Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2019-05-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-278-1081/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-05-02
Bylos Nr.
1-278-1081/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-16345-2019-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kristina Vorienė
Kaltinamasis
N. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-278-1081/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16345-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6.; 1.1.7.2.2.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 2.12.2.8. (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 2 d.Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Kristina Vorienė,sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei I. K.,

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Kretinga) prokurorui S. P., kaltinamajai N. K., kaltinamosios gynėjui advokatui P. M.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. K. vairavo kelių transporto priemonę, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, o būtent: N. K. 2019 m. balandžio 21 d. apie 13:47 val. daugiabučio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Peugeot 206, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio – 2019 m. balandžio 21 d. 14:06 val. alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM- 0393 jai nustatytas 2,82 ‰ promilių neblaivumas.

N. K. savo kaltę pripažino visiškai ir apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad balandžio 21 d. apie 13.00 būnant namuose, skambino sugyventiniui, kuris į jos skambučius nereagavo, todėl nusprendė važiuoti jo paieškoti. Automobilis buvo kieme, rakteliai buvo automobilyje. Buvo išgėrusi, tačiau kiek buvo išgėrusi neprisimena, suprato, kad vairuoti negali. Žinojo, kad įstatymas draudžia vairuoti neblaiviam. Važiavo iš savo namų (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). (duomeny neskelbtini) kiemo aikštelėje bandė apsisukti ir atsitrenkė į kitą automobilį. Dar bandė paskambinti sugyventiniui, bet telefonas buvo išjungtas, todėl paliko automobilį ir išėjo. Jai atsitrenkus į kitą automobilį, buvo išėjęs kažkoks vyriškis, kuris sakė, kad ji neblaivi, kad kvies policiją, bet ji vis tiek išėjo. Policija ją sustabdė pusiaukelėje link namų. Suprato, dėl ko ją sustabdė policija, sugrįžo į įvykio vietą, savo kaltę pripažino. Policija neblaivumą tikrino du kartus, pirmą kartą rodė 3 promiles, antrą kartą 2,8 promilių, su nustatytu neblaivumu sutinka. Savo poelgį vertina labai blogai, nuoširdžiai gailisi. Sutinka sumokėti baudą, tik prašo išdėstyti jos mokėjimą dvejiems metams.

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (BPK 218, 273 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios N. K. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jos pačios visiško prisipažinimo ir parodymų, yra neginčytinai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardintais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):

2019 m. balandžio 21 d. tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodyta, kad 2019 m. balandžio 21 d. apie 13:30 val. daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme, neblaivi (pirmas tikrinimas 13:47 val. - nustatytas 3,07 ‰ (promilių) neblaivumas, antras tikrinimas 14:06 val. - nustatytas 2.82 ‰ (promilių) neblaivumas) N. K., vairuodama atbuline eiga automobilį Peugeot 206, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į stovinčio automobilio Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) šoną bei jį apgadino (b. l. 1, 10);

asmens blaivumo testo rezultatais, kuriais N. K. 2019 m. balandžio 21 d. 13.47 val. alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM 0393 nustatytas 3,07 promilių girtumas, 2019 m. balandžio 21 d. 14.06 val. tuo pačiu alkotesteriu nustatytas 2,82 promilių girtumas (b. l. 12);

alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARFM 0393 patikros sertifikatu Nr. 0971589, patvirtinančiu, kad alkotesterio patikra, kuriuo nustatytas N. K. neblaivumas galioja iki 2019 m. spalio 15 d. (b. l. 13);

2019 m. balandžio 21 d. apžiūros protokolu su fotolentele, kuriuose užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta - daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), kiemas ir apžiūros metu nustatyta, kad šiame kieme stovi apgadintas automobilis Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei į šį automobilį atsitrenkęs automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį būdama neblaivi vairavo N. K. (b. l. 20-31);

liudytojo G. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2019 m. balandžio 21 d. apie 13:47 val. būdamas pas draugą namie, adresu (duomenys neskelbtini), ir sėdėdamas prie lango išgirdo duslų garsą, o pasižiūrėjęs per langą pamatė, kad kieme stovėjęs jo dukros automobilis Opel Astra sulingavo ir, kad į dukros automobilį atbuline eiga įvažiavo baltos spalvos automobilis Peugeot. Išbėgęs į kiemą ir pamatęs, kaip į dukros automobilį atsitrenkęs automobilis ruošiasi iš kiemo išvažiuoti, jis pribėgo prie šio automobilio vairuotojo pusės durelių ir pamatė, kad šį automobilį vairuoja moteris. Atidaręs šio automobilio dureles pamatė, kad vairuotoja yra neblaivi, nuo jos sklinda alkoholio kvapas. Jis šiai moteriai pasakė, kad ji daugiau nevairuos, po ko ši moteris iš automobilio išlipo. Tada palikęs neblaivią automobilio Peugeot vairuotoją kieme, jis pats nubėgo pasakyti dukrai apie jos apgadintą automobilį, o kai su kartu dukra grįžo prie jos automobilio, neblaivios automobilio Peugeot vairuotojos kieme jau nebebuvo, o automobilis Peugeot tebestovėjo ten pat, kur ir liko po to, kai jis šį automobilį sustabdė. Neblaivi moteris automobilį Peugeot vairavo viena pati, kitų asmenų šiame automobilyje nebuvo (b. l. 34-36);

liudytojo J. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad automobilis Peugeot 206, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam, tik jis yra šio automobilio savininkas, tai yra jo nuosavas turtas, kuris nėra kartu užgyventas gyvenant su sugyventine N. K.. 2019 m. balandžio 21 d. apie 9.00 val. jis iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), išėjo pas savo draugą, gyvenantį (duomenys neskelbtini), o jo sugyventinė N. K. liko miegoti namuose. Apie tai, kad išeina į (duomenys neskelbtini), jis jai nesakė. Jis matė, kad tą pačią dieną apie 13.30 - 14.00 val. jam skambino jo sugyventinė, tačiau jis į jos skambutį neatsiliepė. Netrukus po sugyventinės skambučio jam paskambino jo draugai, kurie pranešė, kad jo sugyventinė N. K. būdama neblaivi įvažiavo į kitą automobilį. Nuėjęs link daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), jis pamatė stovintį savo automobilį Peugeot 206, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei policijos automobilį, kuriame jau sėdėjo N. K.. Apie tai, kad N. K. ruošiasi iš namų važiuoti minėtu jo automobiliu, jis nežinojo, nes ji jam apie tai nepranešė, o jeigu būtų žinojęs, nebūtų leidęs jai vairuoti. Jam išeinant iš namų, minėtas jo automobilis liko namų kieme, o jo užvedimo rakteliai buvo palikti pačiame automobilyje (b. l. 40-42);

VĮ „Regitra“ duomenimis, pagal kuriuos automobilio Peugeot 206, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį būdama neblaivi vairavo N. K., savininkas yra J. S. (b. l. 44);

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, pagal kuriuos vidutinė automobilio Peugeot 206 D (dyzelinas, variklio darbinis tūris 1868 cm³, 2001 m. laidos) kaina be PVM yra 620 Eur (b. l. 45).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą N. K. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kadangi ji vairavo automobilį Peugeot 206, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas 2,82 promilių neblaivumas.

Alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis. N. K. du kartus buvo tikrinama alkoholio matuokliu Alcotest 6810, kurio naudojimas yra įteisintas, ir, pagal bylos duomenis, įrenginiui laiku atlikta metrologinė patikra, todėl pagrindo abejoti nustatytu N. K. neblaivumu teismas neturi.

Kaltinamosios N. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Skiriant bausmę N. K. atsižvelgtina į nustatytą jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją (baigtinė veika), kaltininkės asmenybę (anksčiau neteista (b. l. 52), administracine tvarka bausta (b. 49-51), dirbanti.

Įvertinus visų aplinkybių visumą, N. K. už jos padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda. Atsižvelgiant į kaltinamosios turtinę padėtį, skirtina bausmės minimumui artima 81 MGL (4050 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajai pripažinus kaltę, bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jai paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, N. K. jai inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdama kelių transporto eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisykles: vairavo transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, sukėlė eismo įvykį, todėl yra pagrindas paskirti jai baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones įstatymo numatytam trejų metų laikotarpiui (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Teismų praktikoje pažymėta, kad trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės apsaugomos taikant BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą turto vertės išieškojimą. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-262-489/2017).

Nagrinėjamu atveju N. K. nusikalstamą veiką padarė vairuodama ne jai pačiai, o J. S. priklausantį automobilį, kuris apie tai, kad N. K. vairuos neblaivi nežinojo. Priešingai, iš ikiteisminio tyrimo metu J. S. duotų parodymų matyti, kad automobilį N. K. pasiėmė jo neatsiklaususi, be to jis nebūtų leidęs N. K. vairuoti neblaiviai. Kaltinamoji teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad J. S. apie tai, kad ji vairuos neblaivi, nieko nežinojo. Esant tokioms aplinkybėms spręstina, jog J. S. priklausančio automobilio konfiskavimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, todėl transporto priemonė nekonfiskuotina.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet išieškant jos vertę atitinkančią pinigų sumą, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas.

Teismas, atsižvelgdamas į N. K. nustatytą girtumo laipsnį – 2,82 ‰ promilės etilo alkoholio, tai, kad N. K. vairavo automobilį būdama ne tik neblaivi, bet ir neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, sukėlė eismo įvykį, kurio metu tik dėl palankiai susiklosčiusių aplinkybių buvo išvengta itin skaudžių ir neatitaisomų pasekmių, taip pat į tai, kad N. K. nusikalto pirmą kartą, administracine tvarka bausta, savo kaltę nuo pat nusikaltimo padarymo pripažino, savo elgesį vertina blogai, nuoširdžiai gailisi, sprendžia, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti konfiskuojant automobilio Peugeot 206 vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 620 Eur.

N. K. paskirta kardomoji priemonė ­­– rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 67-68), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

N. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 81 MGL (4050 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti N. K. 54 MGL (2700 Eur) dydžio baudą, įpareigojant ją sumokėti per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi paskirti N. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejų metų laikotarpiui.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi paskirti N. K. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio Peugeot 206 vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 620 Eur (šešis šimtus dvidešimt eurų).

N. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Kristina Vorienė