Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2023-08-09 · Administracinė byla Nr. eAS-479-415/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-08-09
Bylos Nr.
eAS-479-415/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-07320-2023-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Dalia Višinskienė
Pareiškėjas
A. J., J. J.
Atsakovas
Valstybės įmonė Registrų centras
Trečiasis asmuo
Kelmės rajono savivaldybės administracija
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eAS-479-415/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07320-2023-2Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 9 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. J. ir J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. J. ir J. J. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui, trečiasis suinteresuotas asmuo – Kelmės rajono savivaldybės administracija, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai A. J. ir J. J. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Vilniaus skyriaus 2023 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. SPR5-8325 (14.4E), VĮ Registrų centro Telšių skyriaus 2023 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. SPR4-8731 (14.5E) ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2023 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. CSPR-233 (toliau kartu – ir skundžiami sprendimai); 2) įpareigoti VĮ Registrų centrą išregistruoti iš viešojo registro (duomenys neskelbtini) 6-ąjį kelią, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo įregistruotas 1996 m. vasario 26 d. perdavimo-priėmimo aktu Nr. 34; 3) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Kelmės rajono žemėtvarkos skyrių ir Kelmės rajono savivaldybės administraciją suformuoti vietinės reikšmės kelią (duomenys neskelbtini) kitoje vietoje, ne per (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sodybos kiemą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundo dalį dėl įpareigojimo Nacionalinės žemės tarnybos Kelmės rajono žemėtvarkos skyrių ir Kelmės rajono savivaldybės administraciją atlikti veiksmus – suformuoti vietinės reikšmės kelią (duomenys neskelbtini) kitoje vietoje, ne per (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sodybos kiemą, o kitą pareiškėjų skundo dalį priėmė.

Teismas nurodė, kad pareiškėjų prašymas įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Kelmės rajono žemėtvarkos skyrių ir Kelmės rajono savivaldybės administraciją atlikti konkrečius veiksmus negali būti nagrinėjamas teisme, kadangi administraciniams teismams nėra suteikta teisė atlikti viešojo administravimo subjektų kompetencijai priskirtinus veiksmus. Pagal valdžių padalijimo principą, valstybės galios paskirstomos skirtingoms valstybės institucijoms, siekiant apriboti valdžią ir išsaugoti lygybę.

III.

Pareiškėjai A. J. ir J. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 28 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti nagrinėti jų skundo dalį, kuria prašoma įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Kelmės rajono žemėtvarkos skyrių ir Kelmės rajono savivaldybės administraciją atlikti veiksmus – suformuoti vietinės reikšmės kelią kitoje vietoje, išsprendžiant šį klausimą iš esmės.

Pareiškėjai tvirtina, kad teismas skundžiamojoje nutartyje nepasisakė dėl pareiškėjų teisių, nors teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Pareiškėjai akcentuoja, kad asmenys, kurių teisės ir laisvės yra pažeistos turi teisę pasinaudoti veiksminga teisinės gynybos priemone kreipdamiesi į valstybės institucijas, o asmenų konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržyta, jos įgyvendinimas negali būti nepagrįstai apsunkintas.

Šalies argumentai

Pareiškėjai nurodo, jog jie teismui pateiktame skunde išdėstė aplinkybes, susijusias su pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo padalijimu ir jo pripažinimu vietinės reikšmės keliu. Tačiau pirmosios instancijos teismas gina tik valstybės institucijų, o ne pareiškėjų, interesus. Teismas, atsisakydamas priimti nagrinėti pareiškėjų skundo dalį dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, pažeidė pareiškėjų teisę į teisminę gynybą bei kitus bendruosius principus, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis turėtų būti panaikinama.

Atsiliepimas

Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškėjų atskirąjį skundą prašo jo netenkinti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.

Atsakovas sutinka su skundžiamojoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytais motyvais, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismai nėra viešojo administravimo subjektai ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, todėl ir negali įpareigoti viešojo administravimo subjektą priimti konkretų administracinį sprendimą. Teismas gali tik pavesti iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 28 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundo dalį, kuria prašoma įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Kelmės rajono žemėtvarkos skyrių ir Kelmės rajono savivaldybės administraciją atlikti veiksmus – suformuoti vietinės reikšmės kelią kitoje vietoje, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, motyvuodamas tuo, kad toks pareiškėjų skundo reikalavimas negali būti nagrinėjamas teisme, kadangi administraciniai teismai neatlieka viešojo administravimo subjektų kompetencijai priskirtinų veiksmų.

Pareiškėjai, nesutikdami su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, nurodo, kad teismas atsisakydamas priimti pareiškėjų skundo dalį, pažeidė pareiškėjų teisę į teisminę gynybą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjų atskirojo skundo argumentus ir tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Lietuvos Respublikos konstitucinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2006 m. gegužės 9 d. nutarimus ir kt.). Kiekvienas kilęs ginčas dėl asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo privalo būti vertinamas plačios apimties konstitucinės jurisprudencijos. Negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisės ginti savo teises ar laisves teisme (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2002 m. liepos 2 d. nutarimą).

Pažymėtina, jog sprendžiant pareiškėjo skundo priimtinumo nagrinėti administraciniame teisme klausimą, teismas, sprendžiantis skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016). Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Viena iš tokių aplinkybių – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluota teisė kreiptis teisminės gynybos išlyga yra susijusi su akivaizdžiu skundo nepriimtinumu. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143 -560/2010).

Remiantis bylos rašytiniais duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. kovo 29 d. prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydamas Nekilnojamojo turto registre išregistruoti 6-ąjį kelią, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Kelias), kuris buvo įregistruotas 1996 m. vasario 26 d. perdavimo-priėmimo aktu Nr. 34 ir nuosavybės teises į jį. Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyrius 2023 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. SPR5-8325 (14.4E) atmetė pareiškėjo prašymą išregistruoti Kelią, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas neturėjo teisės teikti prašymo dėl kitam asmeniui priklausančio nekilnojamojo daikto išregistravimo, nepateikti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnyje nurodyti dokumentai dėl nekilnojamojo daikto išregistravimo bei nesumokėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas atlyginimas už nekilnojamojo daikto išregistravimą. Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Telšių skyrius 2023 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. SPR4-8731 (14.5E) atmetė pareiškėjo prašymą išregistruoti Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nuosavybės teises į Kelią, argumentuodamas tuo, kad Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės gali būti išregistruojamos tik tuo atveju, kai išregistruotas pats nekilnojamasis daiktas, tuo tarpu kadastro tvarkytojas sprendimu atmetė pareiškėjo prašymą dėl Kelio išregistravimo. Kelias nuosavybės teise pareiškėjui nepriklauso, o kartu su prašymu dokumento, suteikiančio teisę atstovauti Kelio savininką pareiškėjas nepateikė, todėl pareiškėjas neturėjo teisės pateikti prašymo dėl nuosavybės teisės į Kelią išregistravimo. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2023 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. CSPR-233 paliko galioti VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Vilniaus skyriaus 2023 m. balandžio 6 d. sprendimą ir VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Telšių skyriaus 2023 m. balandžio 7 d. sprendimą, motyvuodama tuo, kad tiek registro tvarkytojas, tiek ir kadastro tvarkytojas teisėtai ir pagrįstai skundžiamais sprendimais atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą dėl Kelio ir nuosavybės teisių į jį išregistravimo.

Pareiškėjai, nesutikdami su skundžiamais sprendimais, kreipėsi į teismą su skundu dėl šių sprendimų panaikinimo. Pareiškėjai, be kita ko, prašė teismo įpareigoti VĮ Registrų centrą išregistruoti iš viešojo registro Kelią, kuris buvo įregistruotas 1996 m. vasario 26 d. perdavimo-priėmimo aktu Nr. 34 ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kelmės rajono žemėtvarkos skyrių ir Kelmės rajono savivaldybės administraciją atlikti veiksmus – suformuoti vietinės reikšmės kelią kitoje vietoje. Teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundo dalį dėl įpareigojimo atlikti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės rajono žemėtvarkos skyrių ir Kelmės rajono savivaldybės administraciją veiksmus – suformuoti vietinės reikšmės kelią kitoje vietoje, o kitą skundo dalį priėmė nagrinėti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjai skundu prašydami teismo įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Kelmės rajono žemėtvarkos skyrių ir Kelmės rajono savivaldybės administraciją atlikti veiksmus, t. y. suformuoti vietinės reikšmės kelią kitoje vietoje, iš esmės teismo prašo įpareigoti viešojo administravimo subjektus priimti konkretų sprendimą dėl vietinės reikšmės kelio suformavimo kitoje vietoje. Kaip teisingai skundžiamosios nutarties dalyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teismas nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, tik sprendžia ginčus dėl teisės. Teismas neįpareigoja viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, o įpareigoja tik iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Teismas nagrinėjamu atveju negali veikti vietoje viešojo administravimo subjektų, kadangi tokia teismo veikla nebūtų suderinama su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu valdžių padalijimo principu.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė pareiškėjų pateikto skundo priimtinumo klausimą ir pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjų skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Kelmės rajono žemėtvarkos skyrių ir Kelmės rajono savivaldybės administraciją atlikti veiksmus – suformuoti vietinės reikšmės kelią kitoje vietoje, kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka. Pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų A. J. ir J. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 28 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjų skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Kelmės rajono žemėtvarkos skyrių ir Kelmės rajono savivaldybės administraciją atlikti veiksmus – suformuoti vietinės reikšmės kelią (duomenys neskelbtini) kitoje vietoje, ne per (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sodybos kiemą, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras KryževičiusDainius RaižysDalia Višinskienė