Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Mickevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 puntu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir E. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas N. M., tačiau nuosprendis dėl jo apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. nuteistas už tai, kad jis ir N. M., veikdami bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, neteisėtai įgijo, gabeno, laikė ir siuntė narkotines medžiagas, turėdami tikslą jas platinti, o būtent:

maždaug 2005 m. rugpjūčio - rugsėjo mėnesiais, tiksliai nenustatytu laiku, E. B. susitarė su N. M. ir asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, kad N. M. su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, Ispanijos Karalystėje nupirks ir į Lietuvos Respubliką atsiųs narkotines medžiagas – kanapes ir jų dalis, o E. B., būdamas Lietuvos Respublikoje, suras asmenį, kurio vardu bus galima siųsti minimą siuntinį su narkotinėmis medžiagomis, apmokės už siunčiamas narkotines medžiagas ir, gavęs siuntinį su narkotinėmis medžiagomis, parduos jas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims. Vykdant minimą susitarimą ir E. B. sutarus su V. M., kuris su šia nusikalstama veika nėra susijęs ir apie siunčiamas narkotines medžiagas nieko nežinojo, kad šio vardu ir šio gyvenamosios vietos adresu bus atsiųsta siunta, kurią šis perduos E. B. ir pastarajam apmokėjus už narkotines medžiagas, 2005-09-28 išsiunčiant asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, į Ispanijos Karalystę 1 324 Lt (360,07 eurų) Western Union grynųjų pinigų perlaidą (duomenys neskelbtini), bei 2005-10-10 telefonu perdavus V. M. duomenis N. M. su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, ikiteisminio tyrimo konkrečiai nenustatytu laiku, 2005 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje – 2005 m. spalio mėnesio pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis Ispanijos Karalystėje neteisėtai įgijo narkotines medžiagas – 105,94 g kanapių ir jų dalių, bei nuo įsigijimo vietos ir įsigijimo momento neteisėtai gabeno ir laikė šias narkotines medžiagas iki 2005-10-20, kuomet supakavo ir paslėpė šias narkotines medžiagas vaikiškame plastmasiniame žaisle ir išsiuntė jas pašto siunta iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką su šia nusikalstama veika nesusijusio, E. B. šiam reikalui surasto V. M., gyvenančio (duomenys neskelbtini), vardu, turėdamas tikslą jas parduoti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims. Šiais veiksmais E. B. ir N. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje.

E. B. taip pat nuteistas už tai, kad jis ir N. M., veikdami bendrininkų grupe su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, neturėdami leidimo, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno narkotines medžiagas – kanapes ir jų dalis, o būtent:

ikiteisminio tyrimo konkrečiai nenustatytu laiku, maždaug 2005 m. rugpjūčio - rugsėjo mėn., E. B. susitarė su N. M. ir asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, kad šie iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką atsiųs siuntinyje paslėptas narkotines medžiagas – kanapes ir jų dalis, o E. B. suras asmenį, kurio vardu bus galima siųsti minimą siuntinį su narkotinėmis medžiagomis bei apmokės už atsiųstas narkotines medžiagas. Vykdant minimą susitarimą ir E. B. sutarus su V. M., kuris su šia nusikalstama veika nėra susijęs ir apie siunčiamas narkotines medžiagas nieko nežinojo, kad šio vardu ir jo gyvenamosios vietos adresu bus atsiųsta siunta, kurią jis perduos E. B., ir pastarajam apmokėjus už narkotines medžiagas, 2005-09-28 išsiunčiant asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, į Ispanijos Karalystę 1 324 Lt Western Union grynųjų pinigų perlaidą (duomenys neskelbtini), bei 2005-10-10 telefonu perdavus V. M. duomenis N. M. kartu su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų Ispanijos Karalystėje įgytas narkotines medžiagas – 105,94 g kanapių ir jų dalių, paslėpus siuntoje esančiame vaikiškame plastmasiniame žaisle, 2005-10-20 išsiuntė iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką V. M. šio gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), adresu, siuntėju nurodant T. Š., gyv. (duomenys neskelbtini), ir 2010-10-21 atgabenus minimą siuntą iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką, veikiant E. B., N. M. ir asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, bendru susitarimu ir vieninga tyčia, neturėdami leidimo ir pažeisdami Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 7 d. įsakymą Nr. 7 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kurioms įvežti ar išvežti reikia Sveikatos apsaugos ministerijos leidimo, sąrašo“, nepateikiant muitinės kontrolei, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, VĮ „Lietuvos paštas“ Pašto pervežimo centro filialą, esantį Rodūnės kelias 9, Vilniuje, paslėpus žaislo viduje, gabeno 105,94 g narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių, t. y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje.

Taigi jo asmenybė, gyvenimo pokyčiai bei kitos, iš esmės išimtinės bylos aplinkybės rodo, kad jo asmenybės pavojingumas nėra didelis ir bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės (priešingu atveju būtų pažeisti neseniai sukurti šeimos ir kiti socialiniai santykiai). Reali laisvės atėmimo bausmė šiuo atveju neatitiktų Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimo, jog bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, todėl yra visi pagrindai vadovautis Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Pažymi, jog minėtų aplinkybių neabejotiną reikšmę taikant Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį patvirtina ir LAT suformuota praktika (2007-02-06 nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-77/2007).

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant baudžiamąją bylą nuteistojo E. B. gynėjas prašė patenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, o prokuroras prašė šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Kolegija, atsakydama į nuteistojo apeliacinį skundą, visų pirma išdėstys savo poziciją, kodėl nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį ir, išimtine aplinkybe pripažinus užsitęsusį procesą, švelninti tuo pagrindu paskirtą bausmę.

Pirmiausia pažymėtina tai, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę tais atvejais, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam įstatymo pažeidimui ir aiškiai prieštarautų teisingumo principui (nurodytų baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga). Tačiau, taikydamas minėtas baudžiamojo įstatymo nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytas bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismų praktikoje yra nustatyta ir kita taisyklė: taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima, kai nėra Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (kasacinės nutartys Nr. 2K-264/2005, 2K-594/2005, 2K-632/2007, 2K-77/2007, 2K–395/2007).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nėra galimybių nuteistajam E. B. (taip pat ir nuteistajam N. M.) paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę (Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnis). Kolegija sutinka su tokia išvada, kadangi jos taikymui nėra Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnyje numatytos sąlygų visumos. Kita galimybė švelnesnės bausmės skyrimui, kaip minėta, yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos 54 straipsnio 3 dalyje, tačiau ir tokiam įstatymo taikymui teismas neturėjo pagrindo.

Aukštesnės instancijos teismas negali sutikti su apelianto argumentu, jog šioje byloje bausmės turėtų būti sušvelninta kaip išimtine aplinkybe pripažinus užsitęsusį procesą. Pagal Lietuvos teismų praktiką nepateisinama ilga baudžiamojo proceso trukmė, pažeidžianti asmens teisę į įmanomai trumpiausią bylos procesą, atsižvelgiant į aplinkybių visumą, iš tiesų gali būti vertinama kaip išimtinė aplinkybė ir pripažįstama pagrindu skirti švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-45/2007). Asmens teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą suponuoja atitinkamų valstybės institucijų, jų pareigūnų pareigą daryti viską, kad procesas vyktų vengiant nereikalingo delsimo. Kriterijai, kuriais remiantis vertinamas baudžiamojo proceso trukmės pagrįstumas, nustatyti Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas (faktų, kuriuos reikia nustatyti, pobūdis, padarytų nusikalstamų veikų, kaltinamųjų skaičius, įrodymų kiekis ir jų rinkimo sudėtingumas, teisiniai bylos aspektai ir kt.); pareiškėjo, t. y. asmens, kuris skundžiasi proceso trukme, nagrinėjamoje byloje – baudžiamojo proceso persekiojamo asmens elgesys; institucijų veiksmai organizuojant procesą; proceso reikšmė pareiškėjui (taikytų procesinių priemonių griežtumas ir jų taikymo laikas bei kt.). Teismas bylos procesą vertina kaip jo stadijų visumą. Tuo pačiu kolegija pažymi, kad viso bylos konteksto vertinimas, tikrinimas, ar buvo proceso metu nepateisinamo delsimo požymių, ar buvo laikotarpių, kai ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba jie atliekami per ilgai, yra teismo diskrecija.

Nagrinėjamos bylos medžiaga patvirtina, kad E. B. nusikalstamą veiką pradėjo daryti maždaug nuo 2005 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. ir baigė 2005 m. spalio 21 d., kuomet siuntinys su narkotinėmis medžiagomis buvo atgabentas į Lietuvos Respubliką, VĮ „Lietuvos paštas“ Pašto pervežimo centro filialą. Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2005 m. spalio 21 d. Toliau iš bylos medžiagos matyti, kad nurodytą siuntinį V. M. atvyko atsiimti 2005 m. lapkričio 7 d. (kitą dieną po pranešimo gavimo), tą pačią dieną jis buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kuriam patvirtino siuntinį ėjęs paimti E. B. prašymu (t. 2, b. l. 72-73). Atsižvelgiant į turimus operatyvinius duomenis bei liudytojo V. M. parodymus, tos pačios dienos vakarą buvo sulaikytas E. B., Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams (t. 2, b. l. 118, 114-115). Taigi būtent nuo sulaikymo momento E. B. pajuto tiesioginį baudžiamąjį persekiojimą vykdančių institucijų veiklos poveikį, turėjusį esminės įtakos jo padėčiai. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog nuo šios datos prasidėjo ir vertinamasis laikotarpis.

Toliau iš bylos seka, kad ikiteisminis tyrimas buvo baigtas 2011 m. lapkričio 7 d., t. y. po 6 metų. Tokia aplinkybė iš pirmo žvilgsnio perša išvadą, jog ikiteisminis tyrimas dėl dviejų nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltais pripažinti ir nuteisti du asmenys, tęsėsi nepateisinamai ilgai. Tačiau šioje vietoje būtina apžvelgti priežastis, kurios turėjo esminę įtaką tokiai proceso trukmei. 2005-10-21 pradėtame ikiteisminiame tyrime buvo atliekami visi tokio pobūdžio nusikaltimų tyrimui būdingi procesiniai veiksmai: surašytas įvykio vietos apžiūros protokolas, paskirtos užduotys atlikti objektų tyrimus, vykdytas slaptas sekimas, atliktos kratos, liudytojų apklausos, tęsiami operatyvinio tyrimo veiksmai. 2005-11-07 sulaikytas E. B., apklaustas kaip įtariamasis, jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas vėliau buvo tęsiamas, o 2006-03-21 įtariamasis paleistas į laisvę, jam paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę – užstatą (t. 2, b. l. 177-178). Ikiteisminiame tyrime buvo surinkti duomenys, kurie leido įtarti, jog E. B. nusikaltimus padarė, veikdamas kartu su kitais asmenimis – N. M. ir G. V., tačiau pastarieji nuo tyrimo pasislėpė. Ikiteisminio tyrimo atlikimą apsunkino ir E. B. pasirinkta gynybinė pozicija, kurios laikydamasis jis nepripažino savo kaltės ir kategoriškai neigė ką nors žinantis apie gautą ir V. M. paimtą siuntinį (t. 2, b. l. 125-126). Tolesnė bylos analizė rodo, kad esminę įtaką ikiteisminio tyrimo trukmei turėjo tas faktas, kad nuo tyrimo pasislėpė N. M. ir G. V., teko skelbti jų paiešką. Dėl N. M. buvo išduotas Europos arešto orderis (t. 3, b. l. 108-119), pagal kurį pastarasis 2008-02-23 buvo sulaikytas Ispanijos Karalystėje, tačiau po to vėl pasislėpė ir iš naujo sulaikytas tik 2011-05-22. Nuo N. M. pargabenimo į Lietuvos Respubliką (2011-06-10), tikslingai ir operatyviai atlikti būtini procesiniai tyrimo veiksmai - įteiktas pranešimas apie įtarimą, paskirta kardomoji priemonė, atliktos keturios įtariamojo apklausos, paimti pavyzdžiai lyginamajam tyrimui. Nuo to laiko, kai N. M. buvo pargabentas į Lietuvos Respubliką, ikiteisminis tyrimas baigtas per penkis mėnesius (2011-11-07 surašytas kaltinamasis aktas). N. M. sulaikymas ir perdavimas Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijoms leido pabaigti ikiteisminį tyrimą ir perduoti bylą teismui. Tokių duomenų užteko, neatsižvelgiant į tai, jog nepavyko nustatyti kito įtariamojo – G. V. – buvimo vietos, apklausti jį bei atlikti būtinus proceso veiksmus. Siekiant nevilkinti ikiteisminio tyrimo, medžiaga dėl G. V. galimai padarytų nusikalstamų veikų buvo atskirta į atskirą tyrimą (t. 1, b. l. 3-4). Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad buvo priimtas ir dar vienas nutarimas dėl nusikalstamų veikų tyrimo atskyrimo, t. y. 2005-11-07 atliekant kratą E. B. gyvenamojoje vietoje buvo surasta augalinės kilmės narkotinė medžiaga – kanapės ir jų dalys (0,462 g), dėl ko pastarajam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 2 dalyje. Atlikus visus būtinus proceso veiksmus, ikiteisminis tyrimas dėl šio E. B. padaryto baudžiamojo nusižengimo 2007-10-15 buvo atskirtas (t. 3, b. l. 1-2). Nurodyti ikiteisminio tyrimo subjektų veiksmai dėl nusikalstamų veikų tyrimų atskyrimo rodo šių subjektų pastangas tiek nedelsti perduoti bylą teisminiam nagrinėjimui, tiek ir neapsunkinti ikiteisminio tyrimo dėl šioje byloje analizuojamų nusikaltimų.

Teisminis bylos nagrinėjimas truko metus laiko, t. y. nuo 2011-11-09 iki 2012-11-05, kuomet buvo priimtas skundžiamas nuosprendis. Perdavus bylą į teismą, teisiamasis posėdis paskirtas 2012 m. sausio 30 d., tačiau jis buvo atidėtas prašant nuteistųjų gynėjams (E. B. gynėjas R. Mikulskas negalėjo dalyvauti dėl užimtumo, N. M. gynėja E. Vasiliauskienė nurodė turinti sveikatos problemų, dėl kurių priversta vykti į akių kliniką) (t. 4, b. l. 103, 105). Kitas teismo posėdis paskirtas 2012-03-08 (t. 4, b. l. 115-116), tačiau jis vėlgi buvo atidėtas, kadangi pasikeitusi N. M. gynėja negalėjo jame dalyvauti (t. 4, b. l. 144). Bylos nagrinėjimas iš esmės pradėtas 2012-05-03 vykusiame teisiamajame posėdyje. Toliau teismo posėdžiai vyko 2012-05-25 (prokuroras pateikė prašymą pakeisti kaltinimą) (t. 4, b. l. 188-190), 2012-06-15 (apklausti atvykę liudytojai, nutarta atvesdinti V. M.), 2012-08-24 (apklausti kaltinamieji, išklausyti telefoniniai pokalbiai, kurių klausimą nutarta tęsti kitame posėdyje), 2012-09-20 (baigtas bylos nagrinėjimas, pranešta procesinio sprendimo skelbimo data). Tad, kaip matyti, du kartus teismo posėdžiai buvo atidėti prašant nuteistųjų gynėjams, o kiti teismo posėdžiai atidėti dėl objektyvių priežasčių, pertraukos tarp teismo posėdžių pateisinamos trukmės.

Kolegija, įvertindama išdėstytas aplinkybes, neturi pagrindo konstatuoti, jog proceso trukmė buvo nepateisinamai ilga. Bylos duomenys rodo, jog ikiteisminis tyrimas užsitęsė ne dėl netinkamai organizuoto proceso ar atitinkamų pareigūnų neveiklumo, o iš esmės dėl pačių nuteistųjų veiksmų. Nors nusikalstamų veikų mastas ir įrodymų kiekis šioje byloje ir yra sąlyginai nedidelis, tačiau būtina įvertinti, jog dalis nusikalstamų veiksmų buvo atlikta ne Lietuvos Respublikoje, nusikaltimai įvykdyti, veikiant bendrininkų grupe, atsižvelgiama į nuteistojo E. B. poziciją procese, kitų įtariamųjų pasislėpimą, kas sutrukdė operatyviai, per įmanomai trumpiausią laiką atlikti ikiteisminį tyrimą. Nors apeliantas įrodinėja neva jis dalyvavo visuose būtinuose tyrimo veiksmuose, nesislapstė ir ne dėl jo kaltės nebuvo atliktas ikiteisminis tyrimas, tačiau tai nepaneigia, jog tyrimo eiga užsitęsė dėl objektyvių priežasčių. Galima sutikti tik su tuo, jog proceso trukmė tokios apimties byloje buvo ganėtinai ilga, tačiau, įvertinus aplinkybių visumą, tokia trukmė nelaikytina nepateisinama. Tuo pačiu atsižvelgiama į E. B. taikytas procesines prievartos priemones: 2005-11-09 nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas buvo taikyta iki 2006-03-21, kuomet atlikus būtinus tyrimo veiksmus bei įforminus juos procesiškai, įtariamasis buvo paleistas į laisvę, paskyrus jam švelnesnę kardomąją priemonę – užstatą (t. 2, b. l. 178). Tokiu būdu proceso metu E. B. panaikinta griežčiausia kardomoji priemonė ir paskirta kur kas švelnesnė suponavo jam santykinai mažesnę proceso reikšmę ir nors nepaneigia to fakto, jog E. B. gana ilgą laiko tarpą turėjo gyventi netikrumo būsenoje dėl prieš jį nukreipto baudžiamojo proceso baigties, tačiau tuo pačiu ši aplinkybė rodo, jog atitinkami valstybės pareigūnai priėmė sprendimą, leidusį įtariamajam esamoje situacijoje pajusti kiek įmanomai lengvesnį baudžiamojo proceso poveikį. Tad išdėstytų ir aptartų aplinkybių pagrindu teismas atmeta nuteistojo prašymą išimtine aplinkybe pripažinti nepateisinamai ilgą proceso trukmę ir, vadovaujantis tuo, švelninti paskirtą bausmę.

Tolesnė aplinkybė, kurią būtina aptarti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo turinį, yra ta, ar teismas šioje byloje pagrįstai nepripažino Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Skunde apeliantas įrodinėja neva jo tik teisme atliktas prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis neturi būti vertinamas kaip prievartinis prisipažinimas ir tvirtina kaltę pripažinęs savo noru ir laisva valia, niekieno neverčiamas, ne dėl byloje nustatytų aplinkybių.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą, padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinantį aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar tie parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje.

Iš bylos medžiagos matyti, kad E. B. ikiteisminio tyrimo metu kategoriškai neigė savo kaltę ir tvirtino nežinantis jokių aplinkybių, susijusių su pranešime apie įtarimą nurodytais nusikaltimais. Jo apklausos buvo atliktos nuo 2005-11-08 iki 2011-10-25, t. y. pirmąją ir paskutiniąją E. B. apklausą skiria 6 metų laikotarpis, tačiau toks laiko tarpas neturėjo įtakos apelianto pozicijai – jis kiekvieną kartą teigė nieko nežinantis apie įvykdytus nusikaltimus, neigė juose dalyvavęs. 2009-09-27 įtariamojo apklausos metu jam išklausyti buvo pateikti telefoniniai pokalbiai, tačiau, net ir susipažinęs su jų turiniu, E. B. nenurodė jokių tyrimui reikšmingų aplinkybių, aiškindamas, jog arba neįsivaizduoja, apie ką vyko pokalbis, arba, vengdamas atskleisti tikrąjį pokalbio turinį, teigė neva kalbėjęs apie darbinius santykius, prašomus paskolinti pinigus ir tt., be to, pabrėžė, jog ir apie kitus pokalbius negalės nieko konkretaus pasakyti (nei su kuo kalbėjo, nei apie ką) (t. 2, b. l. 130-131). Be įtariamojo apklausų 2009-08-27 buvo atlikta akistata tarp jo ir V. M., akistatos metu E. B. pilnai sutiko su pakitusiais V. M. parodymais, jog tarp jų niekuomet nevyko pokalbis apie siuntinį (t. 2, b. l. 138). Iš to seka, kad E. B. per visą 6 metus užsitęsusį ikiteisminį tyrimą nedėjo nė menkiausių pastangų, siekdamas padėti išaiškinti įvykdytus nusikaltimus.

Apklausiamas teisiamajame posėdyje, E. B. pakeitė ikiteisminiame tyrime duotus parodymus ir nurodė naujas aplinkybes, pripažindamas jam pareikštus kaltinimus, tačiau neigė turėjęs tikslą platinti iš Ispanijos atsiųstas narkotines medžiagas (t. 5, b. l. 35-39). Dar kitame teismo posėdyje jis pripažino ir minėtą tikslą (t. 5, b. l. 67-68). Vadinasi, pilnas nuteistojo E. B. kaltės pripažinimas ir jo išsakytas nuoširdus gailėjimasis įvyko besibaigiant baudžiamajam procesui, įrodymų tyrimui einant į pabaigą, t. y. įpusėjus skelbti rašytinius bylos įrodymus, E. B. pareiškė, jog pilnai pripažįsta savo kaltę bei sutinka su visais jam pareikštais kaltinimais, o baigus rašytinių įrodymų skelbimą, nuteistojo gynėjas pareiškė, jog apeliantas nori papildyti savo ankstesnius parodymus, kuomet E. B. ir pripažino aplinkybes, patvirtinančias tikslo platinti buvimą (t. 5, b. l. 66).

Nors sprendžiant klausimą dėl Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo, kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis gali įvykti ir teisme (iki bylos išnagrinėjimo), tačiau esminė aplinkybė visais atvejais yra ta, jog asmuo minėtus veiksmus atlieka savo noru. Teismui svarbu įvertinti, kokį indėlį asmuo, pripažinęs kaltę ir išreiškęs nuoširdų gailestį, įnešė į visapusišką nusikalstamos veikos atskleidimą bei teisingo sprendimo priėmimą. Šiuo konkrečiu atveju kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog E. B. kaltės pripažinimą iniciavo ne jo savanoriškumas, o ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai. Apeliantas kaltę pripažino ir parodymus davė po to, kai ikiteisminiame tyrime buvo surinkti visi įrodymai, o teisminis bylos nagrinėjimas ėjo į pabaigą, buvo apklausti visi liudytojai, iš dalies paskelbti rašytiniai bylos įrodymai. Akivaizdu, kad tokia pakitusi kaltininko pozicija vertintina kaip pavėluota, sprendžiant klausimą, ar yra įstatyminis pagrindas konstatuoti Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Toks kaltės pripažinimas ir gailestis nusikaltus, išreikštas praėjus 7 metas nuo nusikaltimų padarymo, bylą nagrinėjant teisme, bebaigiant tiesiogiai ištirti surinktus įrodymus, negali būti laikomas tinkamu pripažįstant nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Į kitas apelianto skunde nurodytas aplinkybes, jog jis charakterizuojamas teigiamai, augina mažametį vaiką, nuo šioje byloje įvykdytų nusikaltimų daugiau nebenusikalto, skirdamas bausmę jau atsižvelgė pirmosios instancijos teismas. Šios aplinkybės, taip pat teismo įvertintas užsitęsęs procesas, kuris nors ir nelaikytinas nepagrįstu, tačiau yra ta aplinkybė, į kurią turi būti atsižvelgta skiriant bausmę, leido teismui paskirti E. B. (taip pat ir nuteistajam N. M.) bausmes, savo dydžiu lygias straipsnių sankcijose numatytam bausmių minimumui. Pažymėtina, jog E. B. įvykdyti nusikaltimai priskiriami sunkių nusikaltimo kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 5 dalis), jie padaryti ne pavienio asmens, o bendrininkaujant.

Šioje vietoje atkreipiamas apelianto dėmesys į tai, jog Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 4 dalies nuostatos galimybę ne didesnę, negu straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, bausmę skirti numato tik tuo atveju, kai kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ne tik, kad nenustatyta, jog nuteistasis E. B. savo noru prisipažino nusikaltęs, nuoširdžiai gailisi bei aktyviais veiksmais padėjo išaiškinti nusikaltimus, tačiau konstatuota ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikalstamų veikų padarymas, veikiant bendrininkų grupe). Vadinasi, nors ir nebuvo nustatytos nurodytame baudžiamajame įstatyme išvardintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir, priešingai nei numato įstatymas, konstatuota atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kas savo ruožtu suteikė teismui teisę skirti straipsnio sankcijoje numatytą bausmės vidurkį viršijančią bausmę, nuteistajam E. B. buvo parinkta žymiai švelnesnė bausmė. Tokiu būdu teismas išsamiai įvertino šioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes ir parinko ne formaliai įstatymo nuostatas atitinkančią, tačiau individualizuotą bausmę.

Skunde nurodytos aplinkybės, jog apeliantas išsigydė priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, taip pat apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys apie aktyvų vaidmenį sporto klubo veikloje (t. 5, b. l. 96), yra vertinami teigiamai, tačiau tokios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, jų lyginamasis svoris nėra didesnis nei kitų, susijusių su padarytų nusikaltimų pavojingumu, kad būtų galima teigti, jog bausmės paskyrimas pagal straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją (beje, tos sankcijos minimumą) prieštarautų Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam teisingumo principui. Kolegija mano, jog apeliantui E. B. paskirta bausmė yra tinkama bei pagrįsta ir nėra jokio teisinio pagrindo ją švelninti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.