Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui Virginijui Viduoliui,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamo ginčo esmė – pareiškėjo reikalavimas dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš, jo nuomone, neteisėto Alytaus pataisos namų direktoriaus 2014-06-13 nutarimo Nr. 49-1990, kuriuo jam buvo paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas 6 mėnesiams į kamerų tipo patalpas (b.l. 10, 41).

Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, jog Alytaus pataisos namų direktoriaus 2014-06-13 nutarimu Nr. 49-1990 drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams paskirta už tai, kad pareiškėjas M. A. 2014-06-12 padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t.y. apie 14.00 val. atsisakė vykdyti teisėtus administracijos nurodymus eiti gyventi į paskirtą būrį. Minėtais veiksmais nuteistasis pažeidė BVK 110 str. 1 dalies 2 punkto reikalavimus (b.l. 10, 41).

Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2014-07-04 sprendimu Nr.2S-3454 pareiškėjo skundas atmestas ir paskirtoji nuobauda palikta galioti (b.l. 8-9). Minėtų sprendimų pareiškėjas nustatyta tvarka neginčijo (b.l. 57-60).

Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) (bylai aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2013-01-01 iki 2014-10-04) 110 straipsnyje įtvirtintos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų pareiga vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (2 punktas). BVK 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje. Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Todėl BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą - nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 2 p.). Aptartų įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, turi teisę jį apskųsti nustatyta tvarka (BVK 11 str.). Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis.

Nuobaudos nuteistajam gali būti skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo pažeidimus. Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką reglamentuoja BVK 143 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.

Byloje esantys objektyvūs ir patikimi duomenys neginčijamai patvirtina, kad M. A. 2014-06-12 padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t.y. apie 14.00 val. atsisakė vykdyti teisėtus administracijos nurodymus eiti gyventi į paskirtą būrį (9 būrį 91 brigadą). Šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino liudytojai R. S. , K. B. , A. B. , kurie nurodė, jog 2014-06-12 14.00 val. pareiškėjas atsisakė eiti gyventi į jam paskirtą būrį dėl asmeninių priežasčių, kurių konkrečiai nenurodė. Pasikalbėjus su M. A. , pastarasis nurodė, jog pataisos namų administracija nesuteikia jam galimybės gyventi paskirtame būryje, tačiau konkrečių atsisakymo priežasčių nenurodė. Liudytojas A. B. taip pat paaiškino, jog su M. A. jis kalbėjo apie priežastis, dėl kurių jis atsisakė eiti gyventi į jam paskirtą būrį. Nuteistasis nurodė, jog žemesnės kastos nuteistiesiems nėra sudarytos sąlygos atlikti bausmę drausmės grupėje, kitų atsisakymo priežasčių nenurodė. Dėl šių aplinkybių tyrimo ir įvertinimo buvo atliktas tarnybinis tyrimas, kurio metu nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas negalėtų atlikti bausmės jam paskirtame būryje, nebuvo nustatyta, kad nuteistasis galėtų su kitais nuteistaisiais konfliktuoti, kad kiti nuteistieji ketintų jo atžvilgiu naudoti fizinį ar psichologinį smurtą. Liudytojas R. B. taip pat patvirtino, jog nuteistasis, atlikdamas bausmę kamerų tipo patalpose, galėjo pasiimti savo čiužinį, asmeninius daiktus, tame tarpe knygas, indus bei stalo įrankius. Liudytojas taip pat nurodė, jog jokios bado akcijos nuteistasis paskelbęs nebuvo, tik atsisakė nuo pataisos namų teikiamo maisto, tačiau jį pirkti kartą per mėnesį galėjo pataisos namų parduotuvėje. Liudytojas kategoriškai paneigė pareiškėjo nurodytą aplinkybę, jog jis sumušė M. A. . Šiuos liudytojų parodymus patvirtina pareigūno R. S. 2014-06-12 pranešimas Nr. 3759 (b.l. 42), 2014-06-13 pažyma „Apie nuteistojo atsisakymą gyventi jam paskirtame būryje“ Nr. 272-7415 (b.l. 43), 2014-06-13 pažyma „Dėl nuteistojo atsisakymo būti paskirtame būryje“ Nr. 260/1857 (b.l. 44), 2014-06-13 tarnybinio tyrimo išvada „Dėl nuteistojo M. A. atsisakymo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus“ Nr. 16-240 (b.l. 45). Netikėti liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, jie nuoseklūs, neprieštarauja faktinėms bylos bei pranešimuose, pažymose ir išvadoje nurodytoms aplinkybėms, nėra jokių duomenų teigti, kad liudytojai turi pagrindo pareiškėją apkalbėti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis, atlikdamas bausmę kamerų tipo patalpose, negalėjo pasiimti savo čiužinio, asmeninių daiktų, tame tarpe knygų, indų bei stalo įrankių, kad jis buvo paskelbęs bado akciją, kad jį sumušė pareigūnas R. B. , tačiau pareiškėjas nepateikė ir byloje nėra jokių objektyvių ir neginčijamų šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Todėl šis skundo motyvas yra nepagrįstas ir atmestinas.

Teismas, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis minėtais teisės aktais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, liudytojų parodymais, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, surinktų įrodymų pakankamumu, jų nuoseklumu, konstatuoja, kad drausminė nuobauda – perkėlimas 6 mėnesiams į kamerų tipo patalpas pareiškėjui paskirta pagrįstai ir teisėtai.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs (pvz., administracinė byla Nr. A17-1001/2007), kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kita. Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Išnagrinėjus pareiškėjo nurodytus motyvus, iš kurių kildinamas neturtinės žalos atsiradimas, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra vieno iš pareigos atlyginti neturtinę žalą atsiradimo elemento – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Be to, pareiškėjas neįrodė ir žalos egzistavimo fakto. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia neturtinę žalą, nurodant, kaip ji gali pasireikšti. Pareiškėjo neigiami emociniai išgyvenimai nebuvo niekaip įrodyti, dėl to nėra pagrindo neturtinės žalos faktui nagrinėjamoje situacijoje konstatuoti.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog M. A. neįrodė nei Alytaus pataisos namų neteisėtų veiksmų, nei to, kad jis patyrė neturtinę žalą. Nenustačius šių viešosios atsakomybės sąlygų atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima. Todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 d. 1 p. teismas

nusprendė:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.