- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-01
- Bylos Nr.
- 2S-1386-567/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Dalia Višinskienė, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- J. S.
- Atsakovas
- T. Ž.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2820-726/2011 pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui T. Ž. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė J. S. 2011-02-02 pateikė ieškinį atsakovui T. Ž., nurodydama jo nuo 1990-08-10 deklaruotą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), prašydama:
1. Pakeisti 2005-06-17 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2731-78/2005 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, šio sutarties 2 p. išdėstant taip: „Pareiškėjas T. Ž. įsipareigoja mokėti pareiškėjos J. S. naudai nepilnametės dukters S. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui periodinėmis išmokomis po 400 Lt kiekvieną mėnesį iki jos pilnametystės arba iki 24 metų, jeigu ji mokysis vidutinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir jai bus būtina parama“;
2. Nustatyti, kad pakeistas mokėtino išlaikymo dydis skaičiuojamas už tris metus atgal nuo ieškinio padavimo dienos. Nurodė, kad 2005-06-17 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2731-78/2005 buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka bei patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurią buvo nustatytas išlaikymo nepilnametės dukters S. Ž. dydis po 125 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės arba iki 24 metų amžiaus. Šiuo metu ieškovė yra ištekėjusi. Lyginant su 2005 m., pasikeitė, t.y. pablogėjo ieškovės turtinė padėtis. Dėl šeimyninių aplinkybių ieškovė šiuo metu gyvena Didžiojoje Britanijoje, turi darbą, tačiau gauna pagal šalies pragyvenimo lygį labai nedidelį atlyginimą, kuris sudaro 770 svarų arba 3000 Lt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (civilinė byla Nr. 3K-3-259/2004) yra nurodęs, kad pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Ieškovė mano, kad santuokos nutraukimo metu buvo nustatytas labai mažas vaiko išlaikymo dydis 125 Lt, kurio objektyviai negalėjo pakakti vaiko poreikiams patenkinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl išlaikymo dydžio įtvirtinta nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Iš atsakovo vaiko išlaikymui, turi būti priteista po 400 Lt per mėnesį (LR CK 3.30 str., 3.155 str. 2 d., 3.192 str., 3.194 str. 1 d. 3 d.).
Tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, nurodydami, jog atsakovo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), atsakovo T. Ž. rasti nepavyko. Namuose buvęs atsakovo tėvas paaiškino, kad sūnus 5 metus gyvena Airijos Respublikoje. Dėl nurodytų priežasčių tretysis asmuo negali patikrinti atsakovo gyvenimo sąlygų, surašyti buities tyrimo akto ir pateikti išvados dėl ginčo.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-02-21 nutartimi nutarė nustatyti ieškovei J. S. terminą iki 2011-03-10 ieškinio atsakovui T. Ž. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo trūkumams, nurodytiems šioje nutartyje, pašalinti: patikslinti atsakovo gyvenamąją vietą; pranešti, ar ieškovė sutinka gauti procesinius dokumentus, kad įteiktų juos atsakovui; ar sutinka procesinius dokumentus atsakovui įteikti per antstolį; ar ieškovė prašys paskirti atsakovui kuratorių; ar, nurodant priežastis dėl kurių negalima įteikti kitaip, prašo įteikti viešo paskelbimo būdu, išaiškinti ieškovei, kad išimtiniais atvejais, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, jeigu nežinoma atsakovo asmens buvimo vieta, teismas gali paskelbti suinteresuoto asmens paiešką per policiją, jei ieškovė įrodo, kad ėmėsi visų priemonių suinteresuoto asmens gyvenamajai vietai nustatyti (CPK 132 str.).
Ieškovė J. S. pateikė prašymą leisti vienu skelbimu paskelbti apie procesinių dokumentų įteikimą ir apie teismo posėdžio laiką. Nurodė, kad neturi galimybės ir nesutinka apmokėti kuratoriaus skyrimo išlaidų, todėl prašo leisti atsakovui procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu, vietos laikraštyje ir viename iš pagrindinių Lietuvos Respublikos dienraščių. Ieškovė mano, kad skelbti atsakovo paiešką šioje byloje netikslinga, kadangi paieška skelbtina tik išimtinais atvejais, o šiuo atveju bylos aplinkybės yra pakankamai aiškios, reikalaujamas priteisti išlaikymas neviršija minimalaus teismų praktikoje taikomo dydžio (LR CPK 130 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-03-07 nutartimi nutarė netenkinti ieškovės J. S. prašymo dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovui viešo paskelbimo spaudoje būdu, įpareigoti ieškovę J. S. iki 2011-03-21 nurodyti atsakovo gyvenamosios ir darbo vietos adresą užsienyje.
Atsakovas T. Ž. 2011-03-09 pateikė teismui prašymą visą informaciją, susijusią su byla, siųsti adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad apie iškeltą ieškinį atsakovas sužinojo iš savo tėvo. Atsakovas jau 6 metus negyvena Lietuvoje, o šiuo metu gyvena Airijoje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-03-18 nutartimi nutarė ieškovės J. S. ieškinį atsakovui T. Ž. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo (vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo), palikti nenagrinėtą, išaiškinti ieškovei, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu neužkerta kelio įstatymų nustatyta tvarka pateikti naują ieškinį pagal teismingumą. Teismas konstatavo, kad bylose, kuriose keliami išlaikymo klausimai, jurisdikcija nustatoma, remiantis 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentu Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėje ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo, kadangi 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą Nr. 1347/2000, nustato, kad išlaikymo pareigos neįeina į šio reglamento taikymo sritį (11 punktas). Remiantis Tarybos reglamento Nr. 44/2001 2 straipsnio 1 dalimi, valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims, neatsižvelgiant į jų pilietybę, bylos turi būti keliamos tos valstybės narės teismuose. Remiantis šia nuostata, ieškinys atsakovui dėl išlaikymo vaikui padidinimo turi būti pareikštas jo nuolatinės gyvenamosios vietos adresu – tai yra Airijos Respublikoje. Tačiau minėto reglamento 5 straipsnio 2 dalis numato, kad byla dėl išlaikymo gali būti iškelta ir kreditoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos teisme, tai yra ieškovės ir jos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos teismui. Kadangi ieškovė ieškinyje nurodė, kad su nepilnamete dukra gyvena Jungtinėje Karalystėje, remianti minėta specialiąja jurisdikcija, ieškovė dėl išlaikymo padidinimo gali kreiptis ir į savo gyvenamosios vietos teismą Junginėje Karalystėje. Iškėlus byla teisme, paaiškėjo naujos aplinkybės, kurių pagrindu nustatyta, kad nagrinėjama byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams (LR CPK 290 str., 291 str., 782 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovė J. S. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-03-18 nutartį. Nurodė, kad fizinio asmens gyvenamąją vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena, arba vieta, su kuria asmuo labiausiai susijęs, jei jis faktiškai gyvena keliose vietose. Fizinio asmens gyvenamoji vieta nustatoma, vadovaujantis LR CPK 2.17 str. nustatytais kriterijais. LR CPK 30 str. 1 d. numatyta, jog ieškinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta yra nežinoma, gali būti pareiškiamas pagal jo turto būvimo arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą. Ieškovė pateikė teismui Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM duomenų bazės išrašą, iš kurio matyti, jog nuo 1990-08-10 atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Jo paskutinė gyvenamoji vieta ir šiuo metu deklaruota ten pat. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad LR CK 2.17 str. 3 d. įtvirtinta fizinio asmens pareiga raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat kreditoriams ir skoliniams savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Tėvai turi pareiga teikti išlaikymą vaikui, bendrauti su juo, dalyvauti jį auklėjant. Tačiau šios pareigos jie negali tinkamai vykdyti, nepranešę apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Vienas iš tėvų, įstatymų nustatyta tvarka nepranešęs apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą nei kitam tėvui, nei deklaravimo įstaigai, elgiasi nesąžiningai, todėl netenka teisės remtis šiuo faktu, ginčydamas procesinių dokumentų įteikimą jam tinkamumą (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Teismas priimtą savo žinion bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau jį taptų teisminga kitam teismui, išskyrus išimtinio teismingumo bei LR CPK 35 str. nurodytus atvejus. Atsakovas teismui raštu nurodė savo dabartinės gyvenamosios vietos adresą. Šis pranešimas gautas jau priėmus nagrinėti ieškinį ir išsiuntus dokumentus ieškinyje nurodytu adresu. Pažymėtina, kad pats atsakovas neginčija bylos teismingumo (LR CK 3.155 str., 3.165 str., 3.170 str., LR CPK 34 str. 2d . 4 p., 35 str., 137 str. 2 d. 2 p.).
Atsiliepimas
Atsakovas T. Ž. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad ieškovė teismui pateikė klaidingą informaciją, kadangi visada, t.y. nuo pat išvykimo iš Lietuvos, t.y. 2005-01-19 žinojo atsakovo gyvenamąją vietą. Nuo 2007 m. šalys bendrauja „Skype“ programa, kurios profilyje yra nurodyta, kad atsakovas gyvena Dubline. Ieškovė žinojo ir atsakovo mobiliojo telefono numerį, kuris iki šios dienos nėra pasikeitęs. 2005-09-17 ieškovė su dukra buvo atvykusi pas atsakovą ir iki 2006 m. kovo mėn. jie gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. 2009 m. atsakovas pakeitė savo gyvenamąją vietą, tačiau šiuo adresu ieškovė buvo atsiuntusi dukros nuotrauką. 2010-11-02 oficialiu, registruotu laišku atsakovas kreipėsi į ieškovę su prašymu nurodyti sąskaitos numerį, į kurį ji pageidauja gauti alimentus. Kadangi laiškas buvo registruotas, atsakovas nurodė savo adresą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas. Įstatymų leidėjas nustatė, kad teismas, nagrinėdamas bylas dėl klausimų, kurie yra susiję su nepilnamečių vaikų teisėmis ir interesais, yra aktyvus, siekiant teisingai išspręsti bylą. Pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl netinkamo procesinės teisės normų pritaikymo, dėl ko neteisingai buvo išspręstas klausimas, atsižvelgiant į viešąjį interesą šioje byloje - būtinumą apsaugoti ir ginti nepilnamečio vaiko teises ir interesus.
Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė Tarybos reglamento Nr. 44/2001 2 straipsnio 1 dalį, nurodančią, kad valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims, neatsižvelgiant į jų pilietybę, bylos turi būti keliamos tos valstybės narės teismuose, kad ieškinys atsakovui dėl išlaikymo vaikui padidinimo turi būti pareikštas jo nuolatinės gyvenamosios vietos adresu – tai yra Airijos Respublikoje.
Teisėjų kolegija pažymi, kad minėto Reglamento preambulės 12 p. nurodyta, kad jurisdikcija turėtų būti nustatoma ne tik pagal atsakovo gyvenamąją vietą, bet ir pagal kitą alternatyvų jurisdikcijos pagrindą, atsižvelgiant į glaudų ryšį tarp teismo ir bylos arba siekiant padėti tinkamai vykdyti teisingumą.
Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas vykdyti teisingumą bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 781 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pažymi, kad nagrinėjamu atveju taikytinas nacionalinio teismingumo prioritetas, nes ieškinio pareiškimo metu byla buvo teisminga Lietuvos Respublikos teismams, šis teismingumas išlieka neatsižvelgiant į tai, kad vėliau sąlygos pasikeičia.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ši civilinė byla pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui T. Ž. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, turi būti nagrinėjama Lietuvos Respublikos teismuose, nes ieškinio pateikimo metu ir civilinės bylos iškėlimo metu buvo tinkamai pritaikytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 29 straipsnio nuostatas.
Tarybos reglamento Nr. 44/2001 5 str. 2 d. numato, kad valstybėje narėje nuolat gyvenančiam asmeniui kitoje valstybėje narėje byla dėl išlaikymo gali būti iškelta kreditoriaus nuolatinės gyvenamosios arba gyvenamosios vietos teismuose arba, jeigu tokia byla yra susijusi su byla dėl asmens statuso, teisme, kuris pagal jam taikomą įstatymą turi jurisdikciją nagrinėti minėtas bylas, jeigu tokia jurisdikcija nėra pagrįsta vien tik vienos iš šalių pilietybe.
Nustatant glaudų ryšį tarp teismo ir bylos, teisėjų kolegija pažymi, kad byla pagal pareiškėjų J. Ž. (dabar – S.) ir T. Ž. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo buvo nagrinėjama Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme. Sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2731-78/2005, kuriuo patvirtintos sutarties sąlygos dėl santuokos nutraukimo pasekmių priimtas 2005-06-17 (atsakovui gyvenant užsienyje nuo 2005-01-19 (b.l. 63)). Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė kreipėsi ne dėl naujo faktinio ieškinio pagrindo, o prašydama pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.
Bylos duomenimis ieškovė J. S., atsakovas T. Ž. bei šalių dukra S. Ž. yra Lietuvos Respublikos piliečiai (b.l. 5-7, 37). Atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta nuo 1990-08-10 yra Šaltinių g. 9-7, Vilniuje (b.l. 17).
LR CK 2.17 str. 2 d. reglamentuojama, jog jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta nėra žinoma arba ją nustatyti neįmanoma, tokio asmens gyvenamąją vieta laikoma paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta. Ieškinio pateikimo dieną, t.y. 2011-02-02, ieškovė J. S. pagrįstai nurodė teismui atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Atsakovas apie savo faktinę gyvenamąją vietą teismui pranešė 2011-03-09, t.y. po ieškinio priėmimo ir civilinės bylos iškėlimo.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės J. S. argumentu, jog iš byloje pateiktų viešojo registro duomenų matyti, kad atsakovas savo išvykimo į užsienį nedeklaravo, todėl ieškovė pagrįstai pateikė ieškinį pagal atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, pagrįstai priėmęs ieškovės J. S. ieškinį, turi jį nagrinėti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, nes byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Šiuo atveju byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismu, nes bylos nagrinėjimas tiesiogiai apeliacinėje instancijoje gali riboti byloje dalyvaujančių asmenų procesines teises. Neigiamo rezultato atveju byloje dalyvaujantys asmenys negalėtų pasinaudoti apeliacijos teise ir toks procesinių teisių ribojimas negalimas. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų apeliacijos objektui. (LR CK 1.32 str. 2 d., 2.17 str., 1.5 str., 3.163 str., CPK 2 str., 5 str., 7 str., 8 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str., 376 str., 2000-12-22 Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 3 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 18 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.