Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės, Linos Lesinskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. N. (toliau – nuteistasis) gynėjo advokato Tomo Januškevičiaus (toliau – nuteistojo gynėjas) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų Šakiuose (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2025 m. liepos 11 d. nuosprendžio, kuriuo S. N. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam skirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 ir 5 dalimis, 6 dalies 3, 5 ir 6 punktais, paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, visam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui S. N. skirta intensyvi priežiūra su baudžiamojo poveikio priemonėmis ir pareigomis: gydytis (duomenys neskelbtini) ligas, kai nuteistasis sutinka, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, S. N. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (tris) metus, įskaitant ir tokią teisę įgyti. Nustatyta, kad specialiosios teisės – vairuoti kelių transporto priemones – atėmimo terminas skaičiuojamas nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2025 m. birželio 10 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė konfiskuotas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), registruotas A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu, tačiau priklausantis S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), saugomas (duomenys neskelbtini), kurį nuspręsta, įsiteisėjus šiam teismo nuosprendžiui, kartu su automobilio užvedimo rakteliu perduoti valstybės nuosavybėn institucijai, vykdančiai baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, vykdymą – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą nuo 2025 m. birželio 10 d. ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus šiam nuosprendžiui, nuspręsta panaikinti, S. N. įpareigotas vairuotojo pažymėjimą perduoti AB „Regitra“.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuo 2025 m. birželio 10 d. iki 2025 m. rugsėjo 10 d. A. N. vardu registruotam automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), nuspręsta panaikinti, įsiteisėjus šiam nuosprendžiui ir įvykdžius automobilio konfiskavimą.

Antrinės teisinės pagalbos 335,95 Eur išlaidų už advokato Vytauto Aliuškevičiaus suteiktą teisinę pagalbą procese nuspręsta iš S. N. nepriteisti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. liepos 11 d. nuosprendžiu S. N. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, būtent 2025 m. birželio 3 d., apie 21.37 val., (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę, t. y. automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam 2025 m. birželio 3 d., 22.23 val., alkotesterio matuokliu „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. nustatytas 2,94 promilių neblaivumas.

2. Nuteistojo gynėjas pateiktu apeliaciniu skundu prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. liepos 11 d. nuosprendį – S. N. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones – terminą nustatyti 1 metams 6 mėnesiams bei panaikinti paskirtą intensyvią priežiūrą.

2.1. Skunde pateikiama kasacinio teismo praktika dėl individualizuotos bei teisingos bausmės paskyrimo, suformuota baudžiamosiose bylose Nr. 2K-379-697/2018, Nr. 2K-109-511/2024 ir Nr. 2K-3-976/2025.

2.2. Skunde nurodoma, kad pagrindas taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones – nagrinėjamu atveju egzistuoja, tačiau pirmosios instancijos teismo nustatytas 3 metų terminas pernelyg ilgas ir neproporcingai varžantis nuteistojo teises. Nurodoma, kad nuteistasis pripažino kaltę, nuo pat proceso pradžios bendradarbiavo su teisėsaugos institucija, nesiekė išvengti atsakomybės, nuoširdžiai gailisi, taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

2.3. Skunde teigiama, kad nusikalstamos veikos padarymą lėmė nuteistojo (duomenys neskelbtini) – tai esminė priežastis, kurią jis pats aiškiai supranta ir yra pasiryžęs kontroliuoti, kreipdamasis į specialistus ir pradėdamas gydymą, taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė įpareigojimą gydytis nuo (duomenys neskelbtini) ligos, o nuteistasis su tuo visiškai sutinka ir jau ėmėsi veiksmų, kas rodo, kad jis suvokia nusikalstamos veikos priežastis, padarė adekvačias išvadas, siekia keisti gyvenimo būdą bei atsakingai spręsti (duomenys neskelbtini) problemą. Skundo autoriaus vertinimu, pašalinus pagrindinę nusikalstamos elgsenos priežastį – (duomenys neskelbtini) – reikšmingai sumažėja rizika, kad tokio pobūdžio nusikaltimas galėtų pasikartoti ateityje.

2.4. Skunde nurodoma, kad teisės vairuoti transporto priemonę turėjimas būtų reikšminga priemonė nuteistajam įsilieti į darbo rinką, gydytis nuo (duomenys neskelbtini), užtikrinti sėkmingą resocializaciją bei jaustis pilnaverčiu visuomenės nariu, todėl būtų proporcinga ir teisinga baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones – terminą sutrumpinti iki 1 metų 6 mėnesių ir tokia trukmė užtikrintų ne tik prevencinius tikslus, bet ir atitiktų proporcingumo ir bausmės individualizavimo principus.

2.5. Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam intensyvią priežiūrą, nepateikė aiškių motyvų, kodėl šios poveikio priemonės taikymas yra būtinas ir kaip ji prisideda prie teisingos bausmės paskyrimo bei BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų – teisingumo principo įgyvendinimo, prevencijos bei nuteistojo resocializacijos – pasiekimo bei kaip intensyvios priežiūros paskyrimas dera su bausmės individualizavimo principu bei nuteistojo asmenybės ir jo elgesio viseto vertinimu, todėl tokios papildomos poveikio priemonės taikymą skundo autorius vertina kaip perteklinį ir neatitinkantį proporcingumo principo, juo labiau, kad kiti paskirti įpareigojimai (gydytis (duomenys neskelbtini) ligas, kai nuteistasis sutinka, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje) bei baudžiamojo poveikio priemonės (specialiosios teisės atėmimas, transporto priemonės konfiskavimas) jau suponuoja pakankamas priemones siekti bausmės tikslų. Taip pat pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė konkrečių intensyvios priežiūros taikymo sąlygų, t. y. neapibrėžė nei konkretaus buvimo laiko, nei konkrečios buvimo vietos, kas, skundo autoriaus vertinimu, patvirtina, jog intensyvios priežiūros praktinis įgyvendinimas faktiškai neįmanomas ir yra perteklinis.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistojo S. N. gynėjo advokato Tomo Januškevičiaus apeliacinis skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtina, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis ir jo gynėjas iš esmės neskundžia byloje nustatytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jų teisinio vertinimo, teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų. Tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis teismas teisingai nustatė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei S. N. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo tinkamai.

6. Nuteistojo gynėjas apeliaciniu skundu taip pat neginčija ir nuteistajam paskirtos bausmės rūšies, jos dydžio, nuteistajam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, turto konfiskavimo taikymo bei BK 75 straipsnio 6 dalies 3, 5 ir 6 punktuose įtvirtintų pareigų taikymą, tik prašo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu netaikyti nuteistajam intensyvios priežiūros bei sutrumpinti paskirtos vienos iš baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones, įskaitant ir toki teisę įgyti, terminą. Susipažinus su skundžiamo nuosprendžio motyvais, skiriant nuteistajam bausmę, spręstina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai parinko nuteistajam bausmės rūšį bei nustatė jos dydį. Vis dėlto, teisėjų kolegija nustačiusi skundžiamo nuosprendžio aprašomosios bei rezoliucinės dalių netikslumus, pasisako ne tik dėl nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo, bet ir dėl minėtų netikslumų, taip pat dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nustatant paskirtos intensyvios priežiūros terminą, dėl ko Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1 punkto pagrindu.

7. Visų pirma pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam S. N. paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios, kaip minėta, neginčija nei nuteistasis, nei jo gynėjas, ir kuri apeliacinės instancijos teismo vertinimu paskirta tinkamai taikant. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje (nuosprendžio 5 lapo 3 pastraipa) be kita ko nurodoma, kad „bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus 90 parų arešto bausmę“. Įvertinus tai, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje, skiriant nuteistajam bausmę, išsamiai ir motyvuotai, pasisakyta dėl nuteistajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės, kas atitinka ir skundžiamo nuosprendžio rezoliucinę dalį, taip pat kad aprašomojoje dalyje motyvuotai nurodyta, kodėl šiuo atveju nuteistajam neskirtinos baudos ir arešto bausmės, teisėjų kolegija sprendžia, kad minėta skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje esanti sakinio dalis „bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus 90 parų arešto bausmę“ yra aiškus rašymo apsirikimas, todėl šalintina iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies.

Dėl intensyvios priežiūros

8. Marijampolės apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos sumažintos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo, vadovaudamasis BK 75 straipsnio 2, 5, 6 dalimis, 1 metų laikotarpiui, nustatydamas atitinkamas pareigas, kurių nuteistasis ir jo gynėjas neginčija, tačiau viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistajam taip pat skyrė ir intensyvią priežiūrą, kurią apeliaciniu skundu prašoma panaikinti.

9. BK 75 straipsnio 6 dalyje be kita ko nustatyta, jog atidėdamas bausmės vykdymą pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, teismas gali paskirti nuteistajam BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytą intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Taigi, atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, intensyvios priežiūros skyrimas yra teismo diskrecija. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas nuteistajam skiriamą bausmę, nors ir nepateikė konkrečių motyvų, kas teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, tačiau nustatė, kad skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu nuteistajam taip pat turi būti taikoma intensyvi priežiūra, su kuo iš esmės sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

10. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nuteistasis S. N. tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, praeityje teistas, nusikalstamą veiką įvykdė turėdamas neišnykusį teistumą (b. l. 81–87), baustas administracine tvarka (b. l. 90–93), taip pat kad nuteistasis yra nevedęs, nedirbantis (b. l. 88), neregistruotas Užimtumo tarnyboje, neturi išlaikytinių. Taip pat teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad S. N. 2021 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už analogiško nusikaltimo įvykdymą arešto bausme, kurios vykdymas taip pat buvo atidėtas, tačiau nuteistajam nevykdant nustatytų įpareigojimų, 2021 m. gegužės 28 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir nuteistasis buvo pasiųstas atlikti arešto bausmę. Taip pat įvertintina ir tai, kad 2022 m. kovo 4 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistajam buvo paskirta viešųjų darbų bausmė, tačiau jos nevykdant, 2022 m. gegužės 24 d. nutartimi nuteistajam paskirtą viešųjų darbų bausmė buvo pakeista į baudos bausmę, tačiau iki šiol nuteistasis jos nėra atlikęs. Aukščiau aptartos nuteistąjį ir jo nusikalstamą veiką charakterizuojančios aplinkybės bei tai, kad ankstesni teistumai ir už juos paskirtos švelnesnio pobūdžio bausmės nesulaikė nuteistojo nuo naujos nusikalstamos veikos įvykdymo ir tai, kad nuteistasis ankstesniais teismų procesiniais sprendimais nesilaikė jam bausmės vykdymo metu nustatytų įpareigojimų bei nevykdė bausmės, sudaro pagrindą konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas taikyti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo metu intensyvią priežiūrą yra teisėtas bei pagrįstas, padėsiantis įgyvendinti skiriama bausme siekiamų tikslų ir, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nelaikytinas pertekliniu, todėl skundžiamas nuosprendis dalyje dėl intensyvios priežiūros taikymo nuteistajam S. N. paliekamas galioti.

11. Šioje dalyje pažymėtina ir tai, kad remiantis kasacinio teismo praktika, skirdamas laisvės atėmimo bausmę ir atidėdamas jos vykdymą, teismas nenustato paskirtos intensyvios priežiūros termino (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-234-654/2024). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. N. laisvės atėmimo bausmę ir atidėdamas jos vykdymą 1 metų laikotarpiui, be kita ko paskyrė ir intensyvią priežiūrą visam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui. Taigi, pirmosios instancijos teismas nustatė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu taikytinos intensyvios priežiūros terminą, kas prieštarauja kasacinio teismo praktikai.

12. Remiantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 8 dalimi, teismas, paskirdamas intensyvią priežiūrą, turi nustatyti nuteistojo buvimo vietą ir laiką, taip pat nustatyti laiką, per kurį nuteistasis privalo įvykdyti baudžiamojo poveikio priemones ar pareigas, tačiau baudžiamasis įstatymas nenurodo, kad teismas turi nustatyti intensyvios priežiūros vykdymo trukmę. BK 75 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (toliau – Probacijos įstatymas), kurio 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta intensyvios priežiūros termino nustatymo tvarka ir pavesta šį terminą pratęsinėti probacijos tarnybos direktoriui arba jo įgaliotam probuotojui, o termino pratęsimą susiejo su probuojamojo rizikos lygiu ir elgesiu probacijos vykdymo metu – tai vertina Lietuvos probacijos tarnyba. Remiantis kasacinio teismo praktikoje pateiktu išaiškinimu, teismui nustačius intensyvios priežiūros terminą, nepagrįstai apribojama Probacijos įstatyme nurodyta probacijos tarnybos direktoriaus arba jo įgalioto probuotojo kompetencija ir paneigiama įstatymų leidėjo valia intensyvios priežiūros terminą susieti su probuojamojo rizikos lygiu ir elgesiu probacijos vykdymo metu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad Marijampolės apylinkės teismas, nustatydamas nuteistajam intensyvios priežiūros terminą, netinkamai taikė BK 75 straipsnio nuostatas, todėl pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio dalis, kuria S. N. nustatytas paskirtos intensyvios priežiūros terminas visam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui, naikintina.

13. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nenurodydamas taikytos intensyvios priežiūros konkretaus buvimo laiko ir vietos, apsunkino šios priemonės vykdymą. BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad intensyvi priežiūra – tai nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis bei kad būtent teismas nustato nuteistojo buvimo vietą ir laiką. Vis dėlto, pažymėtina tai, kad šiuo atveju yra nagrinėjamas nuteistojo gynėjo skundas, o apeliacinės instancijos teismui patikslinus skundžiamą nuosprendį ir nustačius nuteistajam taikytinos intensyvios priežiūros sąlygas, būtų pasunkinta nuteistojo teisinė padėtis, dėl ko būtų iš esmės pažeista BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostata, draudžianti pabloginti nuteistojo padėtį, nesant prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundų. Įvertinus tai, kad nuteistajam taikomos intensyvios priežiūros sąlygos gali būti nustatytos nuosprendžio vykdymo metu, bausmę vykdančiai institucijai kreipiantis į pirmosios instancijos teismą teikimu, skundžiamo nuosprendžio dalis dėl nuteistajam taikomos intensyvios priežiūros bausmės vykdymo atidėjimo metu apeliacinės instancijos teismo netikslintina.

Dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės termino

14. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma sutrumpinti nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones, įskaitant ir tokią teisę įgyti, terminą iki 1 metų 6 mėnesių.

15. Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, individualizuojant nuteistajam skiriama bausmę, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nuteistajam taikytinas BK 68 straipsnis ir uždraustina vairuoti transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams, tačiau skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas nustatomas 3 metų laikotarpiui. Teisėjų kolegija įvertinusi skundžiamo nuosprendžio dalį dėl nuteistajam skiriamos bausmės, įpareigojimų, baudžiamojo poveikio priemonių, kuri yra motyvuota ir pagrįsta baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visuma, sprendžia, kad skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, nurodant BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, padarytas rašymo apsirikimas. Įvertinus išdėstytą, spręstina, jog skundžiamu nusprendžiu S. N. baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, įskaitant ir tokią teisę įgyti, skirta 2 metų 6 mėnesių laikotarpiui.

16. Baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuris skiriamas, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą.

17. BK 68 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

18. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, kad BK 281 straipsnyje ir BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-261-489/2018).

19. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso, o kartu ir kaltininkui skiriamos bausmės sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminą, atsižvelgiama ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius ar atskirai į kurias nors konkrečias detales, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių įvykį, jo kilimo priežastis, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Taigi, svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo, skyrimo ir jos taikymo trukmės klausimą, teismas turi atsižvelgti į visas tokios priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o paskirta priemonė turi būti proporcinga padarytos veikos pavojingumui, taip pat kaltininko asmenybei.

20. Kaip matyti iš pateiktos bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį pripažino, kad S. N., vairuodamas motorinę transporto priemonę, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, būdamas neblaivus vairavo automobilį, kai jam nustatytas 2,94 promilių neblaivumas. Būtent dėl šios priežasties sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nuteistajam turi būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, nustatant 2 metų 6 mėnesių terminą. Ir nors apeliaciniu skundu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, teigiant, jog nustatytas terminas yra per griežtas, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apeliacinio skundo argumentu ir sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonė paskirta bei jos terminas nustatytas tinkamai, vadovaujantis baudžiamojo įstatymo reikalavimais, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų.

21. Jau minėta, kad nagrinėjamu atveju S. N. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, susijusį su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, kuris laikytinas vienu pavojingiausių ir šiurkščiausių, t. y. vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kuomet pirmuoju pūtimu jam buvo nustatytas 3,30 promilių neblaivumas, o antruoju – 2,94 promilių neblaivumas. Taigi pastarasis rizikavo ne tik savo, bet aplinkinių sveikata ir gyvybe. Taip pat įvertintina ir tai, kad 2021 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu, kuriuo S. N. taip pat buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą nuteistajam taip pat buvo skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 4 metus. Remiantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų duomenų išrašu, nuteistasis tik 2024 m. gruodžio 2 d. buvo išregistruotas iš probacijos registro, pasibaigus baudžiamojo poveikio priemonės terminui, ir teisę vairuoti transporto priemones nuteistasis vėl įgijo tik 2025 m. sausio 29 d. (b. l. 57), tuo tarpu nusikalstama veika įvykdyta 2025 m. birželio 3 d., t. y. mažiau nei po 5 mėnesių vėl įgijus teisę vairuoti transporto priemones. Pastaroji aplinkybė neigiamai charakterizuoja S. N. ir rodo, kad jo daromi teisės pažeidimai, susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, nėra atsitiktiniai. Pažymėtina ir tai, kad skunde nurodomos aplinkybės, jog nuteistasis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, jau buvo įvertintos skundžiamu nuosprendžiu individualizuojant nuteistajam bausmė, taigi, ir skiriant BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę bei nustatant jos terminą, todėl dar kartą vertinti tapačias aplinkybes ir švelninti nuteistajam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę nėra objektyvaus pagrindo. Taigi, teisėjų kolegija įvertinusi visas anksčiau paminėtas aplinkybes, sprendžia, kad S. N. paskirtas 2 metų 6 mėnesių specialiosios teisės atėmimo terminas yra adekvatus ir proporcingas nusikalstamai veikai bei apelianto asmenybei, todėl pagrindo jį švelninti nėra. Atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog nuteistasis suvokia nusikalstamos veikos priežastis, padarė adekvačias išvadas, siekia keisti gyvenimo būdą bei atsakingai spręsti (duomenys neskelbtini) problemą, nes jau ėmėsi veiksmų dėl turimos (duomenys neskelbtini) gydymosi, kadangi jokių tai patvirtinančių duomenų nebuvo pateikta nei kartu su apeliaciniu skundu, nei teismo posėdžio metu.

22. Teisėjų kolegijos nuomone, švelnesnė baudžiamojo poveikio priemonė nebūtų pakankama siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti apeliantą nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės trumpesnis terminas yra reikšmingas nuteistojo įsiliejimui į darbo rinką, gydymuisi nuo (duomenys neskelbtini), užtikrinant jo sėkmingą resocializaciją bei kad nuteistasis galėtų jaustis pilnaverčiu visuomenės nariu, tačiau pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinio poveikio priemones, aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu, todėl konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas nustatydamas specialiosios teisės atėmimą terminą 2 metų 6 mėnesių laikotarpiui BK 68 straipsnio taikymo nuostatų nepažeidė. Be to, kadangi buvo konstatuotas skundžiamo nuosprendžio rašymo apsirikimas, nurodant BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, minėtas rašymo aprikimas ištaisytinas, vadovaujantis BPK 308¹ straipsnio 1 dalies nuostata, nurodant kad nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, įskaitant ir tokią teisę įgyti, skiriama 2 metų 6 mėnesių terminui.

Dėl bausmių bendrinimo

23. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistasis S. N. nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo yra pripažintas kaltu ir nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, įvykdė, neatlikęs Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. kovo 4 d. baudžiamuoju įsakymu, pakeistu to paties teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutartimi, paskirtos baudos bausmės, ką skundžiamame nuosprendyje nurodė ir pirmosios instancijos teismas. BK 64 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina, tačiau skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta ir ankstesniu teismo procesiniu sprendimu paskirta bausmė subendrintos nebuvo.

24. BPK 320 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pabloginti, be kita ko, nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo padėtis negali būti pabloginama daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Taigi, nuteistojo teisės skųsti, jo manymu, neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus įgyvendinimo garantija yra non reformatio in peius principas, kuris iš esmės reiškia, kad dėl skundo padavimo skundą padavusiam asmeniui negali kilti jokių neigiamų pasekmių – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama. Priešingu atveju asmens atžvilgiu vykstantis procesas būtų neteisingas (nesąžiningas). Nagrinėjant bylą teismuose non reformatio in peius principo turi būti laikomasi visose proceso stadijose. Taigi nagrinėjant bylą apeliacine, kasacine tvarka ar perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui nuteistojo padėtis negali būti bloginama, jei procesas tęsiamas paties nuteistojo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84-489/2018, 2K-19-1073/2018, 2K-175-1073/2019). Laikoma, kad asmens, dėl kurio paduotas apeliacinis skundas, padėtis yra pabloginama, be kita ko, inkriminavus naujas faktines aplinkybes, sunkinančias asmens teisinę padėtį, perkvalifikavus nusikalstamą veiką į sunkesnę, sugriežtinus nuosprendžiu paskirtą bausmę, kartu su bausme paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę, nuteisus išteisintą asmenį ar asmenį, kuriam byla buvo nutraukta, priteisus didesnį nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-511/2019, 2K-7-71-458/2020, 2K-74-594/2024).

25. Ši baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėjama pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, kuriuo prašoma panaikinti skirtą intensyvią priežiūrą bei sutrumpinti skirtos BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, tačiau neprašoma subendrinti bausmių, paskirtų skundžiamu nuosprendžiu bei Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. kovo 4 d. baudžiamuoju įsakymu, pakeistu to paties teismo 2022 m. gegužės 24 d. nutartimi. Remiantis kasacinio teismo praktika, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui subendrinus minėtais teismų procesiniais sprendimais paskirtas bausmes, nuteistajam būtų paskirta griežtesnė bausmė nei buvo paskirta skundžiamu nuosprendžiu, taip pažeidžiant BPK 320 straipsnio 4 dalies reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237-976/2024). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei siekiant nepabloginti nuteistojo teisinės padėties bei užtikrinti jo teisę į sprendimo, kuriuo bausmės būtų subendrintos, apskundimo galimybę, skundžiamu nuosprendžiu nebendrintų bausmių nebendrina ir apeliacinės instancijos teismas. Be to, pažymėtina ir tai, jog įsiteisėjus skundžiamam nuosprendžiui, atitinkamai kompetentinga institucija gali kreiptis su prašymu (teikimu) dėl nuteistajam paskirtų ir neatliktų bausmių subendrinimo į pirmosios instancijos teismą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 308¹ straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalimi, 336 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprend ž i a:

atmesti nuteistojo S. N. gynėjo advokato Tomo Januškevičiaus apeliacinį skundą.

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų Šakiuose 2025 m. liepos 11 d. nuosprendį ir panaikinti nuosprendžio dalį, kuria S. N. nustatytas intensyvios priežiūros terminas.

Ištaisyti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų Šakiuose 2025 m. liepos 11 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies ketvirtoje pastraipoje padarytą rašymo apsirikimo klaidą, nurodant, kad S. N., vadovaujantis BK 68 straipsniu, baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, įskaitant ir tokią teisę įgyti, skiriama 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių terminui.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.