Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas

2006-09-25 · Byla Nr. N-756-1027-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2006-09-25
Bylos Nr.
N-756-1027-06
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Arūnas Sutkevičius, Vaida Urmonaitė (pran.)
Nukentėjusysis
A. L.
Administracinė byla Nr. N16-1027/06Procesinio sprendimo kategorija 32.(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARIMA SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. rugsėjo 25 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Sutkevičiaus, Vaidos Urmonaitės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. T. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 6 d. nutarties A. T. administracinio teisės pažeidimo byloje dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n u s tatė:

I.

Akmenės rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas A. T. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad jis 2005 m. kovo 4 d., 20¹⁰ val., Naujojoje Akmenėje, Nepriklausomybės g. ties namu Nr. 22, vairuodamas transporto priemonę įvažiavo į juostą, skirtą maršrutiniam transportui, sudarydamas grėsmę eismo saugumui, todėl susidūrė su priekyje važiavusia ir sukusia į kairę transporto priemone. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Su savimi neturėjo draudimo dokumentų. Taip pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau - ir KET) 53, 224, 61.3 punktų reikalavimus. Ši A. T. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 123 straipsnio 6 dalį.

Institucijos 2005 m. gruodžio 13 d. nutarime konstatuota, kad A. T. protokole nurodyta veika padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą teisės pažeidimą, už kurį, atsižvelgus į ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą aplinkybę, jam skirta 160 Lt bauda. Nutarime taip pat konstatuota, kad A. T. su savimi neturėjo draudimo dokumentų, tad taip pažeidė KET 61.3 punkto reikalavimus ir padarė ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytą teisės pažeidimą, už kurį jam skirta 40 Lt bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi skirta galutinė 160 Lt bauda.

A. T. Institucijos 2005 m. gruodžio 13 d. nutarimą apskundė Šiaulių apygardos administraciniam teismui, prašė panaikinti jo dalį dėl 160 Lt baudos skyrimo ir palikti galioti tik nutarimo dalį, kuria skirta 40 Lt bauda. Nurodė, kad jam važiuojant pagrindine gatve iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią išvažiavo automobilis Honda Civic, vairuojamas A. L. , ir įvyko susidūrimas. Jis įvyko kelio juostoje, kuri skirta maršrutiniam transportui. A. L. , išvažiavusi iš šalutinio kelio, nepersirikiavo darydama posūkį, o važiavo įstrižai per kelią. Jis, bandydamas išvengti susidūrimo, stabdė automobilį, suko į kairę ir buvo priverstas išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui, bet susidūrimo išvengti nepavyko. Jis pažeidė KET reikalavimus tik tuo, kad vairavo automobilį, kuris nustatyta tvarka nebuvo apdraustas. Šio pažeidimo jis neginčija, tačiau dėl eismo įvykio jo kaltės nėra.

Institucija bei nukentėjusioji A. L. prašė skundą atmesti, o 2005 m. gruodžio 13 d. nutarimą palikti nepakeistą.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2006 m. vasario 6 d. nutartimi skundo netenkino ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad iš administracinėje byloje esančių rašytinių dokumentų matyti, jog 2005 m. kovo 4 d. 20¹⁰ val. Naujojoje Akmenėje, Nepriklausomybės g. įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė automobilis VW Golf, vairuojamas A. T. , ir automobilis Honda Civic, vairuojamas A. L. . Eismo įvykis įformintas autoavarijos vietos schemomis, kurias pasirašė abu eismo įvykio dalyviai, pastabų ar prieštaravimų dėl eismo įvykio įforminimo nepareiškė. Iš autoavarijos vietos schemų ir plano matyti, kad A. T. važiavo Nepriklausomybės gatve, o kita eismo įvykio dalyvė A. L. suko iš šalutinės Žalgirio gatvės į dešinę Nepriklausomybės gatvės pusę. Nuo šalutinės Žalgirio gatvės kampo iki skiriamosios juostos Pelėdos gatvėje yra 37,8 metro atstumas. Teismo nuomone A. T. turėjo galybę išvengti susidūrimo, nes 37,8 metro yra pakankamas atstumas sustabdyti transporto priemonę, arba sulėtinti važiavimo greitį, arba imtis teisingų, protingų priemonių išvengti susidūrimo. Iš administracinėje byloje esančio A. L. paaiškinimo matyti, kad ji persirikiavo į kairę judėjimo kryptį, įjungė kairiojo posūkio signalą ir tik jai pradėjus sukti į kairę, pajuto kitos transporto priemonės smūgį į jos automobilį. Iš schemose nurodytų automobilio Honda Civic sugadinimų, pateiktų fotonuotraukų apie A. T. vairuojamo automobilio sugadinimus matyti, kad A. T. vairuojamas automobilis atsitrenkė į A. L. vairuojamo automobilio kairės pusės priekines dureles ir užpakalinį sparną savo vairuojamo automobilio dešinės pusės priekine dalimi. Iš tokių sugadinimų matyti, kad A. L. vairuojamas automobilis buvo pradėjęs sukimo manevrą į kairę. Tai paneigia A. T. aiškinimą, kad A. L. vairuojamas automobilis atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį. Tokiu būdu A. T. veiksmai - kelyje, pažymėtame kelio ženklu 524 ,,Kelias su juosta maršrutinio transporto priemonėms“ įvažiavo į juostą, skirtą maršrutiniam transportui, sudarydamas grėsmę eismo saugumui, - prieštaravo KET 53 ir 224 punktuose nurodytiems reikalavimams ir sąlygojo eismo įvykio kilimą. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. T. aiškinimas, kad A. L. , išvažiavusi iš šalutinio kelio nepersirikiavo darydama posūkį, o važiavo įstrižai per kelią, paneigiamas ne tik A. L. byloje esančiu paaiškinimu, bet ir autoavarijos vietos schemose, plane nurodytais atstumais. Šią A. T. nurodytą aplinkybę paneigė ir Institucijos atstovas, nurodęs, kad jeigu A. T. būtų važiavęs tiesiai ir nedaręs manevro į juostą, skirtą maršrutiniam transportui, jis būtų pravažiavęs ir susidūrimo nebūtų įvykę. A. T. aiškinimas, kad A. L. važiavo įstrižai per kelią, atsirado tik šios administracinės bylos nagrinėjimo metu, o anksčiau tokios aplinkybės A. T. nebuvo nurodęs (adm. bylos Nr. II-344-289/2005, Nr. II-1214-257/2005). Toks A. T. aiškinimas yra nenuoseklus ir vertintas kritiškai, kaip siekimas išvengti administracinės atsakomybės. A. T. pateikta braižyta schema vertinta taip pat kritiškai, nes joje nėra jokių atstumų ir sudaryta subjektyviai pagal jo supratimą. Teismas taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju KET 200 punktas negali būti taikomas, nes nebuvo lenkimo, o tik apvažiavimas.

III.

A. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2006 m. vasario 6 d. nutarties dalį, kuria palikta galioti jam skirta 160 Lt bauda. Institucijos nutarimo dalį, kuria jam skirta 40 Lt bauda, prašo palikti nepakeistą. Nurodo, kad Institucijos nutarime neteisingai išdėstytos autoįvykio aplinkybės. Nėra nurodyta tiksli susidūrimo, kurio pasėkoje liko išdužusio žibinto šukės, vieta. Schemoje nurodyta galutinė susidūrimo vieta. Šis faktas yra patvirtintas eismo įvykio eksperto Kęstučio Griciaus ekspertizės išvadoje. Ekspertas K. Gricius savo išvadoje nurodė, kad įvykio schemoje ir plane nėra užfiksuota išsibarsčiusių šukių, detalių nuolaužų bei kitų objektų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti automobilių susidūrimo vietą. Jis važiavo pagrindine gatve. Iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią išvažiavo automobilis Honda Civik, vairuojamas A. L. , ir įvyko susidūrimas. Norėdamas išvengti susidūrimo jis buvo priverstas stabdyti ir įvažiuoti į juostą, skirtą maršrutiniam transportui, bet išvengti susidūrimo nepavyko. A. L. su savo automobiliu įvažiavo į jo automobilį. KET jis nepažeidė, važiavo leistinu greičiu ir bandė išvengti susidūrimo. Dėl įvykio yra kalta A. L. , kuri pažeidė KET 196 punkto reikalavimus. Jai išsukus iš šalutinio kelio ir nespėjus persirikiuoti posūkiui į kairę, įvyko susidūrimas. Mano, kad A. L. nesilaikė ir KET 200 punkto reikalavimų. Be to, pagal KET reikalavimus Nepriklausomybės gatve eismas automobiliams leistinas tik viena eismo juosta. Priešinga juosta šioje gatvėje turi teisę važiuoti tik maršrutinis transportas. Mano, kad šioje situacijoje A. L. , norėdama persirikiuoti posūkiui į kairę, įvažiavo į kelią, pažymėtą ženklais „Juosta maršrutiniam transportui", taip pažeisdama KET 224 punktą. Jis gi yra kaltas tik dėl to, kad vairavo automobilį neturėdamas su savimi draudimo dokumentų.

Institucija bei nukentėjusioji A. L. prašo apeliacinį skundą atmesti, o 2006 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina, pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui.

ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, - per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Apeliantui A. T. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl 2005 m. kovo 4 d. įvykio. Tai reiškia, kad administracinė nuobauda apeliantui turėjo būti paskirta iki 2005 m. rugsėjo 4 d.

Pagal ATPK 35 straipsnio 3 dalies nuostatas administracinės nuobaudos skyrimo terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Institucija 2005 m. gegužės 2 d. nutarimu pratęsė administracinės nuobaudos A. T. skyrimo terminą iki 2005 m. lapkričio 3 d., po to, kai Šiaulių apygardos administracinis teismas 2005 m. balandžio 18 d. nutartimi panaikino Institucijos 2005 m. kovo 14 d. nutarimą skirti A. T. administracinę nuobaudą ir bylą perdavė Institucijai nagrinėti iš naujo. Išnagrinėjusi bylą iš naujo Institucija 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu A. T. vėl paskyrė atitinkamą nuobaudą už administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje, padarytus 2005 m. kovo 4 d. Šį nutarimą A. T. taip pat apskundė Šiaulių apygardos administraciniam teismui, kuris 2005 m. spalio 28 d. nutartimi jį panaikino ir bylą vėl perdavė Institucijai nagrinėti iš naujo.

Institucija 2005 m. spalio 13 d. nutarimu administracinės nuobaudos skyrimo terminą A. T. pratęsė iki 2006 m. kovo 3 d., motyvuodama tuo, kad A. T. nutarimą apskundė teismui ir kadangi teismo procesai vyksta toliau, negalima spręsti A. T. administracinės atsakomybės klausimo. Šis Institucijos nutarimas pripažįstamas niekiniu dėl šių priežasčių. Institucija 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu A. T. administracinės atsakomybės klausimą jau buvo išsprendusi. Nutarimo apskundimas teismui, kol teismas nėra išsprendęs skundo ir priėmęs atitinkamo procesinio sprendimo dėl Institucijos nutarimo, nėra pagrindas Institucijai pratęsti nuobaudos skyrimo termino, nes nuobauda jau buvo paskirta. Tik panaikinus nutarimą įgaliota institucija (pareigūnas) atlieka papildomą pažeidimo aplinkybių tyrimą ir iš naujo sprendžia pažeidėjo atsakomybės klausimą, nes tik tuomet atsiranda ATPK 35 straipsnio 3 dalyje numatytos sąlygos – institucija negali išspręsti pažeidėjo atsakomybės klausimo dėl būtinumo atlikti byloje tyrimą ar kitų priežasčių, kurių išsamaus sąrašo įstatymas nenurodo. Taigi, tik pirmosios instancijos teismui panaikinus Institucijos priimtą nutarimą ir grąžinus administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti iš naujo svarbioms bylai aplinkybėms ištirti, Institucija ATPK 35 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka turėjo teisę spręsti nuobaudos skyrimo terminų pratęsimo klausimus.

Tokiu būdu, darytina išvada, jog A. T. administracinės nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas iki 2005 m. lapkričio 3 d. Administracinė nuobauda už pažeidimus, padarytus 2005 m. kovo 3 d., jam paskirta 2005 m. gruodžio 13 d., t. y. pasibaigus nuobaudos skyrimo terminui. Administracinės nuobaudos skyrimo terminų pasibaigimas yra aplinkybė, dėl kurios administracinio teisės pažeidimo bylos teisena tampa negalima ir turi būti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 7 punktas). Esant bylos teisenai negalimai, teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su A. T. inkriminuotų pažeidimų kvalifikavimu, nes šioje byloje tokių argumentų nagrinėjimas nebeturi jokios teisinės prasmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t aria:

A. T. apeliacinį skundą patenkinti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 6 d. nutartį ir Akmenės rajono policijos komisariato 2005 m. gruodžio 13 d. nutarimą panaikinti, bylą nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėjai Arūnas SutkevičiusVaida UrmonaitėVirgilijus Valančius