Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas R. Adamonis, sekretoriaujant K. Stamulienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. G., jo atstovei pagal susitarimą-advokatei V. Budrevičienei ir suinteresuotiems asmenims-transporto priemonės savininkui(nukentėjusiajam) V. J. ir institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą,-Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkui N. Butėnui, veikiančiam pagal įgaliojimą, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pil. A. G. a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvio, turinčio vidurinį išsilavinimą, nevedusio, dirb. A. G. individualioje įmonėje, kurios buveinė yra adresu: (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teisto vieną kartą(teistumas neišnykęs),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016m. vasario 14d., apie 13⁴⁰ val., dienos metu, pažeidėjas A. G. Ukmergės rajone, kelio Ukmergė-Petronys-Tulpiakiemis-Pagiriai 21,30 kilometre, vairuodamas automobilį „ Audi 80 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą pil. V. J. vardu, esant slidžiai kelio dangai, kelio vingyje nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio dangos būklę, meteorologines sąlygas ir, nesuvaldęs vairuojamo automobilio, nuvažiavo į pakelės griovį, ko pasekoje kilusio eismo įvykio metu buvo apgadintas pažeidėjo vairuojamas automobilis „ Audi 80 “, o po to, kai pagal gautą pranešimą Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos tarnybos patruliai atvyko į įvykio vietą, kad išsiaiškinti kilusio eismo įvykio aplinkybes, įvykio vietoje rastas pažeidėjas A. G. vengė įstatymo nustatyta tvarka pasitikrinti neblaivumą.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidėjo A. G. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai yra įrodyti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustų suinteresuoto asmens-transporto priemonės savininko, kaip nukentėjusiojo, V. J. ir liudytojų R. N., S. L., pastarųjų kaip į įvykio vietą vykusių policijos pareigūnų, J. K. ir E. R. parodymais ir kitais administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje esančiais rašytiniais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu(b.l. 1), Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus informacinio pobūdžio pažyma dėl pranešimo apie techninį eismo įvykį(b.l. 58-59) ir priedu prie minėtos pažymos, t.y. CD kompaktiniu disku(laikmena) su įrašytu garso įrašu(b.l. 60), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo išrašu(b.l. 40-43), tarnybiniu pranešimu dėl eismo įvykio(b.l. 3), eismo įvykio vietos schemomis, viena iš kurių yra juodraštinė(b.l. 4456) ir priedais prie minėtų schemų, t.y. fotolentelėmis(b.l. 6-9), pranešimu dėl nušalinimo dėl transporto priemonių vairavimo(b.l. 10), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu(b.l. 11), pil. J. K. ir E. R. paaiškinimais(b.l. 12-13) ir visa kita medžiaga.

LR ATPK 284 str. 1d. yra nustatyta organo, nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, pareiga išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar protokole nurodytas pažeidėju asmuo yra kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016m. vasario 14d., apie 13⁴⁰ val., Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus informacinėje sistemoje buvo užregistruotas vienas pranešimas apie sukeltą techninį eismo įvykį, kuriame dalyvavo automobilis „ Audi 80 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) skambinant iš mobilaus ryšio telefono, kurio abonento Nr. (8-605) 97179. Skambinęs asmuo, prisistatęs pil. J. K. pavarde, pranešė apie tai, kad kelyje, važiuojant nuo Tulpiakiemio kaimo link Ukmergės, ties Bitininkų mišku, jis matė, kaip nuo kelio į šalikelę nuslydo automobilis „ Audi 80 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sužeistų asmenų nėra, o automobilį vairavęs asmuo-pil. A. G., gyvenantis Pagirių miestelyje, kurį pranešėjas pažįsta, yra galimai neblaivus. Kartu pranešėjas nurodė, kad jis įvykio vietoje nelauks. Teismui savo iniciatyva užklausus Bendrąjį pagalbos centrą dėl informacijos apie gautą pranešimą dėl nagrinėjamo eismo įvykio pateikimo, gautas minėtas garso įrašas, įrašytas į CD kompaktinį diską(laikmeną), buvo perklausytas ir administracinės bylos nagrinėjimo teisme metu(b.l. 58, 60). Apie gautą telefoninį pranešimą dėl eismo įvykio Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyrius 13⁴⁸ val. informavo ir Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK budinčią dalį, ką patvirtina teismo iniciatyva išsireikalautas Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo išrašas(b.l. 40-43). Apie eismo įvykį pranešęs asmuo-pil. J. K., kaip liudytojas, buvo apklaustas ir administracinės bylos nagrinėjimo teisme metu, kuris pilnai patvirtino savo telefoniniame pranešime nurodytas įvykio aplinkybes, jas jau būdamas išdėstęs ir savo policijai rašytame paaiškinime dėl matyto eismo įvykio(b.l. 12), pasak kurio, jam iš karto privažiavus prie tos vietos, kur matė ką tik nuo kelio į šalikelę nuslydusį automobilį „ Audi 80 “, matė, kaip iš automobilio vairuotojo pusės išlipo pažeidėjas A. G., kurį jis(liudytojas J. K.) gerai pažįsta, nes kartu mokėsi vienoje mokykloje. Liudytojo J. K. teigimu, daugiau jokių kitų asmenų(išlipančių iš nuo kelio nuslydusio automobilio ar sėdinčių tame automobilyje) įvykio vietoje nebuvo, o iš automobilio išlipęs pažeidėjas A. G., kuris buvo apsivilkęs raudoną striukę, kurią vilki ir šiandieną teisme(pastaba: liudytojas J. K. buvo apklausinėjamas 2016m. balandžio 05d. įvykusiame teismo posėdyje), matėsi, jog yra galimai neblaivus, kurio prašymu jis(liudytojas A.J. K.) nesutikęs jam padėti ištraukti automobilio. Vien ta aplinkybė, kad teisme apklaustas liudytojas J. K. gerai pažįsta pažeidėją A. G., negali būti vertintina kaip šio liudytojo siekimas apkalbėti pažeidėją, kaltinant jį eismo įvykio sukėlimu, nes bylos duomenimis nėra nustatyta, kad tarp liudytojo E. K. ir pažeidėjo A. G. praeityje būtų buvę kokie nors konfliktai, kurių įvardinti teisme negalėjo ir pats pažeidėjas A. G., kas leistų teismui pagrįstai manyti, jog liudytojas J. K. dėl ko nors keršija pažeidėjui A. G., juolab, kad po mokyklos baigimo jau yra praėję ne vieneri metai. Priešingai, kaip matyti iš teisme apklausto liudytojo E. R. parodymų, kuris irgi mokėsi vienoje mokykloje kartu su kitu liudytoju J. K. ir pažeidėju A. G., abu šie vaikinai mokykloje nebendravo, nes liudytojas J. K. visada laikė save geresniu, o pažeidėjas A. G. buvo pirmas klasėje dėl savo aršaus charakterio, tačiau liudytojo E. R. žodžiais, jokių konfliktų tarp šių vaikinų jam neteko matyti. Tuo tarpu, pasak liudytojo J. K., jiems kartu mokantis mokykloje, jokių konfliktų su pažeidėju A. G. nėra buvę, jie niekada nebuvo draugai, tik pasisveikindavo, tiesiog jam A. G. nepatiko kaip asmenybė. Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, kad teismui nėra jokio pagrindo abejoti ir netikėti liudytojo J. K., kaip asmens, betarpiškai mačiusio eismo įvykį, parodymais byloje. Liudytojo E. K. parodymus apie įvykusį eismo įvykį ir jį sukėlusį galimai neblaivų vairuotoją patvirtino ir teisme, kaip liudytojai, apklausti policijos pareigūnai S. L. ir R. N., pagal pranešimą įvykio dieną vykę į eismo įvykio vietą, pasak kurių, įvykio vietoje buvo rasti du „ Audi “ markės automobiliai, pastebėjus, kad vienas iš jų, t.y. automobilis „ Audi A4 “(vairuotojas-teisme apklaustas liudytojas E. R.), bandė iš griovio ištraukti kitą automobilį „ Audi 80 “. Liudytojų S. L. ir R. N. teigimu, įvykio vietoje bendraujant su pažeidėju A. G., matėsi, kad šis asmuo yra akivaizdžiai neblaivus, kuris tikrintis neblaivumą kategoriškai atsisakė, teigdamas, jog jis automobilio nevairavo, tačiau pats labai prieštaringai aiškinęs eismo įvykio aplinkybes, kiekvieną kartą skirtingai nurodydamas tiek automobiliu „ Audi 80 “ važiavusių asmenų skaičių, tiek ir patį automobilį vairavusius asmenis. Tuo tarpu kitas įvykio vietoje buvęs asmuo(teisme apklaustas liudytojas E. R.) policijos pareigūnams aiškinęs, jog pažeidėjas A. G. jam skambinęs telefonu ir paprašęs pagalbos, kad šis atvažiuotų iš griovio ištraukti automobilį, kurį pažeidėjas A. G. vairuodamas nesuvaldė ir nuvažiavo nuo kelio. Šias aplinkybes vienas iš parodymus teisme davusių liudytojų E. N. buvo išdėstęs ir 2016m. vasario 14d. savo rašytame tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio(b.l. 3), kuris teisme papildomai nurodė, jog apžiūrėjus nuo kelio nuvažiavusį automobilį „ Audi 80 “, matėsi tik sėdėjimo vairuotojo pusėje pėdsakai, t.y. išpurvintas šlapias kilimėlis, o keleivių vietose(priekinėje ir galinėse sėdynėse) kilimėliai buvo sausi. Tokiu būdu tampa akivaizdu, kad automobilio „ Audi 80 “ nuslydimo nuo kelio metu jame galėjo sėdėti tik vienas asmuo, juolab, kad iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje esančių įvykio vietoje darytų fotonuotraukų matyti, kad eismo įvykio dieną buvo drėgnas oras, buvo pasnigę(b.l. 6-9), todėl automobilyje turėjo matytis ir kitų asmenų sėdėjimo jame pėdsakai. Teisme apklaustų liudytojų-policijos pareigūnų S. L. ir R. N. duotus parodymus apie tai, kad, jiems atvykus į įvykio vietą, joje pastebėjo vieno rasto automobilio bandymą iš griovio ištraukti kitą automobilį, patvirtino ir teisme apklaustas liudytojas E. R.. Pasak šio liudytojo, po to, kai jam telefonu paskambino pažeidėjas A. G., prašydamas pagalbos iš griovio ištraukti automobilį, jis į įvykio vietą atvažiavo po 10-15 min., o iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje esančio šio liudytojo policijai rašyto paaiškinimo(b.l. 13) matyti, kad liudytojui E. R. buvo skambinta apie 13⁵⁰ val., t.y. praėjus vos kelioms minėtoms, kada bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą apie eismo įvykį. Visų aukščiau paminėtų aplinkybių visuma tik patvirtina tai, kad eismo įvykį sukėlusiame automobilyje „ Audi 80 “ sėdėjo tik vienas pažeidėjas A. G., kuris ir vairavo automobilį, todėl tampa visiškai nelogiškas paties pažeidėjo A. G. aiškinimas, kad neva kartu su juo automobiliu važiavo ir kitas asmuo-teisme apklaustas liudytojas V. J., kuris neva ir vairavo eismo įvykį sukėlusį automobilį, tačiau jį(pažeidėją A. G. palikęs), išėjo ieškoti pagalbos, kad iš griovio ištraukti automobilį, nes priešingu iškyla pagrįstas klausimas, kodėl pažeidėjas A. G., turėjęs mobilaus ryšio telefoną, praėjus vos kelioms minutėms po eismo įvykio, skambino savo draugui, t.y. parodymus byloje davusiam liudytojui E. R., prašydamas pagalbos, kad šis padėtų iš griovio ištraukti automobilį. Netikėti tiek liudytojo E. R., tiek ir liudytojų-policijos pareigūnų S. L. ir R. N. parodymais, patvirtintais ir administracinėje byloje esančia rašytine medžiaga, iš kurių du pastarieji pažeidėjo A. G. anksčiau nepažinojo, nes tarnybinių pareigų atlikimo metu susitikę nebuvo, todėl jokių konfliktų ar kitų tarpusavio santykių nėra turėję, teismas neturi jokio pagrindo, juolab, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad policijos pareigūnai vien dėl savo užimamų pareigų nelaikomi suinteresuotais bylos baigtimi asmenimis(Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011m. rugpjūčio 12d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-416-331/2011m. ir kt.). Tuo tarpu paties pažeidėjo A. G., nepripažinusio savo kaltės dėl jam inkriminuojamų pažeidimų, teisme aiškintos įvykio aplinkybės yra laikytinos tik kaip pažeidėjo pasirinkta gynybos taktika, kuria yra siekiama suklaidinti teismą ir tokiu būdu išvengti administracinės atsakomybės už padarytus administracinius teisės pažeidimus, todėl pažeidėjo A. G. duoti labai prieštaringi ir nenuoseklūs parodymai byloje yra vertintini kritiškai, kuriais teismas turi pakankamą pagrindą netikėti. Kritiškai yra vertintini ir teisme apklaustų liudytojų-pil. A. G., E. G., D. V. ir E. K. duoti parodymai, nes pirmasis iš jų su pažeidėju A. G. būdamas susaistytas artimais giminystės ryšiais(pažeidėjo A. G. tėvas), o kiti būdami susaistyti su pažeidėjo A. G. tėvu darbiniais santykiais, nes liudytojai E. G., D. V. ir E. K. dirba pažeidėjo tėvo A. G. individualioje įmonėje, kurie visi yra suinteresuotas duoti parodymus pažeidėjo naudai, kad šis išvengtų administracinės atsakomybės, todėl teismui yra pakankamas pagrindas netikėti ir šių liudytojų parodymais.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad paaiškinimą dėl kilusio eismo įvykio, 216m. vasario 18d. atvykdamas į Ukmergės raj. PK, davė ir pil. V. J., kuris, kaip liudytojas, buvo apklaustas ir administracinės bylos nagrinėjimo teisme metu(b.l. 37-38, 66). Minėtas asmuo, duodamas parodymus byloje, nurodė, kad 2016m. vasario 14d. eismo įvykį sukėlusį automobilį „ Audi 80 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį, stovėjusį prie garažo, įvykio dieną jis pasiėmė savavališkai, be transporto priemonės savininko-pil. V. J.(nukentėjusiojo šioje byloje) leidimo, vairavo jis(liudytojas V. J.), o ne kartu su juo važiavęs pažeidėjas A. G.. Nors byloje ir nėra paneigtos liudytojo V. J. aiškinamos aplinkybės apie jo savavališką automobilio paėmimo įvykio dieną faktą, tačiau, atsižvelgiant į visų administracinės bylos nagrinėjimo teisme metu išaiškintų aplinkybių visumą ir teismo nutarime aukščiau išdėstytus motyvus dėl eismo įvykio aplinkybių ir jį sukėlusio asmens, teisme apklausto liudytojo V. J. parodymai yra vertintini kritiškai ir jais nesivadovautina byloje, nes, teismo nuomone, minėto liudytojo duoti parodymai, prisiimant kaltę sau dėl automobilio vairavimo tam tikru metu, neatitinka tikrovės, kuriais yra tik siekiama suklaidinti teismą ir tokiu būdu padėti pažeidėjui A. G. išvengti atsakomybės, todėl, įsiteisėjus nutarimui administracinėje byloje, yra spręstinas klausimas dėl administracinės bylos liudytojui V. J. pagal LR ATPK 187² str., t.y. melagingų parodymų davimas administracinio teisės pažeidimo byloje, iškėlimo.

Kadangi teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone(LR ATPK 257 str.), įvertinus visų bylos nagrinėjimo teisme metu išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad būtent pažeidėjas A. G. įvykio dieną, t.y. 2016m. vasario 14d., vairuodamas automobilį „ Audi 80 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą pil. V. J. vardu, sukėlė eismo įvykį, t.y. esant slidžiai kelio dangai, kelio vingyje nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio dangos būklę, meteorologines sąlygas ir, nesuvaldęs vairuojamo automobilio, nuvažiavo į pakelės griovį. Nors iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad eismo įvykį sukėlęs pažeidėjo A. G. vairuojamas automobilis „ Audi 80 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso trečiajam asmeniui-pil. V. J., buvo apgadintas, ką patvirtina ir eismo įvykio vietoje braižytoje schemoje nurodyti duomenys apie automobilio apgadinimus(b.l. 4), tačiau pastarasis(transporto priemonės savininkas V. J.) jokių pretenzijų dėl automobilio apgadinimo nereiškė ir jam padaryto turtinio nuostolio atlyginimo byloje nereikalauja, o bylos duomenimis nustačius, jog policijos pareigūnai, gavę pranešimą apie sukeltą eismo įvykį ir jį sukėlusį galimai neblaivų vairuotoją, pranešime nurodžius ne tik vairuotojo asmenybę, bet ir tai, kad eismo įvykį sukėlusiame automobilyje buvo tik vienas asmuo, turėjo pilną teisę reikalauti, kad įvykio vietoje rastas galimai neblaivus pažeidėjas A. G. pasitikrintų blaivumą, tačiau šis kategoriškai atsisakė tai daryti, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad pažeidėjas A. G., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 18, 133, 231 ir 234p.p. reikalavimus(pastaba: nuorodą į šiuos Kelių eismo taisyklių punktus pakeičiant LT ATPK 284 str. 2d. pagrindu), savo neteisėtais veiksmais padarė tiek administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 124¹ str. 8d., t.y. kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius LR ATPK, tiek ir administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 4d., t.y. neblaivumo patikrinimo vengimas, surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole patikslinant administracinės bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytas pažeidimų padarymo aplinkybes.

Pažeidėjui A. G. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole yra inkriminuojamas ir kelio sankasos apgadinimo faktas.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių eismo įvykio vietoje darytų fotonuotraukų, jose yra užfiksuotos tik nuo kelio į pakelės griovį nuvažiavusio automobilio „ Audi 80 “ ratų vėžės(b.l. 6, 9), tačiau vien tai negalima traktuoti kaip kelio sankasos apgadinimo fakto, juolab, kad pretenzijų dėl keliui padarytos žalos byloje pareikšta nėra. Kadangi administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai ir abejonės traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai(Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010m. birželio 18d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-781/2010m.; Vilniaus apygardos teismo 2014m. spalio 16d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-1066-195/2014m.; Vilniaus apygardos teismo 2014m. spalio 06d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-1093-387/2014m.), todėl aplinkybė, kad buvo apgadinta kelio sankasa, iš administracinio teisės pažeidimo protokolo yra šalintina.

Nors pažeidėjas A. G. galiojančių nuobaudų ir neturi, nes metų bėgyje administracine tvarka baustas nebuvo, tačiau, skiriant galutinę nuobaudą už padarytus kelis administracinius teisės pažeidimus, atsižvelgtina į tai, kad pažeidėjas praeityje ne tik yra buvęs teistas asmuo, teistumas neišnykęs, bet ir jau nebe pirmą kartą yra baudžiamas ir administracine tvarka, tame tarpe ir už padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas ne tik neigiamai charakterizuoja pažeidėjo A. G. asmenybę, bet ir sunkina jo atsakomybę. Lengvinančių aplinkybių pažeidėjo A. G. atžvilgiu byloje nėra. Kadangi pažeidėjo A. G. padarytus administracinius teisės pažeidimus patvirtina visa administracinio teisės pažeidimo byloje esanti medžiaga, pagal kurią nėra pagrindų taikyti LR ATPK 30¹ str. numatytas nuostatas, nes švelnesnė nuobauda gali būti taikytina tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, todėl, atsižvelgiant į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį ir į paties pažeidėjo A. G. asmenybę, pažeidėjui, kaip dirbančiam, tačiau jau nebe pirmą kartą administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustinam asmeniui, už abu padarytus administracinius teisės pažeidimus yra paskirtinos švelniausios nuobaudų rūšys-baudos, paskiriant sankcijose numatytų baudų minimumus, už vieną iš pažeidimų, numatytų LR ATPK 126 str. 4d., paskyrus ir įstatymo numatytos specialiosios teisės atėmimą, t.y. atėmimą teisės vairuoti transporto priemones, sankcijose numatytos minimalios trukmės ribose(LR ATPK 27 str.)..

Pažeidėjui A. G., kaip asmeniui, padariusiam kelis administracinius teisės pažeidimus, galutinė nuobauda yra paskirtina LR ATPK 33 str. 2d. pagrindu.

Įforminant pažeidėjo A. G. 2016m. vasario 14d. padarytus administracinius teisės pažeidimus, jo vairuota transporto priemonė buvo priverstinai nuvežta į UAB „ Aljuva “ priklausančią specialią automobilių saugojimo aikštelę, esančią adresu: Kauno gt. Nr. 49A, Ukmergės m.(b.l. 11) Kadangi transporto priemonės savininkas V. J. iš saugojimo aikštelės atsiėmė priverstinai nuvežtą transporto priemonę, t.y. automobilį „ Audi 80 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) byloje nebėra spręstinas priverstinai nuvežtos transporto priemonės grąžinimo klausimas(LR ATPK 269 str. 7d.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 str., 33 str. 2d., 124¹ str. 8d., 126 str. 4d., 262 str. 1d., 269 str. 7d., 302²-302⁴ str.str. teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Paskirti A. G., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), pagal LR ATPK 124¹ str. 8d. 5,- Eur.(penkių eurų ir 00 eur/ct.) dydžio baudą.

Paskirti A. G., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), pagal LR ATPK 126 str. 4d. 579,- Eur.(penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų ir 00 eur/ct.) dydžio baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones dvejiems metams.

LR ATPK 33 str. 2d. pagrindu A. G. paskirti galutinę nuobaudą-579,- Eur.(penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų ir 00 eur/ct.) dydžio baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones dvejiems metams.

Išaiškinti pažeidėjui A. G., kad administracinė bauda turi būti sumokėta per 40(keturiasdešimt) dienų į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „ Swedbank “, banko kodas 73000, nuo nutarimo nuorašo įteikimo jam dienos, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-328-517/2016m.(ROIK: 16055308551) ir įmokos kodą 1001. Priešingu atveju, bauda bus išieškota priverstinai, papildomai išieškant ir vykdymo išlaidas.

Nutarimui įsiteisėjus, spręsti klausimą dėl administracinės bylos parodymus administracinio teisės pažeidimo byloje davusiam liudytojui V. J., a/k (duomenys neskelbtini) gim. 1973m., gyv. (duomenys neskelbtini), pagal LR ATPK 187² str., t.y. melagingų parodymų davimas administracinio teisės pažeidimo byloje, iškėlimo.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą, po vieną nutarimo egzempliorių pasiunčiant pažeidėjo-pil. A. G., gyv. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės savininko-pil. V. J., gyv. (duomenys neskelbtini), ir Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK, kurio buveinė yra adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m., žiniai.

Teisėjas R. Adamonis