Kauno apygardos teismo nutartis

2014-08-11 · Byla Nr. ATP-899-658/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-4488-358/2014Nutarimas · 2014-06-30Kauno apylinkės teismas
  2. ATP-899-658/2014Nutartis · 2014-08-11Kauno apygardos teismas
  3. A2.13.-5551-358/2015Nutartis · 2015-06-19Kauno apylinkės teismas
  4. ATP-778-238/2015Nutartis · 2015-07-31Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-08-11
Bylos Nr.
ATP-899-658/2014
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01243-2014-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nerijus Meilutis
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla ATP-899-658/2014Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01243-2014-9Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugpjūčio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus viršininko (toliau – Institucijos) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. nutarimo J. K. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. nutarimu J. K. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus ir nubaustas: pagal ATPK 127 str. 2 d. – 110 Lt (šimto dešimties litų) bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d., pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, 3 100 Lt (trijų tūkstančių vieno šimto litų) dydžio bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. nuostatomis J. K. skirta galutinė nuobauda – 3 100 Lt (trijų tūkstančių vieno šimto litų) dydžio bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

J. K. nubaustas už tai, kad jis 2014 m. vasario 7 d., apie 15.00 val., prie (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga buvo neatidus ir atsitrenkė į kitą stovintį automobilį. Eismo įvykio metu sugadinti abu automobiliai. Policijai nepranešęs iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Šiais veiksmais J. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 119, 234 punktų reikalavimus.

Teismas, įvertinęs pažeidėjo asmenybę, pažeidėjo elgesį po pažeidimo padarymo – iš karto nenuvažiavo, siekė sužinoti transporto priemonės savininką, sprendė, jog sankcijoje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams yra neproporcinga jo padaryto pažeidimo pavojingumui, per griežta nuobauda ir neteisinga, taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir pagal ATPK 130 str. 1 d. neskyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Šalies argumentai

Institucija skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. nutarimą pakeisti – J. K. už pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., skirti 3 100 Lt (trijų tūkstančių vieno šimto litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 38 (trisdešimt aštuoniems) mėnesiams. Teigia, kad tesimas rėmėsi ne visais įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nepakankamai įvertino J. K. atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, o būtent tai, kad J. K. per metus laiko pakartotinai padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, dėl pažeidimo gailisi ir kaltu prisipažįsta. Esant sunkinančiai aplinkybei, Institucijos nuomone, nėra pagrindo skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta, nuobaudą. Be to, matyti, jog praeityje skirtos piniginės nuobaudos poveikio jo elgesiui nedaro. Šiuo atveju pažeidimo pobūdis ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra lemiančios aplinkybės sprendžiant klausimą dėl skiriamos nuobaudos dydžio. Nurodo, jog teismų praktikoje švelnesnės nei sankcijoje numatyta nuobaudos skyrimas sietinas su išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę. ATPK 30¹ straipsnis taikytinas tik išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog šio straipsnio nuostatos neturėtų būti taikomos, jei nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Teismų praktikoje išskirtinėmis aplinkybėmis nelaikytinos ir J. K. šeimyninė padėtis, darbo pobūdis, nes į šias aplinkybes galima atsižvelgti individualizuojant nuobaudą sankcijos ribose. Skunde pažymima, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, kad tik visumos aplinkybių įvertinimas, labai teigiamas kompleksinis jų pobūdis gali sudaryti prielaidas taikyti LR ATPK 30¹ str. 1 d.

Atsiliepimas

Atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą J. K. prašo skundo netenkinti, nutarimą palikti nepakeistą. Pažymi, kad J. K. pagrindinis pragyvenimo šaltinis betarpiškai susijęs su teise vairuoti transporto priemones ir atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, pasekmių sunkumą, elgesį po pažeidimo padarymo, nuobauda, atimanti pragyvenimo šaltinį, būtų neproporcinga ir nesąžininga priemonė.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos skundas tenkinamas iš dalies.

Ginčo dėl padarytų pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d. ir ATPK 130 str. 1 d., nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas.

Institucijos nuomone, J. K., nepagrįstai pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, pagal ATPK 130 str. 1 d. skirta aiškiai per švelni nuobauda, t.y. piniginė bauda be įstatyme numatyto šiuo atveju privalomo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N17-103/2007, Nr. N1-1396/2007, Nr. N444-3096/2010).

Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos, kai nustatoma visuma konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-8-2013, Nr. 2AT-7-3-2013).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sutinka su skundo argumentu, jog skiriant J. K. nuobaudą už ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą nepakankamai įvertinta pažeidėjo asmenybė, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl paskirtoji nuobauda yra aiškiai per švelni, neproporcinga padarytam pažeidimui ir pažeidėjo asmenybei, ji neužtikrins ATPK 20 straipsnyje numatytų nuobaudos tikslų, t. y. nuobauda neteisinga ir turi būti keistina, tačiau aukštesnysis teismas nesutinka su skundo argumentais, jog šioje byloje nepagrįstai taikytos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos.

Kaip jau minėta, ATPK 30¹ straipsnio nuostatos taikomos įvertinus visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo motyvais, jog šiuo atveju pažeidimo pobūdis, pasekmės, atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kartu vertinant su kitomis aplinkybėmis, suteikia pagrindą taikyti švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobaudą, tačiau nesuteikia pagrindo išvadai, jog ATPK 20 str. įtvirtinti nuobaudos tikslai gali būti pasiekti iš viso netaikant sankcijoje numatyto privalomo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Aukštesnysis teismas sutinka su teismo išvada, jog veikos pavojingumą šiuo atveju mažina pasekmės – padaryta žala nėra didelė. Be to, J. K. nors ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, tačiau atsakomybės nevengė, kaltę pripažino ir gailėjosi. Šią aplinkybę teismas pagrįstai laikė atsakomybę lengvinančia. J. K. prieš pasišalindamas klausė įvykį mačiusių asmenų apie apgadinto automobilio savininką, tačiau jie savininko nurodyti negalėjo. Nepaisant to, J. K. didesnių pastangų surasti savininką nedėjo, iš įvykio vietos greitai nuvažiavo, todėl vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip ypatingai teigiamai bylojanti pažeidėjo naudai. Be to, byloje taip pat nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – J. K. naujus pažeidimus padarė turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą už tos pačios rūšies pažeidimą, tačiau teismų praktikoje vien šios aplinkybės buvimas besąlygiškai neužkerta kelio taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, būtina įvertinti visumą nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2AT-36-2013, 2AT-25-2013). Taip pat būtina įvertinti ir pažeidėjo asmenybę, pažeidėjo pavojingumą. Kaip matyti iš bylos duomenų, J. K. ne kartą baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus piniginėmis baudomis, tačiau akivaizdu, tai buvo nepakankamos priemonės pakeisti jo elgesį, šios priemonės teigiamo poveikio neturėjo ir ATPK 20 str. įtvirtintų tikslų neužtikrino, J. K. nuo naujų pažeidimų nesulaikė. Tai rodo, jog vien piniginės nuobaudos skyrimas šiuo atveju yra akivaizdžiai nepakankama priemonė užtikrinti administracinės nuobaudos tikslus.

Aukštesniojo teismo manymu, šiuo atveju veikos pavojingumas, pasekmės (žala nėra didelė), pažeidėjo elgesys po veikos padarymo – dėjo pastangas, nors ir minimalias, surasti apgadinto automobilio savininką, kaltę pripažino, gailėjosi, anksčiau už tokį pažeidimą nėra baustas, be to, J. K. darbas susijęs su transporto priemonių vairavimu, leidžia pagrįstai teigti, jog ATPK 130 str. 1 d. numatyta minimali nuobauda savo pasekmėmis ir poveikiu būtų akivaizdžiai neproporcinga, per griežta veikos pavojingumui poveikio priemonė, o nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis, t. y. skiriant specialiosios teisės atėmimą trumpesniam terminui nei numatytas minimalus. Tačiau pažeidėjo asmenybė, o būtent tai, kad jis būdamas jaunas ne kartą baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančią administracinę nuobaudą, nepalankiai apibūdina pažeidėją bei pagrindžia išvadą, kad teismo paskirtoji nuobauda, t. y. piniginė bauda be specialiosios teisės atėmimo yra akivaizdžiai per švelni, neproporcinga poveikio priemonė ir leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad tokia poveikio priemonė gali užtikrinti nubaudimo bei prevencinius nuobaudos tikslus. Esant aukščiau išvardintoms pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo elgesį po veikos padarymo teigiamai charakterizuojančioms aplinkybėms, įvertinus tai, kad J. K. veika sunkių pasekmių nesukėlė, padaryta žala nėra didelė, jis atsakomybė nevengė, o taip pat įvertinus pažeidėjo asmenybę, ankstesnius baustumus bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę, darytina išvada, jog pažeidėją nubausti bei pasiekti, kad jis nebedarytų naujų administracinių teisės pažeidimų, už ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą turi būti skirtina ir papildoma sankcijoje numatyta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, tačiau trumpesniam terminui, nei sankcijoje numatytas minimalus.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. nutarimas keistinas. J. K. už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas skirtina nauja administracinė nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėjas

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. nutarimą pakeisti.

J. K., vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį skirti naują nuobaudą - 3 100 Lt (trijų tūkstančių vieno šimto litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, J. K. šia nutartimi pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtą 3 100 Lt (trijų tūkstančių vieno šimto litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. nutarimu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta 110 Lt (šimto dešimties litų) dydžio bauda ir paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 3 100 Lt (trijų tūkstančių vieno šimto litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Kitoje dalyje nutarimo nekeisti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Nerijus Meilutis