Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-12-21 · Civilinė byla Nr. 2A-1568-577/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-21
Bylos Nr.
2A-1568-577/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-02086-2011-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jadvyga Mardosevič
Atsakovas
I. B., J. K., A. K.
Ieškovas
Seesam Insurance AS
Trečiasis asmuo
S. Š.
Kategorijos
  • 44.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1568-577/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-02086-2011-6Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4., 121.18.; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012m. gruodžio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Seesam Insurance AS (UADB „Seesam Lietuva“ subjektinių teisių perėmėjas) ieškinį atsakovams J. K., A. K., I. B., trečiasis asmuo S. Š., dėl žalos atlyginimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UADB „Seesam Lietuva“ (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 2002 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 67 Lt žyminio mokesčio. Nurodė, kad su S. G. sudarė būsto ir gyventojų turto draudimo sutartį Nr. 220 0000936/2007, kuria buvo apdraustas S. G. nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini) 15-8, Vilniuje, į apdraudžiamąsias rizikas įtraukiant užliejimą. 2008-02-10 apdraustas butas buvo užlietas iš dviem aukštais aukščiau esančio buto Nr. 12, kuris bendrosios nuosavybės teise priklauso atsakovams. Užliejimo faktą patvirtino (duomenys neskelbtini) Nr. 15 savininkų bendrijos primininkas 2008-02-11 pranešimu. Ieškovo atstovas atliko apdraustojo buto apgadinimų apžiūrą, sudarė lokalinę sąmatą, pagal kurią užlieto buto remontui atlikti reikalingų išlaidų dydis, atėmus 300 Lt frančizę, sudarė 2002 Lt, kuri buvo išmokėta draudėjai S. G. 2009-05-11. Išmokėjęs draudimo išmoką, ieškovas įgijo teisę reikalauti už žalą atsakingų asmenų atlyginti padarytą žalą. Ieškovas reikalavimą atlyginti žalą bendraatsakoviams reiškė statinių savininko (valdytojo) atsakomybės pagrindu. Bendraatsakoviai, kaip buto Nr. 12 bendrasavininkiai, turi bendrą pareigą rūpintis tinkama buto santechnikos įrenginių ir tinklų priežiūra. Bendraatsakoviams esant statinio, buvusio užliejimo šaltiniu valdytojais, nesant nustatytos naudojimosi tvarkos, kuri leistų spręsti tik apie vieno iš bendrasavininkių atsakomybę, žalos atlyginimas priteistinas iš bendraatsakovių solidariai.

Atsiliepimas

Atsakovai atsiliepimuose į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jų bute jokios vandens avarijos 2008-02-10 nebuvo. Taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių buvusį įvykį. Be to, S. G. savo pranešime nurodė, kad apliejimas įvyko iš 10 buto. Taip pat atsakovai išreiškė abejones dėl to, kad S. G. apie įvykį pranešė tik 2008-03-06 ir tik tą dieną buvo įformintas turto techninės apžiūros protokolas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-10-18 sprendimu ieškinį tenkino. Teismas priteisė solidariai iš atsakovų ieškovo naudai 2002 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011-02-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 67 Lt bylinėjimosi išlaidų, o valstybės naudai – lygiomis dalimis 15,44 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas padarė išvadą, jog byloje neabejotinai nustatyta, kad 2008-02-10 iš (duomenys neskelbtini) užsikimšusios vonios įvyko apliejimas pirmame aukšte esančio buto Nr. 8. Aplinkybes, susijusias su faktu, jog atsakovų bute įvyko vandens apliejimas dėl užsikimšusios vonios, patvirtino liudytojų S. G., L. Š., A. B. paaiškinimai, tiek pačios atsakovės I. B. paaiškinimai. Pati atsakovė neneigė aplinkybės, kad iš jos buto kaimynai vandeniu buvo aplieti ne vieną kartą, tokias aplinkybes patvirtina AB „Lietuvos draudimas“ pranešimai, šalių ir liudytojų paaiškinimai, todėl atmestini atsakovės argumentai, kad jos vonios kambaryje įrengtas vandens nutekėjimo trapas yra tinkamai funkcionuojantis. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog pagal pateiktus į bylą planus identiškai nesutampa vonios padėtis, iš kurios įvyko užliejimas, ir 8 buto apgadintos sienos kampas, neįrodo, kad techniškai tokia galimybė negalima, įvertinus ir tai, kad, kaip nurodė šalys, namo perdangos yra medinės. Teismas, įvertinęs tiek liudytojų paaiškinimus, tiek rašytinę bylos medžiagą, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, konstatavo, kad šioje byloje aptariamas įvykis įvyko būtent 2008 m. vasario mėn., o atsakovės pateikti argumentai dėl įvykio datos yra tik jos prielaidos, neparemtos jokiais objektyviais įrodymais. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad 8 buto siena galėjo sušlapti nuo nesandaraus kanalizacijos ir vandens nutekėjimo vamzdžio, kadangi šie gedimai fiksuoti praėjus metams nuo šioje byloje aptariamo įvykio, ir tai patvirtino į bylą pateiktas 2009-01-24 aktas, kuriuo konstatuota, jog (duomenys neskelbtini) Nr. 15 name tarp 10 ir 8 butų reikia remontuoti kanalizacijos ir vandens stovą, nes jis yra pažeistas ir surūdijęs. Teismo posėdyje apklaustas turto sužalojimus apžiūrėjęs ieškovo specialistas R. M. nurodė, kad nustatyti sugadinimai labiau būdingi vienkartiniam vandens apliejimui, o ne esant smulkiam vandens nuotėkiui. Teismas aplinkybę, jog pirminiuose pranešimuose buvo nurodyta, kad 8 butas aplietas iš 10 buto, vertino kaip suklydimą, neturintį įtakos objektyviam ir teisingam aplinkybių nustatymui šioje byloje. Teismas konstatavo, jog atsakovai pagal CK 6.266 str. 1 d., kuriame reglamentuota statinių savininko (valdytojo) atsakomybė, neįrodė, jog žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Teismas konstatavo, jog nekilnojamojo turto registro duomenimis butas, iš kurio įvyko apliejimas, lygiomis dalimis priklauso J. K., A. K. ir I. B., todėl iš jų solidariai priteistina 2002 Lt žalos atlyginimo ieškovui.

Šalies argumentai

Atsakovė I. B. pateikė apeliacinį skundą, prašydama bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-10-18 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neobjektyviai įvertino ir netinkamai ištyrė faktines bylos aplinkybes, padarė neatitinkančias tikrovės išvadas bei netinkamai aiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, konkrečiai CK 6.247 str. ir 6.266 str., nes nepakankamai ištyrė draudiminio įvykio priežastis ir aplinkybes, bei neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių. Teismo metu iškilo ginčas dėl tikslios įvykio datos. Apeliantės nuomone, ieškovas nepateikė tiesioginių, įtikinamų įrodymų dėl tikslaus įvykio laiko, be to, į teismą kreipėsi po 3 metų nuo įvykio, o toks uždelsimas objektyviai turėjo įtakos įrodymų praradimui. Atsakovai nežinojo, kad S. G. 2008-02-11 pateikė prašymą 325 DNSB pirmininkui, nedalyvavo 2008-03-06 sudarant nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokolą, nebuvo laiku supažindinti su ieškovo atliktų nuostolių bei draudimo išmokos apskaičiavimu, tad negalėjo laiku pateikti įrodymų apie įvykio kilimo priežastis ir savo nekaltumą. Praėjus laikui buvo apsunkinta galimybė išnagrinėti įvykį teisingai ir objektyviai. Teismo nuomonė, kad byloje neabejotinai nustatyta, kad 2008-02-10 iš (duomenys neskelbtini) užsikimšusios vonios įvyko apliejimas pirmame aukšte esančio buto Nr. 8, neatitinka tikrovės, nes byloje surinkti įrodymai, kurie duoda pagrindą daryti priešingą išvadą – byloje užfiksuota, kad 2008-02-10 užliejimas įvyko iš (duomenys neskelbtini) buto, o ne iš (duomenys neskelbtini). Teismo metu buvo patvirtinta aplinkybė, jog name įvyko 4 užliejimai. Kadangi praėjo daug laiko, labai sunku tiksliai atstatyti įvykio aplinkybes ir įvykius galima supainioti. Teismas sprendime visiškai ignoravo ir be jokių motyvų atmetė liudytojos A. B. parodymus, iš kurių matyti, kad ji tiesiogiai dalyvavo įvykio metu, tiksliai nurodė įvykio datą – 2007 m. pavasarį, paaiškino apie įvykio aplinkybes (namie ji buvo viena, po įvykio ištiko šokas, pas ją buvo atėjusi mergina (L. Š. duktė) iš 10 buto, kaimynė S. G. atvedė pas save ir vaišino arbata, ramino ir t.t.), ir dalyvius. Kadangi įvykis buvo jai vienintelis ir įspūdingas, ji labai gerai įsiminė jį, kituose analogiškuose įvykiuose nedalyvavo, todėl nėra jokio pagrindo ja netikėti. Teismo posėdžio metu liudytojos L. Š. bei S. G. patvirtino nurodytas aplinkybes, aprašė įvykį, nurodydamos būtent A. B. įvykio aplinkybes, o konkrečios, tikslios įvykio datos nenurodė.

Atsakovės nuomone, byloje esantys rašytiniai įrodymai turi pirmenybę prieš kitus pateiktus duomenis, nes jie buvo sudaryti iškart po įvykio, o ne po 3 metų. Informacija, esanti pateiktuose dokumentuose, yra nuosekli ir objektyvi. Pirmame pranešime apie įvykį – 2008-02-11 bendrijos pirmininkui S. G. pranešė apie užliejimą, nurodydama, kad vanduo užpiltas iš buto Nr. 10, antrame pranešime 2008-03-06 draudimo bendrovei ji pakartojo tą pačią informaciją, kad užliejimas įvyko iš viršaus – iš buto Nr. 10. Trečiame dokumente, 2008-03-06 nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokole, užfiksuota, kad „... vanduo iš buto Nr. 10 užliejo koridoriaus sieną ir butą“. Kitas asmuo, draudimo specialistas R. M., teismo posėdžio metu parodė, kad aiškinosi su S. G., pastaroji nurodė, kad užliejimas įvyko iš buto Nr. 10, dėl įvykio priežasties nesiaiškino ir kitų svarbių duomenų apie įvykio aplinkybes nepateikė. Informacija, kad užliejimas įvyko iš 12 buto, atsirado tik 2011-02-08 rašte. Tokia informacija sukėlė abejonių ir nėra patikima, nes gauta po 3 metų nuo įvykio, yra subjektyvaus pobūdžio. Trečiasis asmuo S. Š. bei liudytoja L. Š. teismo metu įvykio tikslios datos nenurodė, patvirtino, kad bendro naudojimo koridoriuje atsirado dėmė, drėko siena, kad liudytoja S. G. jai sakė, kad kampe nuolat yra drėgna. Kita vertus, dėl užliejimo jokių pretenzijų buto Nr. 12 savininkui nepateikė. Kadangi 2009-01-24 buvo konstatuota, jog (duomenys neskelbtini) name tarp 10 ir 8 butų buvo pažeistas bendrojo naudojimo kanalizacijos ir vandens stovas, stovas pažeistas ir surūdijęs, aptikta skylė vamzdyje, akivaizdu, jog tokia problema atsirado ne per vieną dieną, o per keletą metų ir galėjo turėti įtakos esančiam ginčui. Bet po nurodyto stovo remonto nėra galimybės ištirti, atlikti tų pažeidimų ekspertizės ir nustatyti, per kokį laikotarpį atsirado, kokią įtaką tai turėjo ginčui. Mano, jog teismo išvada, kad pirminiuose pranešimuose įvyko suklydimas, yra nelogiška ir neįtikinama, nes pareiškimai buvo sudaryti suaugusių asmenų, nuosekliai kartojasi, adresuoti skirtingoms institucijoms, jokių kliūčių laiku paaiškinti ir užfiksuoti reikiamą labai svarbią informaciją apie užliejimo šaltinį nėra. Atsakovės nuomone, iš pateiktų rašytinių įrodymų analizės galima daryti išvadą, jog užliejimas įvyko iš buto Nr. 10, o ne iš buto Nr. 12. Ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusių nuostolių, o priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą.

Atsiliepimas

Ieškovas Seesam Insurance AS (ADB „Seesam Lietuva“ subjektinių teisių perėmėjas), atstovaujamas Seesam Insurance AS Lietuvos filialo, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovą ADB „Seesam Lietuva“ nagrinėjamoje byloje pakeisti jo procesinių teisių perėmėju – Seesam Insurance AS, Lietuvoje veiklą vykdančiu per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, atsakovės I. B. apeliacinio skundo netenkinti, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Nurodė, jog byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad 2008-02-10 draudžiamasis įvykis kilo iš atsakovams priklausančio buto Nr. 12 dėl užsikimšusios vonios. Užsikimšus vandens pratekėjimui 12–ajame bute esančioje vonioje, vanduo apliejo žemiau esantį 10-ąjį butą, o iš jo – draudėjai priklausantį butą Nr. 8. Užliejimas buvo sustabdytas pačių buto Nr. 12 gyventojų jėgomis. Apie įvykį draudėja informavo namo bendrijos pirmininką, kuris patvirtino užliejimo faktą, taip pat apie žalos kilimą buvo praneštą butą apdraudusiam ieškovui. Apeliantė ne tik pripažino žalą sukėlusį faktą, bet sutiko ir su visomis ieškovo nurodytomis įvykio aplinkybėmis, išskyrus įvykio laiką. Kad būtų atlyginusi dėl šio užliejimo 8–ojo buto gyventojams G. padarytą žalą (kuri, atsakovės teigimu, kilo ne 2008-02-10, o 2007-04-26), atsakovė įrodymų nepateikė, todėl nesuprantama, kokiu pagrindu, pripažindama, kad ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis užliejo apatinius kaimynus, įskaitant ir ieškovo apdraustą butą, atsakovė ginčija savo civilinę atsakomybę. Aplinkybę, jog dėl netinkamo santechninės įrangos eksploatavimo atsakovų bute žemutinių aukštų butai buvo užlieti ne kartą, pripažįsta ir atsakovė. Ieškovo pateiktas susirašinėjimas su AB „Lietuvos draudimas“ patvirtina, jog 2009-06-17 iš atsakovų buto analogiškomis aplinkybėmis – dėl užsikimšusios vonios, vėl buvo užlieti žemutiniai kaimynai. Mano, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pripažino, jog buvo užliejimas, ir sutiko su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, tiksli įvykio data bylai reikšmės neturi, tačiau bet kuriuo atveju tiksli įvykio data buvo įrodyta. Tai, kad įvykis kilo 2008-02-10, visų pirma patvirtino byloje esanti rašytinė medžiaga. Taip pat priešingai, nei teigė atsakovė, visi 2011-08-22 teismo posėdžio metu apklausti liudytojai: A. G., S. G., L. Š. patvirtino, kad būtent ieškovo nurodomu metu ir nurodytomis aplinkybėmis kilo draudžiamasis įvykis. Atsakovė neįrodė, jog draudžiamasis įvykis galėjo kilti kitą dieną. Byloje esantys įrodymai patvirtino, kad nei iš 10-ojo buto, nei iš bendrosios inžinerinės įrangos ar kitų galimų šaltinių 2008-02-10 įvykis negalėjo įvykti; byloje įrodyta, kad užliejimo šaltinis buvo būtent atsakovų butas Nr. 12. Pirminis užliejimo šaltinis – įvykio kaltininkas – nekėlė abejonių nei įvykio dieną, nei kada nors vėliau. Draudėja tiesiogiai dalyvavo nustatant įvykio priežastį – patvirtino mačiusi besiliejantį vandenį iš atsakovų bute užkimštos vonios, ramino atsakovės dukrą. Teismo posėdyje S. G. nurodė, kad iš trečiojo asmens buto užliejimų apskritai nėra buvę. Nėra pagrįsta manyti, kad draudėja galėtų būti suinteresuota draudžiamojo įvykio aplinkybių nuslėpimu ar net neteisingos informacijos suteikimu, kadangi nepriklausomai nuo užliejimo šaltinio ir kaltininko draudikas žalą būtų atlyginęs. Dėl 2008-02-10 įvykio žalos patyrė ir trečiojo asmens butas. S. Š. paaiškino, kad jo bute buvo padaryta žalos koridoriaus ir vonios apdailai (tokiose pačiose patalpose kaip ir ieškovo apdraustame bute), dėl ko vėliau trečiasis asmuo kreipėsi pretenzija į viršutinio buto savininkus – atsakovus. Ieškovo suteikta draudiminė apsauga pagal Būsto ir gyventojų turto draudimo polisą Nr. 220 0000936/2007 galiojo iki 2008-09-05, tačiau per visą laiką iš draudėjos ieškovas negavo pranešimų apie galimus vandens nuotėkius. Įvykis, dėl kurio patirtą žalą prašė priteisti ieškovas, kilo dėl vienkartinio staigaus užpylimo vandeniu, todėl net jeigu tam tikras drėkimas nuo bendrojo naudojimo fekalinės kanalizacijos stovo būtų pasireiškęs iki jo remonto, tai nebuvo draudžiamojo įvykio priežastis ir žalos dydžiui įtakos neturėjo.

Atsakovei jau nuo pat įvykio dienos buvo žinomas ieškovo apdraustam butui kilusios žalos faktas, todėl būtent už žalą atsakingas asmuo turėtų būti suinteresuotas imtis iniciatyvos nustatant ir atlyginant dėl jo kaltės kilusius nuostolius. Ieškovas, prieš išmokėdamas draudimo išmoką, neturi pareigos kviestis į įvykio apžiūrą už žalos kilimą atsakingą asmenį ar nustatyti visas subrogacijos teisės įgyvendinimui reikšmingas aplinkybes.

Šalies argumentai

Ieškovas 2012-03-05 pateikė prašymą iš atsakovų priteisti 500 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nenustačius CPK 322 str. nurodytų išimčių.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 48 str. 1 d. ir atsižvelgdamas į tai, kad ADB „Seesam Lietuva“ prijungus prie Seesam Insurance AS, Seesam Insurance AS nuo įregistravimo Apskričių teismų registro centrinėje duomenų bazėje 2011-11-30 perėmė visas materialiąsias ADB „Seesam Lietuva“ subjektines teises, į bylą buvo pateikti tai patvirtinantys įrodymai (2011-12-01 Apskričių teismų registro centrinės duomenų bazės išrašo ir Harju apskrities registro skyriaus Pranešimo apie sujungimo įrašo atlikimą bei jų vertimo nuorašai, 2011-06-20 Vienos valstybės ribas peržengiančio bendrovių jungimosi sąlygų, Seesam Insurance AS įstatų bei jų vertimo nuorašai, b.l. 177 – 201), konstatuoja, jog yra pagrindas ieškovą ADB „Seesam Lietuva“ nagrinėjamoje byloje pakeisti jo procesinių teisių perėmėju - Seesam Insurance AS, Lietuvoje veiklą vykdančiu per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Vertinant skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių laikymosi aspektu, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-09-28 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-336/2009; 2007-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007 ir kt.).

Pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas faktines buto užpylimo iš dviem aukštais aukščiau esančio buto aplinkybes, žalos dydį ir kitas civilinės atsakomybės sąlygas, tyrė šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus ir kitus įrodymus ir iš jų visumos padarė pagrįstą išvadą dėl ieškinio pagrįstumo. Nėra ginčo, jog dviem aukštais aukščiau virš ieškovo apdrausto buto esantis butas lygiomis dalimis priklauso J. K., A. K. ir I. B..

Pagal CK 6.266 str., reglamentuojantį statinių savininko (valdytojo) civilinę atsakomybę už žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės. CK 6.270 str. 1 d. nustatyta, kad tokiomis žalos aplinkybėmis gali būti žalos atsiradimas dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Tik esant šioms aplinkybėms pastato savininkas (valdytojas) atleidžiamas nuo pareigos atlyginti žalą. Atsakovai neįrodė, kad minėtos CK 6.270 str. 1 d. nurodytos aplinkybės egzistavo. Įstatymo nuostata dėl civilinės atsakomybės netaikymo taip pat negali būti aiškinama atskirai nuo joje išvardytų žalos padarymo būdų. Pagal CK 6.266 str. 1 d. civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės būtent tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Tik už tokiu būdu padarytą žalą pastato savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. CK 6.266 str. įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 str. suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ir tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005-10-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai, jog teismas, atsižvelgęs į rašytiniuose dokumentuose pateiktus duomenis, turėjo padaryti išvadą, kad užliejimas įvyko iš buto Nr. 10, o ne iš buto Nr. 12, yra paneigti kitais byloje esančiais įrodymais – liudytojų parodymais, trečiojo asmens S. Š. paaiškinimais, pačios apeliantės paaiškinimais, AB „Lietuvos draudimas“, apdraudusio trečiojo asmens butą, pateikta informacija apie tai, kad ne kartą tokiomis pat aplinkybėmis buvo aplietas trečiojo asmens butas, esantis virš ieškovo apdrausto buto. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas aplinkybę, kad pirminiuose pranešimuose buvo nurodyta, jog butas Nr. 8 aplietas iš buto Nr. 10, pagrįstai vertino kaip suklydimą, neturintį įtakos objektyviam ir teisingam aplinkybių nustatymui byloje. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, jog byloje nėra įrodymų, kad ieškovo apdraustas butas buvo užpiltas kito buto, taip pat nėra įrodymų, kad buvo įvykusi avarija bendruose inžineriniuose stovuose. Pagal esamus byloje įrodymus, t.y. užpilto buto nuotraukas, lokalinę sąmatą, nekilnojamojo turto techninės apžiūros protokolą, užpylimo metu buvo sugadintas ieškovo apdraustas butas. Minėtų įrodymų visuma bei ta aplinkybė, kad kitų galimų užpylimo šaltinių byloje nebuvo nustatyta, atsižvelgiant į įrodymų pakankamumo taisyklę bei tikimybių pusiausvyros principą, leidžia daryti išvadą, kad ieškovo apdraustas butas buvo užpiltas būtent iš atsakovų buto. Vadinasi atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, nes netinkamai atliko CK 6.263 str. 1 d. nustatytą pareigą, dėl ko buvo užpiltas ieškovo apdraustas butas, t.y. byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė atsakovų neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp padarytos žalos ir neteisėtų veiksmų, taip pat žalos faktą. Kadangi ieškovo apdraustas butas buvo užpiltas iš atsakovų buto, todėl pagal CK 6.266 str. 1 d. padarytą žalą privalo atlyginti atsakovai.

Apeliacinio skundo argumentai, jog teismas sprendime visiškai ignoravo ir be jokių motyvų atmetė liudytojos A. B. parodymus, yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas liudytojos A. B. parodymus vertino kartu su kitų liudytojų S. G., L. Š. parodymais ir padarė pagrįstą išvadą, jog buvo patvirtinta, kad atsakovų bute įvyko apliejimas dėl užsikimšusios vonios. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog liudytojos A. B. parodymai, jog minėtas įvykis įvyko ne 2008-02-10, o 2007 m. pavasarį, vertintini kritiškai, kadangi, visų pirma, įvykio metu jai tebuvo 12 metų, buvo labai išsigandusi, ką patvirtino kitų liudytojų S. G., L. Š. parodymai, taip pat, kad nuo įvykio praėjo 3 metai, todėl tikėtina, jog liudytoja gali neprisiminti tikslios įvykio datos. Be to, ji susijusi giminystės ryšiais su atsakovais, yra apeliantės I. B. dukra, todėl tikėtina, jog yra suinteresuota bylos baigtimi. Pažymėtina, jog liudytojos A. B. nurodytos įvykio aplinkybės sutapo su kitų liudytojų parodymais, kurie teigė, jog įvykis įvyko būtent 2008 m. vasario mėn. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovai nepateikė į bylą kitų įrodymų, patvirtinančių liudytojos A. B. nurodytą įvykio datą, todėl atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tiek liudytojų paaiškinimus, tiek rašytinę bylos medžiagą, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, pagrįstai konstatavo, kad šioje byloje aptariamas įvykis įvyko būtent 2008 m. vasario mėn.

Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju yra turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Kadangi apeliantė neginčija padarytos žalos dydžio, nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodytą žalos dydį, kuris lygus draudimo išmokai, t.y. 2002 Lt, kurią sudaro apdrausto buto remontui atlikti reikalingos išlaidos, apskaičiuotos ieškovo sudarytoje lokalinėje sąmatoje, atėmus 300 Lt frančizę, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus ir juos įvertinęs (CPK 185 str.) konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, teisingai nustatė faktines ginčo aplinkybes ir įvertino byloje esamus įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Atsižvelgiant į tai, kad atmetamas apeliacinis skundas, tenkintinas ieškovo Seesam Insurance AS prašymas priteisti 500 Lt bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą. Šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tik iš apeliantės I. B., kadangi kiti atsakovai A. K. ir J. K. neskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 88 str. 1 d. 9 p., 93 str., 313 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui Seesam Insurance AS, įmonės kodas 10055752, atstovaujamam Seesam Insurance AS Lietuvos filialo, filialo kodas 302677744, 500 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėja Jadvyga Mardosevič