuo metu buvo prasta, todėl ji negalėjo paskolinti tokios pinigų sumos. Taip pat teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovė buvo šoko būsenos po tėvo mirties, neatsižvelgė į tai, kad ieškovė neturėjo teisinio išsilavinimo, tuo metu versle buvo mažai patyrusi.

Atsiliepimas

Atsakovė Rita Solvej atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, nes ieškovė neneigė gavusi pinigus iš atsakovės, notarės patvirtinta sutartis yra galiojanti, nėra įrodymų, jog ši sutartis buvo skirta sudaryti kitą sandorį. Visas turtas, kurį apeliantė yra deklaravusi, yra jos gautas jau po paskolos sutarties sudarymo.

Ieškovės Rasos Jusevičiūtės apeliacinį skundą atsisakytina tenkinti.

Ginčo šalys – ieškovė Rasa Jusevičiūtė ir atsakovė Rita Solvej (Chanukajevienė) 1999-09-03 Kauno rajono II-ajame notarų biure sudarė paskolos sutartį, kuria ieškovė pasiskolino iš atsakovės 44 000 Lt, pinigus įsipareigojo grąžinti iki 2000-02-03 (l. 5). Kita sutartimi, patvirtinta 2000-09-13 Kauno 8-ojo notarų biuro notarės L.Telksnienės, ieškovė R.Jusevičiūtė pardavė atsakovei R. Solvej žemės sklypą su gyvenamuoju namu bei ūkio pastatais, esančiais J.Lukšos g. 57, Garliavoje, Kauno rajone už 300 000 Lt (l. 6-8). Sutartyje nurodyta, kad 100 000 Lt ieškovė gavo iš atsakovės sutarties sudarymo metu, likusią sumą pirkėja įsipareigojo sumokėti į pardavėjos sąskaitą iš AB „Lietuvos taupomojo banko“ suteiktos paskolos. Ieškinyje R.Jusevičiūtė teigia, kad namo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu atsakovė sumokėjo paskolinta pinigų suma – 44 000 Lt mažiau, todėl paskolos sutartis pripažintina negaliojančia, nes faktiškai buvo sudaryta rankpinigių sutartis, pardavus namą, rankpinigių funkcija baigėsi. Tačiau aplinkybės, kad parduodama namą ieškovė pasiskolinta pinigų suma gavo mažiau, ji neįrodė. Notarės patvirtintoje žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo – pardavimo sutartyje nėra aptarta, kad paskolinta pinigų suma įskaitoma į kainą ir atsiskaitymą už parduodamą turtą. Ieškovė nenurodė jokių objektyvių kliūčių, kurios būtų galėję sutrukdyti sutartyje išdėstyti tokią sąlygą. Jos nurodytos aplinkybės, kad po tėvo mirties 1997-12-24 išgyveno didelį stresą, neturėjo specialaus teisinio išsilavinimo, nesudaro pakankamo pagrindo teigti, kad namo pirkimo – pardavimo sutarties sąlygos buvo išreikštos neteisingai, neatitiko tikrosios padėties. Sutarties sąlygos išdėstytos aiškiai ir suprantamai, tekste nėra dviprasmybių, todėl sutarties turinys turi būti aiškinamas nuosekliai pagal šalių pasirašytą ir notarės patvirtintą tekstą. Apeliantės argumentas, kad notarė tik patvirtino parašų tikrumą, tačiau nedalyvavo šalių atsiskaitymuose už namą, todėl negalima remtis įrašu sutartyje, atmestinas. Tik šalims akivaizdžiai pareiškus, kad pardavėja gavo iš pirkėjos 100 000 Lt sutarties pasirašymo metu, tokia sąlyga galėjo būti įtraukta į tekstą, šalių pasirašoma ir notarės tvirtinama. Paskolos gi sutartyje šalys niekaip neaptarė paskolos panaudojimo būdo, tačiau buvo nurodytas konkretus jos grąžinimo terminas, aptarta šalių galimybė susitarti dėl kitokio grąžinimo termino bei palūkanų mokėjimo. Vien dėl šių aplinkybių sandoriai laikytini savarankiškais, niekuo vienas su kitu nesusijusiais. Tik sudarius paveldėto turto dalybų sutartį, kurią notarė patvirtino 1999-09-06 (l. 9-10), ieškovė įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir ūkio pastatais Garliavoje, kurį vėliau pardavė atsakovei. Objektyviai rankpinigių sutartį ieškovė galėjo sudaryti tik po to, kai pasidalijo paveldėtą turtą ir tapo žemės sklypo ir gyvenamojo namo savininke. Paveldėto turto dalybų sutartyje yra nurodyta, kad 44 000 Lt atitenka nepilnametėms įpėdinėms Simonai ir Kornelijai Jusevičiūtėms. Teismo posėdyje 2007-03-06 apklausta paskolos, o vėliau paveldėto turto pasidalijimo sutartį patvirtinusi notarė Renata Butkauskaitė parodė (l. 78), kad paskolos sutarties patvirtinimo metu sandorio šalys apie rankpinigių sutarties sudarymą nieko nekalbėjo, pinigai buvo skolinami atsiskaityti su kitais įpėdiniais. Tai patvirtina ir paveldėto turto dalybų sutartis bei pačios ieškovės paaiškinimai, kad nepilnametėms įpėdinėms vėliau buvo nupirktas butas. Liudytojos A.Jusevičienė, R.Ramanauskienė, J.Dubosaitė apie ieškovės sudarytą sutartį žinojo tik iš pačios ieškovės kalbos, todėl jų aiškinimais, kad buvo siekiama sudaryti rankpinigių, o ne paskolos sutartį, remtis negalima. Laikytina, kad ieškovė nepateikė neabejotinų įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji, sudarydama paskolos sutartį iš tikrųjų būtų siekusi sudaryti rankpinigių sutartį, priešingai, byloje nustatyti faktai patvirtina, kad pinigai jai buvo reikalingi atsiskaityti su kitais įpėdiniais. Ieškovė paskolos sutartį prašo pripažinti negaliojančia CK 1.87 str. (1964 m. CK 52 str.) numatytu pagrindu – teigdama, kad tai buvo apsimestinis sandoris. Tokiu atveju turi būti įrodyta, kad sudarytas sandoris turėjo abiejų šalių valios ydą – t.y. ne tik ieškovė, bet ir atsakovė sąmoningai siekė sudaryti kitą sandorį, negu buvo notaro patvirtintas. Šioje civilinėje byloje ieškovė iš esmės įrodinėjo tik savo valios neatitikimą, bet nepateikė įrodymų, kad ir atsakovė turėjo ketinimų sudaryti ne paskolos, o rankpinigių sutartį. Vien tas faktas, kad po paskolos sutarties sudarymo atsakovei buvo leista apsigyventi parduodamame name, nėra pakankamas padaryti išvadai, kad paskolos sutartimi atsakovė sumokėjo rankpinigius. Tokios aplinkybės ji pati niekuomet nepripažino, nėra kitų duomenų, kurie patvirtintų jos interesus ir valią mokėti rankpinigius, o ne suteikti paskolą, kaip ir nurodyta sutarties tekste.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliantės argumentai, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, yra atmestini. Priešingai, pati ieškovė nepateikė pakankamai argumentų bei įrodymų, patvirtinančių paskolos sutarties abiejų šalių valios ydingumą.

Motyvuojamoji dalis

Pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino reikšmingas aplinkybes byloje, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, padarė pagrįstas išvadas; apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo priimtą sprendimą naikinti ar keisti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2007 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą

Kolegijos pirmininkė Virginija VolskienėTeisėjai Alma UrbanavičienėNatalja Cikoto