- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-20
- Bylos Nr.
- 2A-11-258/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-04-3-01286-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Alma Urbanavičienė, Rita Kisielienė (pran.)
- Atsakovas
- E. S., D. S.
- Kategorijos
- 31.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Ritos Kisielienės (pranešėja) ir Almos Urbanavičienės rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų E. S. ir D. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 15 d. sprendimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė N. G. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti servitutą pasibaigusiu ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010 m. sausio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. DJ-492 įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu pastatu - vienbučiu gyvenamuoju namu. Žemės sklypo daliai 2009 m. sausio 29 d. Žemės servituto nustatymo sutartimi, patvirtinta Vilniaus rajono 2-ojo notarų biuro notarės O. Ž., neatlygintinai nustatytas servitutas - eiti ir važiuoti transporto priemonėmis. Servituto sutartį sudarė ankstesnieji žemės sklypo savininkai, iš kurių ieškovė įsigijo žemės sklypą. Ieškovė po sklypo įsigijimo pamatė, kad nustatytas servitutas nereikalingas, o atsakovai (servituto turėtojai) savo sklypu gali tinkamai naudotis be servituto. Atsakovų sklypas ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve, iš kurios įvažiavimui į jų sklypą buvo nustatytas servitutas, todėl palikti servitutą įvažiavimui iš tos pačios gatvės nėra pagrindo. Tiesioginio įvažiavimo į atsakovų žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės nesinaudojant servitutu neapriboja gamtiniai ar infrastruktūriniai inžineriniai įrenginiai, nereikia tiesti naujo kelio. Tarp (duomenys neskelbtini) gatvės ir atsakovų žemės sklypo nėra kitiems asmenims priklausančių žemės sklypų. Atsakovų žemės sklypo tvoroje, esančioje prie (duomenys neskelbtini) gatvės, iš kurios įvažiuojama į sklypą, padaryti vartai, pro kuriuos patenkama į jų žemės sklypą, o nuo vartų į jų žemės sklypą nutiestas takas. Įvažiavimui į atsakovų žemės sklypą užtenka padaryti įvažiavimą per tvorą, kuri nėra sunkiai ardoma ar monolitinė. Priešingai, servitutu nustatytas kelias ilgesnis už tiesioginio įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) gatvės galimybę, todėl servitutas nepagrįstai suvaržo ieškovės teises į žemės sklypą, o servitutas neatitinka įstatyme nustatyto servituto tikslo. Kadangi servitutas neatlygintinas, ieškovė patiria papildomų išlaidų dėl įvažiavimo į jos ir atsakovų žemės sklypus tvarkymui. Objektyvių aplinkybių palikti servitutą nėra. Esant galimybei atsakovams įvažiuoti į savo žemės sklypą tiesiai iš (duomenys neskelbtini) gatvės, neesant aplinkybių, kurios objektyviai trukdytų atsakovams naudotis savo žemės sklypu ir kurių pašalinimas būtų susijęs su neprotingomis ir nepateisinamomis išlaidomis, tolesnis kelio servituto per ieškovės žemės sklypą naudojimas netikslingas. Atsakovai gali tinkamai naudotis savo žemės sklypu nesinaudojant servitutu, todėl servitutas pripažintinas pasibaigusiu.
Atsiliepimas
Atsakovai E. S. ir D. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė atmesti ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nesutinka su argumentais, jog išnyko servituto būtinumas. Atsakovų gyvenamasis namas buvo suprojektuotas taip, kad įvažiavimas į garažą buvo nukreiptas į tuometinių kaimyninio sklypo savininkų ir pardavėjų V. Š. ir I. Š. sklypą (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dabartinis savininkas N. G., t. y. į sklypo dalį, kurią buvę ir dabartiniai sklypo savininkai naudoja eiti ir važiuoti transporto priemonėmis. V. Š. ir I. Š. suteikė atsakovams kelio servitutą (tarnaujantis daiktas) žemės sklype (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę neatlygintinai eiti ir važiuoti bet kuriuo paros metu 38 kv. m sklypo dalimi (prie Žemės nustatymo servituto 2009 m. sausio 29 d. sutarties, pridėtame plane pažymėtas indeksu „SI“, linijomis ir taškais 5-10-8-9-5). Už suteiktą servitutą atsakovas E. S. įsipareigojo sumokėti už visas vedamas komunikacijas į sklypus (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilnius, taip pat sumokėjo ir 100 000 Lt pagal Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo 2008 m. birželio 19 d. sutartį (sutarties 2.1.2 p.). Atsakovas E. S. 2010 m. sausio 25 d. gavo V. Š. pranešimą, kuriame nurodyta „p. E. S., pranešu Jums, kad ketinu parduoti man priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, į kurio dalį – 38 kv. m Jūsų sklypo naudai yra nustatytas servitutas, žemės sklypo plane pažymėtas indeksu SI, pagal 2009-01-29 Vilniaus rajono 2-ojo notarų biure sudarytą ir patvirtintą Žemės servituto nustatymo sutartį, registro Nr. 805. Naujasis žemės sklypo savininkas informuotas apie sudarytą servituto nustatymo sutartį ir jam pereis minėtoje Žemės servituto nustatymo sutartyje nustatytos teisės ir pareigos“. Ieškovė apie servitutą sklype (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius, buvo informuota prieš įsigyjant sklypą, taip pat turėjo galimybę įvertinti patekimo į savo sklypą galimybes. Atsakovai nesutinka, kad baigėsi servituto būtinumas. Už tai, kad kaimyninio sklypo buvę savininkai V. Š. ir I. Š. suteikė E. S. servitutą, jis įsipareigojo per savo sklypą pravesti visas komunikacijas į gretimą sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tai padarė savo lėšomis. Atsakovai, įvertinę, kad servitutas suteiktas neterminuotai, kad už jo suteikimą sumokėta didelė pinigų suma, suplanavo ir susitvarkė savo gerbūvį (aptvėrė sklypą tvora, apsėjo sklypą veja, pasodino tujas, sklype auga medis, pagal poreikį išklojo takelius trinkelėmis). Sklype (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, suprojektuotos komunikacijos, kuriomis naudojasi ir sklypo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (tarnaujantis daiktas) savininkai, ir kurios daro negalimą patekimą į atsakovų sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Šalia sklypo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ribos atvesti elektros, dujų įvadai, įrengtas stulpelis su žymėjimu „Nuotekos“. Atsakovai negalėtų keisti minėtų įvadų vietos, nes už tai atsakingos kompetentingos institucijos. Atsakovų žemės sklype įkastas nuotekų rezervuaras. Tai taip pat daro neįmanomą atsakovų sklypo naudojimą be servituto, nes negalimas patekimas automobiliu į garažą, tam kliudo nuotekų rezervuaro šulinių dangčiai, kurie ir pats rezervuaras neatlaikytų automobilio svorio. Nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki atsakovų garažo nėra nutiestas kelias. Nors ieškovė teigė, kad naudojimasis servitutu suvaržo jos teises, tačiau apie tai nepateikė argumentų. Sklypo dalis, kurioje nustatytas servitutas, pritaikyta važiavimui transporto priemonėmis, t. y. išpilta skalda, todėl tinkama tiek ieškovei, tiek atsakovams patekti į sklypus. Ieškovės reikalavimo patenkinimas reikštų, kad atsakovas E. S. praranda galimybę patekti į jam priklausantį žemės sklypą iš viešo savivaldybės kelio, o, kad ši galimybė būtų atkurta, reikia įrengti kitą tinkamą naudoti įvažiavimą. Ieškovės teiginys, kad servitutas suteiktas neatlygintinai, neatitinka tikrovės. Atsakovas E. S. už suteiktą servitutą įvedė komunikacijas į savo ir ieškovės sklypus, o taip pat savo lėšomis už visas komunikacijas sumokėjo. Atsakovui E. S. servitutas suteiktas atlygintinai. Atsakovas su UAB Vilniaus vandenys sudarė Apmokėjimo už suvartotą vandenį objekto statybos laikotarpiu 2009-06-29 laikiną sutartį Nr. 3457, taip pat apmokėjo už vandentiekio per savo sklypą vedimo išlaidas - 249,90 Lt. Atsakovas su AB Lietuvos dujos sudarė naujo vartotojo prijungimo prie dujų sistemos sutartį. Apmokėjo už dujų įvedimą į sklypą (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pastatė dujų skirstymo spintą sklypams (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atsakovas sudarė su UAB Rytų skirstomieji tinklai 2009-06-03 Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Apmokėjo už elektros įvedimą į sklypus (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Už komunikacijų įvedimą į sklypus (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sumokėta 17 631,81 Lt. 2008-06-19 Nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarties 2.1. p. nurodyta, kad šalių susitarimu Žemės sklypas parduodamas už 110 000 Lt, pastatas parduodamas už 560 000 Lt, iš viso turtas parduodamas už 670 000 Lt. Sutarties 2.1.2 p. nurodyta, kad likusius 100 000 Lt pirkėjas įsipareigoja pervesti į tą pačią pardavėjo sąskaitą per l darbo dieną nuo sutarties 4.5 p. visų įsipareigojimų įvykdymo dienos. Pardavėjas tinkamai neįvykdė sutarties 4.5 p. nurodytų įsipareigojimų. Pirkėjas net ir nesulaukęs tinkamo sutarties 4.5 p. įvykdymo pagal sutartį atsiskaitė visiškai. Tą patvirtina V. Š. 2009-01-29 pakvitavimas, kuriame nurodyta, kad nekilnojamojo turto pirkėjas E. S. yra visiškai atsiskaitęs su V. Š.. Taigi iš principo už servituto suteikimą E. S. yra sumokėjęs 117 631,81 Lt.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. V. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad sutinka su patikslintame ieškinyje išdėstytais argumentais ir reikalavimais.
Šalies argumentai
Atsakovai E. S. ir D. S. patikslintu priešieškiniu dėl įpareigojimo atlikti veiksmus prašo įpareigoti ieškovę N. G. nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pašalinti kliūtis, t. y. nugriauti tvorą, pastatytą pagal ribą, Žemės nustatymo servituto 2009-01-29 sutarties (Notarinio registro Nr. 2-3474) Žemės sklypo plane pažymėtą taškais 10, 5 ir 9, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad būtinybė tikslinti priešieškinį atsirado, kai ieškovės atstovas 2013 m. gegužės 20 d. į bylą pateikė papildomus rašytinius įrodymus ir foto nuotraukas. Iš jų matyti, kad ir toliau ieškovė tęsia neteisėtus veiksmus - atsakovams dar labiau apsunkino nekliudomą patekimą į sklypą (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) per servitutą, pastatydama papildomą tvorą. Ieškovei nupirkus sklypą (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), ji kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl papildomo valstybinės žemės sklypo, kuris ribojasi su sklypu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), išsipirkimo. Valstybinės žemės sklypas buvo tarp ieškovės žemės sklypo ir žemės sklypo, kurį iš sodininkų bendrijos „Švietimas“ pagal sutartį nuomojo atsakovas E. S.. Šiuo valstybinės žemės sklypu atsakovai patekdavo į savo sklypą (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). Per valstybinę žemę, tam, kad patektų į savo žemės sklypą, atsakovai buvo priversti važinėti dėl to, kad ieškovė pastatė tvorą, kuri kliudė naudotis nustatytu servitutu, o taip pat ant sklypo ribos buvo pastatytas dujų įvadas. Dujų įvadas yra prie atsakovų sklypo ribos, todėl nesaugu pro jį važinėti, o jis turi būti perkeltas, atsižvelgiant į ieškovės N. G. duotą notarinį sutikimą. Ieškovė užtvėrė tvorą, kuri yra kliūtis atsakovams patekti į savo žemės sklypą per nustatytą servitutą, o jie, norėdami patekti į savo žemės sklypą, priversti važiuoti ir ieškovei nuosavybės teise priklausančio sklypo neservitutine dalimi. Ieškovė atsakovams dar labiau apsunkino nekliudomą patekimą į sklypą per servitutą, pastatydama papildomą tvorą. Atsakovui sudėtinga patekti į savo žemės sklypą manevruojant tarp dviejų tvorų. Tvora, pastatyta tarp ieškovų ir atsakovų žemės sklypų, pažeidžia Žemės nustatymo servituto 2009 m. sausio 29 d. sutarties 7 punktą, todėl tvora, einanti pagal ribą, pažymėtą taškais 10, 5 ir 9, turi būti pašalinta, įpareigojant tai padaryti ieškovę.
Atsiliepimas
Ieškovė N. G. atsiliepimu į priešieškinį prašė atmesti patikslintą priešieškinį. Pažymėjo, jog duomenų, kad servitutas būtų suteiktas atlygintinai, byloje nėra. 2009 m. sausio 29 d. Žemės servituto nustatymo sutarties 9 punktas numato, kad servitutas nustatomas neatlygintinai. Priešieškinyje nepagrįstai nurodyta, kad valstybinės žemės sklypu, kurį išpirko ieškovė, atsakovai patekdavo į savo sklypą. Atsakovų patekimas į savo sklypą per ieškovės papildomai išpirktą valstybinės žemės sklypą yra neįmanomas, kadangi paminėti sklypai neturi bendros ribos. Ieškovės papildomai išpirktas valstybinės žemės sklypas yra išsidėstęs tarp ieškovei priklausančio sklypo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ir sodininkų bendrijos „Švietimas“ valdomos teritorijos, todėl atsakovams norint iš sodininkų bendrijos patekti į savo sklypą (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) reikia eiti (važiuoti) per ieškovei priklausantį sklypą (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) (sklypo dalį, kurioje nėra nustatytas servitutas). Šias aplinkybes patvirtina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011-11-28 raštas dėl sklypų (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) servituto (pageidaujama pirkti laisvos valstybinės žemės dalis nepatenka į sodininkų bendrijos „Švietimas“ teritorijos ribas ir nesiriboja su Jūsų (Atsakovų) nuosavybės teise valdomu žemės sklypu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) bei jo priedas - ištrauka iš suvestinio skaitmeninio Vilniaus miesto plano. Nepagrįsti atsakovų argumentai, kad patekimas į jų sklypą (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) komplikuotas dėl sklype esančių komunikacijų. Tai, kokias kliūtis atsakovai susikūrė savo sklypo ribose, negali būti pagrindas naudotis kitų asmenų nuosavybe. Byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad patekti nuo (duomenys neskelbtini) gatvės į atsakovų žemės sklypą nėra kliūčių. Ieškovė, būdama žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) savininkė, pasinaudojo teisės aktų jai suteikta teise aptverti jai priklausantį žemės sklypą tvora. Tvora eina ties ieškovei priklausančio žemės sklypo riba (o ne ant ribos) ir nekerta ar kitaip nepažeidžia žemės sklypo dalies, kuriai nustatytas servitutas. Servitutinė žemės dalis yra laisva ir prieinama, todėl atsakovų reikalavimas nugriauti tvorą ar jos dalį nepagrįstas. Tvora apsaugo nuo pašalinių asmenų laisvo patekimo į ieškovei priklausantį žemės sklypą, todėl jos nugriovimas prieštarautų ieškovės interesams. Atsakovų reikalavimas nugriauti tvorą atmestinas. Teismui patenkinus ieškovės patikslintą ieškinį ir panaikinus servitutą, patikslinto priešieškinio patenkinimas taptų apskritai netikslingas. Dujotiekio įvadas buvo sumontuotas konkrečioje vietoje ne ieškovės iniciatyva, jis buvo sumontuotas dar ieškovei neįgijus nuosavybės teise žemės sklypo. Dujotiekio įvadas nepakliūna į servitutinę žemės sklypo dalį ir yra valstybinėje žemėje prie gatvės. Jis nėra kliūtis atsakovams patekti į savo sklypą, kadangi atsakovų sklypo riba su (duomenys neskelbtini) gatve pakankama įsirengi įvažiavimą kitoje vietoje. Ieškovė buvo pasirašiusi notarinį sutikimą perkelti dujų įvadą, tačiau atsakovai neatliko veiksmų tokiam perkėlimui atlikti, t. y. patys atsakovai elgėsi nerūpestingai ir nepasirūpino savo interesais.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 15 d. priėmė sprendimą, kuriuo patikslintą ieškinį tenkino iš dalies - pripažino servitutą, kuris nustatytas 2009-01-29 Žemės servituto nustatymo sutartimi (Notarinio registro Nr. 805), pasibaigusiu, o patikslintą priešieškinį atmetė. Nurodė, kad nesutinka su atsakovų dėstomomis aplinkybėmis, jog nurodytas servitutas laikytinas atlygintiniu servitutu. Tai, kad servitutas yra neatlygintinis patvirtina aiškiai pačioje servituto sutartyje išdėstytos nuostatos dėl servituto neatlygintinumo. Nagrinėjamu atveju svarbi bylai aplinkybė yra ta, kad servitutas buvo nustatytas sutarties pagrindu, t. y. sutarties šalims jų valia susitarus dėl servituto. Nurodė, kad sutinka su ieškovės teiginiais, kad bylos duomenys patvirtina tai, jog sutartimi, kurią sudarė V. Š., atstovaujama I. Š., bei E. S., nustatytas servitutas yra nereikalingas, o atsakovai savo sklypu bei jame esančiu gyvenamuoju namu gali tinkamai naudotis be servituto, taip papildomai neribodami ieškovės, kaip žemės sklypo savininkės, teisių. Nurodė, kad bylos duomenys patvirtina tai, kad atsakovų žemės sklypas tiesiogiai ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve, iš kurios tiesiogiai galima patekti į atsakovams priklausantį žemės sklypą. Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad atsakovų minimas rezervuaras taip pat neribotų atsakovams galimybės įsirengti įvažiavimą iki garažo, nes laisvas atstumas (nuo rezervuaro iki takelio) sudaro 2,61 m. Taigi įvažiavimas gali būti padarytas šalia, o ne virš rezervuaro. Teismo vertinimu, dujų įvadas taip pat netrukdo atsakovams įsirengti įvažiavimą į sklypą tiesiogiai iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Nurodė, kad teismas nagrinėjamu atveju nesiremia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010 pateiktais išaiškinimais, nes nurodytoje byloje bei nagrinėjamoje byloje yra kitokios faktinės aplinkybės (ratio decidendi). Nurodė, kad patikslinto ieškinio išsprendimas lems procesinį rezultatą dėl byloje pareikšto patikslinto priešieškinio tolesnio nagrinėjimo. Kadangi yra tenkinamas ieškovės pareikštas reikalavimas bei pripažįstamas pasibaigusiu servitutas, teismas atmeta atsakovų pareikštą patikslintą priešieškinį, kuriuo buvo siekiama pašalinti kliūtis, trukdančias naudotis servitutu, nes apskritai servitutas pripažintas pasibaigusiu.
Apeliacinio skundo argumentai
Atsakovas E. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 15 d. sprendimą ir panaikinus sprendimo dalį dėl ieškinio tenkinimo priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti, o sprendimo dalį dėl priešieškinio grąžinti pirmosios instancijos teismui naujam nagrinėjimui. Nurodo, kad servituto pabaiga išnykus servituto būtinumui atsiranda tada, kai aplinkybės pasikeičia taip, kad viešpataujantysis daiktas gali būti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu, tarnaujančiojo daikto savininko teisės naudotis tuo daiktu neribojamos, o servitutas baigiasi tarnaujančiojo daikto savininko ir viešpataujančiojo daikto savininko susitarimu. Taigi, įstatymai servituto pabaigą susieja su imperatyvia sąlyga – aplinkybių pasikeitimu taip, kad viešpataujantysis daiktas gali būti tinkamai naudojamas. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nesirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. 3K-3-472/2010 pateiktais išaiškinimais. Reiškiant reikalavimą pripažinti nustatyto kelio servituto pabaigą, išnykus kelio servituto būtinumui, jau turi egzistuoti reali ir užtikrinta galimybė viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti be nustatyto kelio servituto. N. G. ir S. V. prieš įsigydami sklypą, buvo informuoti apie tai, kad įsigijo sklypą servitutu ir, kad jokios aplinkybės po sklypo įsigijimo, ieškinio pareiškimo ir dabartiniu metu nėra pasikeitusios. Teismo nustatyta aplinkybė, kad atsakovams tik tereikėtų įsirengti įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės tik išpilant skaldą ir kad, tai sudarytų nedideles sąnaudas, yra prielaida, nes įvažiavimo į kiemą suformavimas reikalauja ne tik išlaidų, bet ir techninių sprendimų. Įvažiavimo kelio į sklypą galimybę gali įvertinti ne teismas, bet specialistai. Nesant specialistų išvados dėl galimybės įrengti įvažiavimą pasikeitus aplinkybėms nuo to laiko kada buvo suplanuotas atskiras įvažiavimas į sklypo teritoriją, teismas neturėjo ne tik teisinių, bet ir faktinių aplinkybių visumos pripažinti, kad yra visos aplinkybės, leidžiančios teigti, kad yra galimybė įrengti naują įvažiavimą. Sklypo dalyje, kuri yra tarp namo ir servitutinio kelio, nėra techninės galimybės įrengti kito įvažiavimo. Papildomai teikia pardavėjo techninių parametrų paaiškinimą, kurį prašo prijungti prie bylos, nurodo, kad šį dokumentą gavo po teismo sprendimo priėmimo.
Atsakovė D. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 15 d. sprendimą ir panaikinus sprendimo dalį dėl ieškinio tenkinimo priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti, o sprendimo dalį dėl priešieškinio grąžinti pirmosios instancijos teismui naujam nagrinėjimui. Nurodo, kad servituto pabaigą įstatymų leidėjas sieja su esminių aplinkybių pasikeitimu taip, kad būtų galima konstatuoti, jog viešpataujantysis daiktas gali būti tinkamai naudojamas be servituto. Teismas nepagrįstai nesirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010. Ieškovė tik po žemės sklypo įsigijimo pamatė, kad nustatytasis servitutas yra nebereikalingas. Teismas netinkamai taikė CK 4.130 str. 1 d. 5 p. nuostatas. Sklypo dalyje, kurioje nustatytas servitutas, yra ne tik išpilta skalda, bet ir suformuota kieta panduso danga ir užpilta skalda. Įvažiavimo kelio į sklypą galimybę gali įvertinti ne teismas, bet specialistai, kurie įvertintų, ar šalia sklypo ribos atvesti elektros, dujų įvadai, įrengtas stulpelis su žymėjimu nuotekos, nuotekų rezervuaras neribotų atsakovams galimybės įsirengti įvažiavimą į namą iki garažo. Teismas visiškai nekreipia dėmesio į jos kieme esantį nuotekų rezervuarą, kuris yra toje vietoje, kurioje, kaip teismas nurodo, yra galimybė įsirengti įvažiavimą. Teismo nustatytoje vietoje nėra techninės galimybės įrengti kito įvažiavimo. Teismas dėl priešieškinyje išdėstyto reikalavimo pagrindo ir dalyko nepasisakė, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, todėl neišspręstų reikalavimų dalyje byla grąžintina pirmosios instancijos teismui.
Atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė N. G. pateikė atsiliepimą į D. S. ir E. S. apeliacinius skundus, kuriuo prašo apeliacinius skundus atmesti; priteisti iš apeliantų atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas; bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka; prijungti teikiamus rašytinius įrodymus. Nurodo, kad teismas motyvuotai pagrindė servituto instituto tikslinę paskirtį, išdėstė motyvus, kuriais buvo vadovautasi priimant sprendimą. Teismas įvertino visas teisines ir faktines aplinkybes, reikšmingas civilinės bylos išnagrinėjimui. Teismas pagrįstai konstatavo, kad toks servitutas, kuris nėra reikalingas, negali būti ir būtinas. Būtinumas servitutui yra išnykęs. Po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo apeliantai naudojasi galimybe patekti į savo sklypą ir garažą tiesiai iš (duomenys neskelbtini) gatvės, važiuodami transporto priemone. Apeliantų sklypo riba šalia (duomenys neskelbtini) gatvės yra gerokai platesnė nei ieškovės. Pačių apeliantų susikurtos subjektyvios kliūtys patekti į savo sklypą – tvora, tujos – bylos nagrinėjimo teisme metu buvo panaikintos. Apeliantai įgyvendina pareigą prisijungti prie miesto kanalizacijos. Apeliantams pakaktų savo žemės sklypo teritorijoje įrengti įvažiavimą. Įvertinus aplinkybes nėra pagrindo daryti išvadą, kad vien tik servituto nustatymas ir jo galiojimas, yra vienintelis būdas išspręsti deklaruojamą apeliantų interesų įgyvendinimo problemą. Atmestini kaip nepagrįsti apeliantų argumentai, dėl to, kad apeliantų sklypas negali būti tinkamai naudojamas be servituto. Teismas nesirėmė minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, kadangi bylose yra visiškai skirtingos faktinės aplinkybės. Apeliantų namas nėra priskiriamas prie daugiabučių pastatų. Jokių kliūčių įsirengti atskirą įvažiavimą į apeliantų sklypą nėra. Apeliantai nepateikia jokių specialistų išvadų, kad jų žemės sklype nėra galimybės įrengti įvažiavimo bei paneigiančių suprojektuoto įvažiavimo įrengimo neįmanomumą. Apeliantų įrengtas nuotekų rezervuaras yra įrengtas neteisėtoje vietoje, jo įrengimo vieta neatitinka nei techninės specifikacijos, nei teisės aktų reikalavimų. Patikslintas priešieškinys yra atmestas pagrįstai. Teismui patenkinus reikalavimą dėl servituto pripažinimo pasibaigusiu iš esmės neliko patikslinto priešieškinio pagrindo ir dalyko. Teikia naujus įrodymus, kurie buvo gauti po skundžiamo sprendimo priėmimo, prašo prijungti prie bylos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
CK 4.130 str. nustatęs servituto pasibaigimo pagrindus ir terminus, nurodė, kad servitutas baigiasi išnykus servituto būtinumui. Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.117 straipsnį, kelio servitutu gali būti nustatoma teisė naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti. Servitutas gali būti panaikintas tik įstatymų nustatyta tvarka šalims dėl to susitarus ar kitais specialiais CK išvardytais pagrindais, įskaitant atvejus, kai išnyksta servituto būtinumas (CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punktas). CK 4.135 str. nustatyta, kad kai aplinkybės pasikeičia taip, kad viešpataujantysis daiktas gali būti tinkamai naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu, tarnaujančiojo daikto savininko teisės naudotis tuo daiktu neribojamos, o servitutas baigiasi tarnaujančiojo daikto savininko ir viešpataujančiojo daikto savininko susitarimu. Jeigu tarnaujančiojo daikto savininkas ir viešpataujančiojo daikto savininkas nesusitaria, sprendimą dėl servituto pabaigos priima teismas. Kaip matyti iš 2009-01-29 žemės servituto nustatymo sutarties (1t. b.l.9-11) servituto turėtojui E. S. suteikta teisė neatlygintinai naudotis ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalimi. Servitutas nustatytas žemės sklypo daliai skirtai eiti ir važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas). Kelio servitutas, suteikiantis teisę neatlygintinai eiti ir važiuoti bet kuriuo paros metu 38kv.m. sklypo dalimi. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kelio servitutas kaip teisė naudotis svetimu, t.y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu ar kitu teisiniu pagrindu valdomu žemės sklypu, suteikiama siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas tinkamą naudojimą. Apeliantai nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodė, kad nėra galimybės patekti į jų sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės, nes šalia sklypo ribos yra atvesti elektros, dujų įvadai (spintos), įrengtas stulpelis su žymėjimu nuotekos. Taigi, šiuo atveju svarbu nustatyti ar prie atsakovams priklausančio žemės sklypo nėra kito priėjimo kaip tik takas ar kelias, einantis per tarnaujantį žemės sklypą. Pirmosios instancijos teismas, nuvykęs į vietą įsitikino jog byloje pateiktos fotonuotraukos realiai neatspindi visos situacijos, kuri buvo nustatyta 2013-06-26 atlikus įvykio vietos apžiūrą, kurio metu nustatyta, jog jau nėra tvoros, kuri skirtų (duomenys neskelbtini) gatvę nuo atsakovams priklausančio žemės sklypo, be to iš Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus 2007-12-14 d. įsakymu Nr. 30-2445 patvirtinto žemės sklypo kadastrinis Nr. 0001/0075:2715 (2t. b.l.98) detaliuoju planu į atsakovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą buvo suplanuotas atskiras įvažiavimas. Detalusis planas - tai teritorijų planavimo dokumentas, kuriame yra nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos privalomosios sąlygos). Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvada, jog pagal nurodyto sklypo tvarkymo reglamentą, paminėtas sklypo detalus planas buvo pakeistas. Nagrinėjamu atveju šalys nesutaria dėl servituto panaikinimo, tačiau pateikto teritorijos planavimo dokumento matyti, jog atsakovai turi galimybę patekti į savo žemės sklypą tiesiai iš viešo savivaldybės kelio – (duomenys neskelbtini) gatvės, nesant aplinkybių, kurios objektyviai trukdytų atsakovams tinkamai naudotis savo žemės sklypu pagal paskirtį. Žemės servituto nustatymo sutartyje nėra nurodyta žemės savininko pareiga servituto turėtojui užtikrinti privažiavimą prie name įrengto garažo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje įrodyta, kad atsakovams nuosavybės teise priklausantis sklypas gali būti tinkamai naudojamas nesinaudojant nustatytu kelio servitutu. Kaip nurodyta aukščiau, įstatymas servituto panaikinimo galimybę sieja su servituto būtinumo išnykimu, kuris siejamas su tuo, kad turi iš esmės pasikeisti konkrečios šalių sutartos ar objektyviai egzistavusios aplinkybės, dėl kurių servitutas buvo nustatytas, t. y. tos aplinkybės turi taip pasikeisti, kad atsirastų galimybė viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu (CK 4.135 straipsnis). Taigi reiškiant reikalavimą pripažinti nustatyto kelio servituto pabaigą, išnykus kelio servituto būtinumui, jau turi egzistuoti reali ir užtikrinta galimybė (nors galimi atvejai, kai ji gali atsirasti ir bylos nagrinėjimo metu) viešpataujantįjį daiktą tinkamai naudoti be nustatyto kelio servituto žemės sklype – tarnaujančiajame daikte, t. y. nustatyto kelio servituto panaikinimas šiuo pagrindu negali būti pateisinamas, jeigu jį panaikinus viešpataujančiojo daikto tinkamo naudojimo galimybė bus prarasta, o jo tinkamo naudojimo užtikrinimui bus reikalinga vėliau, pareiškiant tokius reikalavimus, nustatyti naujus kelio servitutus bei įrengti kelius, kurių techninis įrengimo lygis atitiktų keliui keliamus reikalavimus ir toks kelias taptų tinkamas naudoti. Be to, šioje byloje aplinkybės yra pasikeitusios taip, kad šiuo metu atsakovams, norint patekti į savo sklypą ne tiesiogiai iš (duomenys neskelbtini) gatvės, o per nustatytą servitutą, atsakovai turi naudotis ieškovei priklausančia žemės sklypo dalimi, kurioje servitutas nenustatytas. Kaip matyti iš aukščiau paminėtos žemės servituto nustatymo sutarties (1t.b.l.9-11) 14p. servituto turėtojas įsipareigojo įgyvendinti tik šia sutartimi suteiktas bei betarpiškai su jomis susijusias naudojimosi žemės sklypu teises. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu ieškovo ieškinį atmetė pagrįstai, o apeliaciniame skunde nurodyti argumentai ginčijamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.