- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-26
- Bylos Nr.
- 1A-525-349-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Pranas Šimkus, Arnoldas Šukaitis (pran.), Eligijus Gladutis
- Nuteistasis
- M. Š.
- Nukentėjusysis
- E. J.
- Advokatai
- Alfonsas Mašalas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arnoldo Šukaičio (pranešėjas), teisėjų Eligijaus Gladučio ir Prano Šimkaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo E. J. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 12 d. nuosprendžio, kuriuo :
D. M. nuteistas pagal BK 181 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 75 str. 2 d., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms;
M. Š. nuteistas pagal BK 181 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str. 2 d., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.
M. Š. pagal BK 284 str. 1 d. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Priteista E. J. iš M. Š. ir D. M. solidariai 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir iš kiekvieno nuteistojo po 500 Lt E. J. advokato paslaugoms apmokėti.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
D. M. ir M. Š. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, neturėdami teisėto pagrindo, grasindami prieš nukentėjusįjį E. J. panaudoti fizinį smurtą bei panaudodami kitokią psichinę prievartą, laikotarpyje nuo 2009-03-16 iki 2009-03-27, vertė E. J. perduoti jų naudai turtą, būtent: 2009 m. kovo mėn. 16 d., apie 11 val. 30 min., Kupiškio mieste, Jaunimo gatvėje, automobilyje VW Golf, veikdami bendrininkų grupe, grasindami prieš nukentėjusįjį E. J. panaudoti fizinį smurtą bei sukurdami situaciją, verčiančią nukentėjusįjį E. J. manyti, kad neįvykdžius reikalavimų jam atsiras žalingos pasekmės, reikalavo, kad nukentėjusysis E. J. sumokėtų jiems 1 400 Lt, vėliau savo reikalavimus sumažino iki 1 000 litų ir tęsdami nusikalstamą veiką, laikotarpyje nuo 2009-03-16 iki 2009-03-27, Kupiškio miesto (duomenys neskelbtini) mokykloje, parduotuvėje „Maxima”, bendraudami asmeniškai su nukentėjusiuoju E. J., o D. M. daug kartų mobiliojo ryšio telefonu skambindamas ir rašydamas SMS žinutes, tęsė reikalavimus, kad E. J. perduotų kaltinamųjų naudai 1000 Lt, dėl ko E. J., bijodamas, kad grasinimai gali būti įvykdyti, 2009 m. kovo 27 d., apie 12 val., Kupiškio mieste, Sodų gatvėje, perdavė D. M. 300 litų, po ko šis iš karto buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusysis E. J. prašo pakeisti apylinkės nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio ir jam priteistos atlyginti neturtinės žalos dydį padidinti iki 15 000 Lt bei priteisti visas jo turėtas išlaidas – 1 800 Lt – advokato pagalbai apmokėti.
Nukentėjusysis skunde teigia dėl prieš jį įvykdyto nusikaltimo patyręs didelį stresą ir nuolatinį skausmą širdies plote, dėl kurių sumažėjo jo galimybė susikaupti ir mokytis, buvo apribotos jo bendravimo galimybės. Jam 2009-03-31 diagnozuotas potrauminio streso sindromas, jis dėl ligos buvo gydomas ambulatoriškai, vartojo vaistus, nuo 2009-03-25 iki 2009-03-30 nelankė mokyklos. Teismas turėjo įvertinti jo fizinės ir psichinės sveikatos pablogėjimą tiek po nusikaltimo, tiek jo būsimoje profesinėje, visuomeninėje veikloje, šeimyniniuose santykiuose. Nukentėjusysis teigia, kad jo eismo įvykio metu patirti fiziniai ir psichiniai pažeidimai yra ilgalaikiai ir tokio pobūdžio, kad jų pasekmės negali būti pašalintos iš karto, o pasekmių šalinimas susijęs su įvairių psichinės sveikatos grąžinimo metodų taikymu. Nuteistieji yra jauno amžiaus, ateityje turi galimybes įsidarbinti, todėl privalo solidariai atlyginti jo patirtą neturtinę žalą, kurią jis vertina 15 000 Lt.
Nukentėjusysis taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai sumažino jo patirtas išlaidas – 1 800 Lt advokato paslaugoms apmokėti iki 1 000 Lt, nes tai padarė ne BPK 106 str. 2 d. numatytu pagrindu, t.y. dėl nuteistojo turtinės padėties, o kitais nei įstatyme numatyti pagrindais.
Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nuteistasis M. Š. ir gynėjai prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nukentėjusysis skunde teigia, kad teismas neteisingai išsprendė jo civilinio ieškinio dėl jam padarytos neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir prašo padidinti jam priteistą sumą šiai žalai atlyginti. Šį prašymą tenkinti nėra pagrindo, nes teismas, spręsdamas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, teisingai įvertino CK 6.250 str. 2 d. išdėstytus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus ir savo išvadas pagrindė bylos duomenimis. Teismas įvertino tai, kad nukentėjusysis dėl nuteistųjų prieš jį įvykdyto tęstinio nusikaltimo pasekmių kreipėsi į gydytoją, kuris jam diagnozavo potrauminio streso sindromą. Nukentėjusiajam buvo taikomas ambulatorinis gydymas, jis dėl ligos nuo 2009-03-25 iki 2009-03-30 nelankė mokyklos. Nors nukentėjusysis skunde tvirtina jautęs skausmus širdies plote, tačiau nukentėjusiojo širdies veiklos sutrikimus patvirtinančių duomenų byloje nėra. Nukentėjusysis jokių naujų neturtinės žalos nustatymui reikšmingų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, savo skunde nepateikia. Dauguma nukentėjusiojo skunde dėstomų motyvų yra bendro pobūdžio teoriniai teiginiai apie neturtinės žalos sąvoką ir jos nustatymo kriterijus, tačiau šie teiginiai praktiškai nesusiejami su nagrinėjamoje byloje nustatytomis aplinkybėmis. Nors nukentėjusysis skunde iš esmės tvirtina, kad liekamieji sveikatos sutrikdymo reiškiniai jį persekios visą gyvenimą, galimai turės įtakos jo profesiniam, šeimyniniam ir visuomeniniam gyvenimui, tačiau, atsižvelgus į tai, kad nukentėjusysis nebuvo fiziškai sužalotas, dėl laikino psichikos sutrikimo jam pritaikytas reikiamas gydymas, byloje nėra jokių medicininių ilgalaikes ir negrįžtamas pasekmes jo sveikatai patvirtinančių duomenų, laikyti nukentėjusiojo skunde nurodomas prielaidas pagrįstomis nėra jokio pagrindo. Nukentėjusysis prieš jį įvykdyto nusikaltimo metu buvo jauno amžiaus, šis įvykis galimai buvo pirmas jo susidūrimas su kriminaline veika, todėl suprantama, kad tai nukentėjusiajam sukėlė didelį išgąstį ir nerimą. Tačiau iš jo skundo turinio akivaizdu, kad nukentėjusysis patirtus išgyvenimus dėl gyvenimiškos patirties stokos aiškina itin plečiamai ir deklaratyviai, nors, kaip jau minėta, tokie teiginiai praktinės reikšmės neturtinės žalos klausimo išsprendimui neturi. Pažymėtina, kad nukentėjusysis savo skunde buvo labai neatidus, nes patirtos neturtinės žalos dydį argumentuoja eismo įvykio metu patirtais fiziniais ir psichiniais sužalojimais, t. y. visiškai kitos nei nagrinėjama byla aplinkybėmis, kurios priežastiniu ryšiu nesusiję su nuteistųjų įvykdyto nusikaltimo sukeltomis pasekmėmis. Apibendrinus daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, yra adekvatus jo patirtiems išgyvenimams, todėl jį didinti skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.
Nukentėjusysis savo skunde taip pat prašo iki 1 800 Lt padidinti jam teismo iš nuteistųjų priteistą 1 000 Lt sumą advokato paslaugoms apmokėti. Šis prašymas taip pat nepagrįstas. Pagal BPK 106 str. 2 d. nuostatas teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, teismas gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Be kaltinamojo turtinės padėties, nustatydamas nukentėjusiajam atlygintinos sumos dydį už jį atstovavusio advokato paslaugas, teismas privalo atsižvelgti ir į atstovo suteiktos teisinės pagalbos kompleksiškumą, laikotarpį, būtinų teisinių žinių bei pačios nagrinėjamos baudžiamosios bylos sudėtingumą ir, esant pagrindui, sumažinti šias proceso išlaidas. Nagrinėjamoje byloje teismas teisingai pripažino, kad nukentėjusiajam atstovavusių advokatų darbo sąnaudos nebuvo didelės – byla nėra sudėtinga, nes esminės įvykio aplinkybės buvo nustatytos jau pradiniame ikiteisminio tyrimo stadijos etape, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiajam atstovavęs advokatas R. Vaitekūnas dalyvavo tik dviejuose procesiniuose veiksmuose – nukentėjusiojo apklausoje ir akistatoje, kurie truko trumpiau nei pusę valandos (2 t., 103; 137-138 b. l.), nukentėjusiojo atstovas advokatas A. Penelis nukentėjusiajam paruošė ieškininį pareiškimą, kuris yra nedidelės apimties ir nereikalaujantis specialių teisinių žinių (1 t., 10-11 b. l.). Teisminio nagrinėjimo metu advokatas R. Vaitekūnas dalyvavo tik dviejuose posėdžiuose, trukusiuose nuo 2 iki 2,5 valandos (51-57, 76-80 b. l.). Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino nukentėjusiojo prašomą priteisti 1 800Lt sumą už jam atstovavusių advokatų teisinę pagalbą neproporcinga jų darbo sąnaudoms ir šią sumą pagrįstai sumažino iki 1 000 Lt.
Rezoliucinė dalis
NUTARĖ:
Nukentėjusiojo E. J. apeliacinį skundą atmesti.