- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-10-01
- Bylos Nr.
- I-7693-426/2007
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Roma Sabina Alimienė (pirm.), Rūta Miliuvienė (pran.), Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- A. L.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities viršininko administracija
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Rūtos Miliuvienės (pranešėja) ir Henriko Sadausko,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. L. pareiškimą dėl terminų prašymui bei dokumentams dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti atnaujinimo (tretysis suinteresuotas asmuo – Vilniaus apskrities viršininko administracija).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja A. L. nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo tikslu prašo atnaujinti terminą pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į K. L. iki nacionalizacijos valdytus 5 ha žemės Mereč Vilkiški dvare, Vilniaus apskrityje, Vilniaus rajone, Turgelių valsčiuje, Bedubnie kaime bei pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus.
Pareiškime (b. l. 3-5) paaiškino, kad jos sutuoktinio I. L., mirusio (duomenys neskelbtini), tėvas K. L. (mirė (duomenys neskelbtini)) iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 5 ha žemės sklypą Mereč Vilkiški dvare.
Pareiškėja terminą kreiptis su prašymu dėl nuosavybės atkūrimo į K. L. valdytą nekilnojamąjį turtą bei pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus praleido, nes:
1) neturėjo dokumentų, patvirtinančių K. L. nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą bei giminystės ryšį, nežinojo apie jo iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą;
2) dėl informacijos stokos nežinojo, kad Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali kreiptis į teismą dėl nuosavybės teisių bei giminystės ryšių nustatymo, nežinojo, kad prašymų padavimas ribojamas terminais;
3) dėl lietuvių kalbos nežinojimo;
4) dėl savo bei artimų giminaičių sveikatos būklės. 20 metų slaugė senyvo amžiaus motiną, gimusią (duomenys neskelbtini), kuri sunkiai sirgo, buvo I grupės invalidė. Motina mirė (duomenys neskelbtini). Nuo 1990 m. prižiūrėjo bei slaugė sunkiai sergantį sutuoktinį I. L., kuriam 1993 m. gruodžio 28 d. buvo nustatytas I grupės invalidumas iki gyvos galvos. Nuo 1990 m. pareiškėjai diagnozuota hypermetropija, aterosklerozė, radikulopatija, hemorojus, stuburo osteochondrozė, blauzdų uždegimas, arterinė hipertenzija, lėtinis cholecistitas ir kitos ligos.
Pabrėžia, kad kitų pretendentų į K. L. valdytą žemę nėra.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime (b. l. 31-32) paaiškino, kad jeigu bylos nagrinėjimo metu bus nustatyta, kad terminai praleisti dėl objektyvių priežasčių, neprieštaraus dėl jų atnaujinimo.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė pareiškimą palaikė jame nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Atkūrimo įstatymas) 17 str. 1 d., Žemės reformos įstatymo 16 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 98, 103-105, 112-113, 115 p. nuostatas, piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja žemėtvarkos skyriai pagal žemės, miško ar vandens telkinio buvimo vietą, o sprendimus grąžinti, perduoti, suteikti nuosavybėn žemę neatlygintinai priima apskričių viršininkai. Atkūrimo įstatymo 10 str. (iki 2004 m. spalio 26 d. galiojusi įstatymo redakcija) nustatytas prašymų atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą padavimo terminas (iki 2001 m. gruodžio 31 d.) ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimo terminas (iki 2003 m. gruodžio 31 d.) turėjo naikinamųjų terminų pobūdį, nes, pagal tuomet galiojusias įstatymo redakcijas, šių terminų praleidimo faktas buvo siejamas su teisės į nuosavybės teisių atkūrimą netekimu, nesvarbu, dėl kokių priežasčių (objektyvių ar subjektyvių) šie terminai buvo praleisti. Pagal šio straipsnio 2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. IX-489 redakciją (įsigaliojusią nuo 2004 m. spalio 26 d.), nurodyti terminai prarado naikinamąją reikšmę ir tapo atnaujintinais terminais. Tai rodo straipsnio 1 ir 4 d. nuostatos, kad piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
Atkūrimo įstatymo normose nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl, sprendžiant šį klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vadovautis bendraisiais Atkūrimo įstatymo pradmenimis ir jo prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 6 d.). Vadovaujantis pastarąja nuostata, pripažintina, jog termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis paduoti atitinkamą prašymą (pateikti atitinkamus dokumentus) arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją.
Ta aplinkybė, kad tik gavus archyvinę pažymą sužinota apie K. L. iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą, negali būti laikoma svarbia priežastimi. Pareiškėja teismui nepateikė jokių svarių įrodymų, kad į archyvus dėl K. L. nuosavybės teise valdytos žemės negalėjo kreiptis kur kas anksčiau, kol įstatymo nustatyti terminai dar buvo nepasibaigę. Administracinėje byloje nekyla ginčo, kad A. L. turi negalavimų, kurie neabejotinai daro įtaką jos gyvenimo kokybei, pilnavertiškumui, bendravimui su kitais visuomenės nariais, galimybei veikti taip, kaip galėtų veikti visapusiškai pajėgus žmogus, bet, teisėjų kolegijos nuomone, visa tai nėra pakankamas pagrindas atnaujinti terminus paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusią žemę bei pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšius su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus. Laiko tarpas pateikti prašymus atkurti nuosavybės teises bei pateikti nuosavybes teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus buvo pakankamas išreikšti savo valią tiek pareiškėjos asmeninėmis jėgomis, tiek kreipiantis pagalbos į kitus asmenis. Administracinėje byloje nėra duomenų dėl to, jog A. L. iki terminų pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir reikiamus dokumentus pabaigos ilgą laiką gydėsi stacionare ir negalėjo kontaktuoti su asmenimis, galėjusiais padėti įgyvendinti savo teises nuosavybės teisių atkūrimo procese. Pareiškėjos, gyvenančios Lietuvoje, nesugebėjimas per tokį ilgą laikotarpį paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę vertintinas kaip nerūpestingumas, o tai yra subjektyvi, nuo pareiškėjos pasirinkto elgesio būdo priklausanti termino praleidimo priežastis. Pareigos įstatymo nustatytu laiku kreiptis į atitinkamą žemėtvarkos skyrių dėl nuosavybės teisių atkūrimo negali eliminuoti ir ta aplinkybė, kad pareiškėjai kurį laiką teko priežiūrėti ligotus asmenis.
Pagal susiklosčiusią teisminę praktiką, asmens, prašančio atnaujinti įstatymo nustatytą terminą, amžius nėra veiksnys, savaime leidžiantis konstatuoti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Be to, tai, kad A. L. dėl teisinio neišprusimo, lietuvių kalbos nemokėjimo nesugebėjo tinkamai ginti savo teises, teisėjų kolegijos nuomone, taip pat nėra laikytina svarbia, praleistus terminus pateisinančia priežastimi. Visi asmenys privalo laikytis galiojančių teisės aktų nuostatų, o ne savarankiškai pasirinkinėti savo elgesio modelį. Teisės aktų nuostatų nežinojimas negali pateisinti 10 ir 12 metų terminų praleidimą.
Įvertinusi visus pareiškėjos argumentus ir byloje esančius įrodymus, kolegija daro išvadą, kad ne aplinkybės, nepriklausančios nuo asmens valios, sutrukdė pretenduoti atkurti nuosavybės teises, o pačios pretendentės valios stoka, todėl pareiškimas dėl praleistų terminų atnaujinimo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d.,
nuspren d ė:
pareiškėjos A. L. pareiškimą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.