Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-05-22 · Byla Nr. N-575-1171-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-05-22
Bylos Nr.
N-575-1171-09
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pran.), Antanas Ablingis
Pareiškėjas
R. B. Kauno
Administracinė byla Nr. N575-1171/2009Procesinio sprendimo kategorija 53 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gegužės 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir V. V. (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutarties R. B. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Pareiškėjui R. B. Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2007 m. gegužės 28 d. nutarimu buvo paskirta administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones 15 mėnesių atėmimas – už tai, kad padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, t. y. 2007 m. gegužės 14 d. apie 23 val. 35 min. Palangos mieste, Liepojos plente vairavo transporto priemonę neblaivus ir jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 68 punktą.

2008 m. vasario 19 d. R. B. kreipėsi į Instituciją su prašymu dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.

2008 m. kovo 5 d, Kauno miesto VPK VP EPT viršininko nutarimu pareiškėjui, remiantis ATPK 329 straipsniu, buvo atsisakyta sutrumpinti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Atsisakymo pagrindu buvo nurodyta tai, kad pareiškėjas padarė labai grubų KET pažeidimą, be to, jau anksčiau buvo baustas už automobilio vairavimą apsvaigus nuo alkoholio.

Šalies argumentai

R. B. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2008 m. kovo 5 d. nutarimą ir grąžinti jam teisę vairuoti transporto priemones, nes praėjo daugiau kaip pusė termino, kai jam atimta teisė vairuoti transporto priemones. Jis paaiškino, jog pripažįsta aplinkybę, kad įvykio dieną vairavo automobilį būdamas neblaivus. Administracine tvarka po specialiosios teisės atėmimo jis nebuvo baustas. Anksčiau nebaustas už analogišką pažeidimą. 2004 metais paskirtos nuobaudos buvo panaikintos, kadangi buvo nustatyta, jog automobilį 2 kartus neblaivus vairavo jo brolis dvynys. Teisė vairuoti transporto priemones pareiškėjui reikalinga tam, kad automobiliu jis darbo reikalais galėtų nuvykti į objektus, kurie išsidėstę po visą Lietuvą, nes pareiškėjas dirba stiklo montuotoju.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. gegužės 29 d. nutartimi nepatenkino pareiškėjo skundo. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ATPK 329 straipsniu ir byloje pateiktais dokumentais, konstatavo, kad, kad pareiškėjas į Instituciją su prašymu sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą kreipėsi 2008 m. vasario 19 d., 2008 m. kovo 5 d. nutarimu pareiškėjui buvo atsisakyta sutrumpinti specialios teisės atėmimo terminą. Pareiškėjas teismui pateikė darbdavio tarpininkavimą, taip pat 2008 m. vasario 19 d. Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų išduotą pažymą. Bylos duomenys taip pat patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas administracine tvarka po specialiosios teisės atėmimo už Kelių eismo taisyklių bei kitus pažeidimus nebaustas, tačiau pažymos apie administracinių nuobaudų taikymą, kitų teisės pažeidimų padarymą duoda pagrindą išvadai, kad pareiškėjas nuo 2002 metų už KET pažeidimus nubaustas net 7 kartus ir jo daromi pažeidimai tampa vis grubesni. Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijoje (toliau – ir Instrukcija), patvirtintoje Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu, numatyta, kad pagal surinktą medžiagą, sprendžiant teisės vairuoti transporto priemonę laiko sutrumpinimo klausimą, priimamas motyvuotas nutarimas. Tai reiškia, kad sprendimas nesutrumpinti terminą turi būti pagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis. Skundžiamas 2008 m. kovo 5 d. nutarimas pagrįstas faktinėmis bylos aplinkybėmis ir motyvuotas (padarytas labai grubus ir pavojingas KET pažeidimas), todėl jį panaikinti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo atžvilgiu administracinės nuobaudos tikslai, atsižvelgiant į paskirtą administracinę nuobaudą bei padarytą teisės pažeidimą, dar nepasiekti (ATPK 20 str.). Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad teisė vairuoti transporto priemonę jam reikalinga nuvykti į darbo vietą. Atsižvelgiant į pareiškėjo padaryto KET pažeidimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, bei transporto išsivystymo lygį, tai negali būti pakankamu pagrindu panaikinti skundžiamą nutarimą. Dėl šių priežasčių Kauno apygardos administracinis teismas padarė išvadą, kad 2008 m. kovo 5 d. nutarimas atitinka ATPK 329 straipsnio reikalavimus, yra motyvuotas, neprieštarauja protingumo ir teisingumo kriterijams (ATPK 297 str.). Priimdamas šį sprendimą, teismas neatsižvelgė į tai, kad 2004 metais pareiškėjas 2 kartus baustas pagal ATPK 126 straipsnio 2 dalį, kadangi 2005 m. lapkričio 30 d. nutartimi (b. l. 15-16) šios administracinės nuobaudos buvo panaikintos. Taip pat teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nurodė pažeidimus, kurie, jo manymu, turėjo įtakos nepagrįsto nutarimo priėmimui. Dėl 2004 metais paskirtų bei vėliau panaikintų nuobaudų teismas jau pasisakė, o kiti argumentai nėra teisiniai ir negali būti pakankamu pagrindu panaikinti skundžiamą nutarimą. Pareiškėjas betarpiškai dalyvavo teismo posėdyje nagrinėjant jo skundą ir teismas užtikrino visas jo procesines teises. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme leidžia pašalinti visas klaidas, kurios buvo padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje (ATPK 297 str.).

III.

Apeliaciniu skundu R. B. prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartį ir priimti naują sprendimą. Apeliaciniame skunde nurodo, kad Institucijos nutarimo priėmimui esminę reikšmę turėjo sakiniai „Tai ne pirmas kartas, kai jis vairuoja transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu padarę teisės pažeidimą“. Šie teiginiai neatitinka tikrovės, tačiau užkirto jam kelią atgauti teisę vairuoti transporto priemones anksčiau laiko. Be to, nors pirmosios instancijos teismas suprato, kad Institucija suklydo, tačiau jos nutarimo nepanaikino. Apeliantas nurodo, kad jis jau gavo gerą pamoką ir pasitaisė, be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad yra pakankamas pagrindas grąžinti jam teisę vairuoti transporto priemones anksčiau laiko.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas. Šioje byloje sprendžiamas paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo - termino sutrumpinimo klausimas. Šį procesą reglamentuoja ATPK 329 straipsnis, kuriame nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs pareigūnas (Institucija) gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, pagal visuomeninės organizacijos, darbdavio tarpininkavimą, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą, būdamas neblaivus, - ir pagal Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartyje Nr. N444-1587/2007 pažymėjo, kad šios teisės normos analizė suponuoja išvadą, kad paskyrusi nuobaudą Institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas (naujų pažeidimų teisės atėmimo laikotarpiu nepadarymas, darbdavio tarpininkavimas ir Vyriausybės įgaliotos institucijos pažyma apie kursų išklausymą) bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. N444-2128/2006 pabrėžė, kad sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. R. B. atitinka įstatymo nustatytas privalomas sąlygas: praėjo daugiau nei pusė paskirtojo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laiko nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo, duomenų, kad būtų padaryti nauji pažeidimai teisės atėmimo laikotarpiu, nėra, pažeidėjas Institucijai pateikė UAB „Kogita“ tarpininkavimo raštą bei Vyriausybės įgaliotos institucijos pažymą apie reikalaujamų kursų išklausymą (ATP byla). Tačiau, kaip jau ir minėta, galimybė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą yra nuobaudą paskyrusio organo (pareigūno) teisė, bet ne pareiga. Svarbu visapusiškai įvertinti visas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. R. B. administracinėn atsakomybėn patrauktas dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalyje ir 124 straipsnio 4 dalyje (administracinio teisės pažeidimo padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija) numatytų pažeidimų padarymo. Pažymėtina, kad automobilio vairavimas, esant neblaiviam, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis, yra vienas iš pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai. Be to, R. B. vairavo transporto priemonę ne tik būdamas neblaivus, bet ir viršijo leistiną greitį 46 km/h. Byloje yra nustatyta, kad R. B. iki 2007 m. gegužės 14 d. buvo padaręs dar 6 KET pažeidimus, 4 iš jų – per mažiau nei metus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pats apeliantas pripažįsta, jog jam jau yra buvusi atimta teisė vairuoti transporto priemones už greičio viršijimą (b. l. 30). Tai labai neigiamai apibūdina apelianto asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, bei leidžia daryti išvadą, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas R. B. apsunkintų ATPK 20 straipsnyje įtvirtintų administracinės nuobaudos tikslų pasiekimą. Nors apeliaciniame skunde nurodomas motyvas, kad Institucija nutarimą priėmė remdamasi teisybės neatitinkančiomis aplinkybėmis, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, į tai atsižvelgė ir pažeidimų, dėl kurių buvo nutrauktos administracinių teisės pažeidimų bylos, nevertino. Tačiau netgi pašalinus nurodytas aplinkybes iš Institucijos nutarimo, jame yra teisingai konstatuotos faktinės aplinkybės, už ką apeliantui buvo paskirta nuobauda. Taip pat teisingai konstatuota, kad byloje nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios leistų sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Išdėstytų aplinkybių ir motyvų pagrindu darytina išvada, kad R. B. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones termino sutrumpinimo buvo nepatenkintas pagrįstai. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti teismo nutarties apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

R. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartį R. B. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius