- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-04
- Bylos Nr.
- 2SA-43-340/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-04976-2009-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- T. M.
- Ieškovas
- S. S.
- Atsakovas
- T. P.
- Advokatai
- Marius Ruzas
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria atmesti pareiškėjos T. M. prašymas atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti bei pareiškimas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1266-19/2004 pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovei T. P. (santuokinė pavardė M.) dėl laikino motinos valdžios apribojimo, globos nustatymo ir kt., išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1266-19/2004 bei atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1266-19/2004. Nurodė, jog aplinkybė, kad Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2004-03-31 sprendimu neterminuotai apribota motinos valdžia dukros E. P. atžvilgiu, paaiškėjo 2006-11-16, kuomet apie sprendimą informavo Vilniaus m. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovas. Sužinojusi apie sprendimą nedelsiant kreipėsi teisinės pagalbos; Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo skirtas advokatas. Tačiau S. S. dėka pareiškėja buvo neteisėtai uždaryta į Vilniaus psichiatrijos ligoninę (2005-01-23, 2006-06-10 bei 2007-02-02), dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas. Dėl šių aplinkybių praleistas nustatytas trejų mėnesių terminas kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, šios aplinkybės pripažintinos svarbiomis ir terminas atnaujintinas. Nurodė, kad minėtu sprendimu neterminuotai apribota jos valdžia nepilnametės dukros E. P., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, mergaitei įsteigta nuolatinė globa, globėja paskirta S. S., mergaitės gyvenamoji vieta nustatyta su globėja; priteistas nepilnametės dukros išlaikymas. Sprendimas apeliacine tvarka peržiūrėtas nebuvo. Nurodė, kad procesas atnaujintinas CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu – jame yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida. Apie teismo posėdžio vietą, laiką jai nebuvo pranešta. Pareiškėjos nuomone, CPK 130 str. nustatyta tvarka, t. y. procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu teismas taiko tuo atveju, kad nežinoma šalies gyvenamoji bei darbo vietos ir nėra galimybės paskirti kuratoriaus. Teismas nesvarstė klausimo ar galima paskirti kuratorių. Be to, ieškovė S. S., jos motina, žinojo, kad pareiškėja išvyko dirbti į Daniją, pasižiūrėti mergaitę, savo anūkę – E. P., sutiko. Pareiškėja nurodė, kad su motina nuolat palaikydavo ryšį telefonu, jai motina taip pat skambindavo į užsienį, ji dažnai grįždavo į Vilnių aplankyti dukros. Dirbdama užsienyje, ji kaupė pinigus dukros išlaikymui ir siuntė juos perlaidomis S. S.. Nurodė, jog teismo sprendimas sukelia sunkias pasekmes dukters atžvilgiu; ieškinys buvo patenkintas nepagrįstai, neturint tam pagrindo, o be to, neišklausius jos argumentų.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo S. S. su prašymais nesutiko bei prašė juos atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pareiškėja praleido trijų mėnesių terminą, numatytą CPK 368 str. 1 d., prašymui atnaujinti procesą pateikti, nes apie Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2004-03-31 sprendimą ji sužinojo 2006-11-16, todėl terminas paduoti prašymą atnaujinti procesą baigėsi 2007-02-16. Antrinės teisinė pagalba pareiškėjai buvo suteikta 2007-01-12, dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo panaikinimo, o ne dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje; Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008-05-12 sprendimu suteikta antrinė teisinė pagalba buvo nutraukta dėl nebendradarbiavimo su advokatu. Nurodė, jog kuratoriaus nepaskyrimas negali būti vertinamas kaip teisės normos taikymo aiški ir esminė klaida.
Šalies argumentai
Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2009-09-16 nutartimi T. M. prašymus atmetė; atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1266-19/2004 CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu bei atnaujinti terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Teismas nesutiko, kad pareiškėja T. M. trijų mėnesių terminą, numatytą CPK 368 str. 1 d., praleido dėl svarbių priežasčių. Teismas iš civilinės bylos Nr. 2-1266-19/2004 medžiagos nustatė, kad pareiškėja T. M. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą bei laiką buvo paskelbta spaudoje. Pareiškėja nurodė, kad sprendimo priėmimo momentu ji buvo užsienyje, kas patvirtina jos paso išrašai, todėl CPK 368 str. 1 d. nustatyto termino eiga pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai ji sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja T. M. apie ginčytiną teismo sprendimą sužinojo tik 2006-11-16 iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovo G. Ž., todėl terminas pateikti prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1266-19/2004 pasibaigė 2007-02-16. Teismas nustatė, kad 2006-12-18 ji kreipėsi teisinės pagalbos į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, o šios tarnybos 2007-01-02 bei 2007-01-12 sprendimais jai buvo skirti advokatai, kurie turėjo teikti teisines paslaugas. Be to, 2007-01-24 pareiškėja kreipėsi ir į advokato padėjėją M. Ruzą dėl teisinių paslaugų suteikimo, tačiau kaip seka iš VšĮ Lazdynų poliklinikos psichikos sveikatos centro pažymos nuo 2007-02-03 iki 2007-03-23 gydėsi stacionare. Pareiškėjai išėjus iš ligoninės, terminas, numatytas CPK 368 str. 1 d. buvo pasibaigęs. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja kreipėsi į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo, o ne dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje. Teismas konstatavo, jog terminas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo praleistas nuo 2007-02-16 iki 2009-04-29, t. y. virš dviejų metų. Įrodymų, kad T. M. nustatytą CPK 368 str. 1 d. terminą laikotarpiu nuo 2007-03-23 (po išėjimo iš ligoninės) iki prašymo padavimo teismui dienos – 2009-04-29 praleido dėl svarbių priežasčių, nepateikta, nors kaip teigia pareiškėja pašyme, ji nuo 2007-04-11 pradėjo dirbti UAB „Rimi“, o nuo 2007-11-07 ir vėliau, kitose bendrovėse, išnuomojo butą. Pareiškėjos prašyme nurodytas argumentas, kad ji 2007-10-31 buvo globėjos S. S. buvo išrašyta iš buto bei buvo pakeistos šio buto durų spynos ir ji negalėjo tam tikrą laiką matytis su dukra, nėra pagrindas pripažinti, kad šios aplinkybės galėjo sutrukdyti pateikti teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje. Tuo labiau, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007-01-12 sprendimu pareiškėjai buvo skirtas nemokama advokatė. Teismas nustatė, kad T. M. antinės teisinės pagalbos teikimas pagal Tarybos 2007-01-12 sprendimą Nr. 1-811-07 buvo nutrauktas dėl bendradarbiavimo pareigos nevykdymo, nes pareiškėja su paskirta advokate nebendravo nuo 2007 metų lapkričio mėnesio, t. y. dėl pačios pareiškėjos kaltės. Dėl paminėtų motyvų, teismas termino pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo T. M. neatnaujino, nes laikė, kad terminas, numatytas CPK 368 str. 1 d., pareiškėjos T. M. praleistas dėl nesvarbių priežasčių.
T. M. nurodė, kad procesas civilinėje byloje atnaujintinas CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, t.y. kad sprendime teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2004-03-31 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1266-19/2004 neterminuotai apribota T. P. (šiuo metu M.) valdžia nepilnametės dukros E. P., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, mergaitei įsteigta nuolatinė globa, globėja paskirta S. S., mergaitės gyvenamoji vieta nustatyta su globėja. Be to, iš pareiškėjos buvo priteistas nepilnametės dukros išlaikymas, žyminis mokestis valstybei. Nurodytas teismo sprendimas apeliacine tvarka peržiūrėtas nebuvo. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad nuo sprendimo priėmimo momento iki šiol nepertraukiamai mergaitė gyvena su globėja, lanko mokyklą, šiuo metu periodiškai bendrauja ir su motina, pareiškėja T. M.. Akivaizdžių duomenų, kad šis sprendimas neatitinka nepilnamečio vaiko interesus, byloje nėra. Tarp šalių kilęs ginčas dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo panaikinimo nedaro Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2004-03-31 sprendimo negaliojančiu, arba iš jo turinio nematyti, kad padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri yra esminė. Kita vartus kilęs tarp šalių civilinis ginčas gali būti išspręstas CK 3.182 str. 3 d. pagrindu, pareiškėjai T. M. parteikiant ieškinį S. S. dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo. Teismas laikė, kad byloje pateikti T. M. įrodymai sudaro galimybę teikti ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo; nepilnametis vaikas nuo gimimo faktiškai gyvena su globėja ir ja globojama, o duomenų, kad ginčytinas teismo sprendimas neatitinka vaiko interesus, nėra. Lietuvos CPK 130 str. l d. numato galimybę įteikti atsakovei procesinius dokumentus viešo paskelbimo spaudoje būdu, jei adresato gyvenamoji bei darbo vietos yra nežinomos, kaip ir buvo nustatyta nagrinėjamu atveju. Pareiškėjos T. M. paso išrašai įrodo, kad ji buvo išvykusi į užsienį, t. y. jos gyvenamoji bei darbo vieta ieškovei S. S. nebuvo žinomos. Kuratoriaus nepaskyrimas negali būti vertinamas esmine teismo klaida, nes ir kuratoriaus paskyrimo atveju, procesinių dokumentų T. M. tiesiogiai negautų, taip pat kaip ir viešo paskelbimo būdu.
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2009-09-16 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Apeliantės nuomone, teismas netinkamai aiškino terminų skaičiavimo taisykles, numatytas CPK 368 str., bei nepagrįstai nepripažino termino praleidimo priežasčių svarbiomis. Nurodo, jog laikotarpiu nuo 2007-02-02 iki 2007-03-23 neteisėtai buvo uždaryta į psichiatrinę ligoninę; negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisių. Pažymi, jog yra pripažinta nukentėjusiąja byloje dėl neteisėto laisvės apribojimo ir dėl to atliekamas ikiteisminis tyrimas. Išėjus iš gydymo įstaigos buvo dirbtinai sudaromos kliūtys ginant pažeistas teises. Nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika pripažįsta, kad net asmens gydymasis stacionarinėje gydymo įstaigoje yra svarbi priežastis praleistų terminų atnaujinimo prasme. Apeliantės vertinimu, argumentas, kad ji galinti kreiptis su ieškiniu S. S. dėl motinos valdžios neterminuoto apribojimo panaikinimo teisiškai nepagrįstas, prieštarauja CK 1.138 str. įtvirtintiems civilinių teisių gynimo būdams. Nurodo, jog teismas nepagrįstai priėmė sprendimą procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu, kadangi ieškovė žinojo apie išvykimą į užsienį; bylos nagrinėjimo metu buvo Danijoje; apeliantės nuomone, teismas pažeidė Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1348/2000, reglamentuojantį procesinių dokumentų įteikimo tvarką pagal Europos Sąjungos teisę. Nurodo, jog teisiškai nepagrįsta teismo išvada, kad nėra duomenų, jog ginčijamas teismo sprendimas neatitinka vaiko interesų. Dalyvaudama teismo posėdyje būtų pateikusi argumentus dėl ieškinio nepagrįstumo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo S. S. prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2009-09-16 nutartį nepakeistą. Nurodo, jog teismas teisingai įvertino aplinkybę, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, kad CPK 368 str. 1 d. terminą praleido dėl svarbių priežasčių; kuratoriaus nepaskyrimas negali būti vertinamas esmine klaida. Teismas teisingai įvertino visus byloje esančius įrodymus ir pagrįstai atmetė pareiškėjos prašymus.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos tokios kategorijos bylose nuostatas.
Proceso atnaujinimas – tai išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka (CPK 365 str. 1 d.); be to tik konkrečiais įstatyme nurodytais pagrindais (CPK 366 str. 1 d. 1-9 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse ne kartą aiškino proceso atnaujinimo tikslus ir paskirtį. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose nustatyta įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą bei teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą. Siekiant maksimaliai apriboti galimą intervenciją į iš dalies nusistovėjusius bei stabilizavusius teisinius santykius, įstatymo leidėjas numatė prašymo atnaujinti procesą padavimo terminus – tris mėnesius nuo aplinkybių, sudarančių proceso atnaujinimo pagrindą, sužinojimo bei naikinamąjį penkių metų terminą – nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo momento (CPK 368 str.).
Pareiškime nurodoma, kad T. M. aplinkybė, kad Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2004-03-31 sprendimu neterminuotai apribota motinos valdžia dukros E. P. atžvilgiu, paaiškėjo 2006-11-16, kuomet apie sprendimą informavo Vilniaus m. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja T. M. apie ginčytiną teismo sprendimą sužinojo tik 2006-11-16 iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovo G. Ž., kadangi 2004-03-31 sprendimo priėmimo metu buvo užsienyje; todėl terminas pateikti prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1266-19/2004 pasibaigė 2007-02-16.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog paduodant prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, CPK 368 str. nustatyto termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas (nutartis), kuriame teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą, jei asmuo ar jo atstovas dalyvavo paskelbiant teismo sprendimą, arba nuo to momento, kai sprendimas įteikiamas CPK 275 str. 1 d. nustatyta tvarka šaliai ar tretiesiems asmenims, neatvykusiems į posėdį, kuriame skelbiamas teismo sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-22 apžvalgos Nr. 1-2007 „Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai“ 6.8 d.). Kolegija sutinka, jog nagrinėjamu atveju CPK 368 str. nustatytas 3 mėnesių terminas skaičiuotinas nuo apeliantės nurodytos datos – 2006-11-16, kuomet ji sužinojo apie sprendimą, tačiau apeliantė praleido įstatymo numatytą trijų mėnesių terminą paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo (CPK 368 str. 1 d.), kuris pasibaigė 2007-02-16.
Pažymėtina, kad CPK 368 str. 1 d. nustatytas terminas yra atnaujinamasis, todėl tuo atveju, kai pareiškėjas paduoda prašymą praleidęs nustatytą trijų mėnesių terminą arba teismo posėdžio metu paaiškėja aplinkybių, patvirtinančių termino praleidimą, jis prie prašymo dėl proceso atnaujinimo turi pateikti prašymą dėl šio termino atnaujinimo, nurodydamas jo praleidimo priežastis (CPK 78 str. 2, 3 d.). Pagal CPK 78 str. 1 d., praleistas terminas gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pabrėžtina, kad praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios; svarbiomis gali būti laikomos tik tokios priežastys, kurios realiai egzistavo per įstatymo nustatytą terminą prašymui atnaujinti procesą paduoti ir objektyviai sutrukdė asmeniui ar atėmė iš jo galimybę atlikti procesinį veiksmą. Kolegijos vertinimu, apeliantės nurodytos termino praleidimo priežastys, tai, kad laikotarpiu nuo 2007-02-02 iki 2007-03-23 neteisėtai buvo uždaryta į psichiatrinę ligoninę, todėl negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisių; jog yra pripažinta nukentėjusiąja byloje dėl neteisėto laisvės apribojimo ir dėl to atliekamas ikiteisminis tyrimas; išėjus iš gydymo įstaigos buvo dirbtinai sudaromos kliūtys ginant pažeistas teises; jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika pripažįsta, kad net asmens gydymasis stacionarinėje gydymo įstaigoje yra svarbi priežastis praleistų terminų atnaujinimo prasme, nagrinėjamu atveju nelaikytinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis, kadangi kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, terminas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo praleistas nuo 2007-02-16 iki 2009-04-29, t. y. virš dviejų metų. Įrodymų, kad pareiškėja CPK 368 str. 1 d. nustatytą terminą laikotarpiu nuo 2007-03-23 (po išėjimo iš ligoninės) iki prašymo padavimo teismui dienos – 2009-04-29 praleido dėl svarbių priežasčių, nepateikta.
Pažymėtina, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2007-01-12 sprendimu pareiškėjai buvo skirta antrinė teisinė pagalba – parengiant teismui procesinius dokumentus dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo panaikinimo (b.l. 5). Taip pat pareiškėja 2007-01-24 buvo sudariusi teisinių paslaugų sutartį su advokato padėjėju Mariumi Ruzu dėl procesinio dokumento teismui dėl proceso atnaujinimo byloje surašymo (b.l. 7). Asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus (CPK 51 str. 1 d.), tačiau net ir sudariusi sutartis dėl teisinės pagalbos pareiškėja realiai ja nepasinaudojo, nors sutartys sudarytos dar iki jos nurodytos priverstinės hospitalizacijos. Kolegijos nuomone, šios aplinkybės vertintinos kaip pačios pareiškėjos netinkamas savo teisių įgyvendinimas. Laikytina, kad CPK 368 str. 1 d. terminas praleistas ir pareiškėja neįrodė jo praleidimo priežasčių svarbumo, kad jis galėtų būti atnaujintas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal CPK 370 str. 3 d. teismas, nustatęs, kad prašymas atnaujinti procesą paduotas praleidus CPK 368 str. 1 d. nustatytą terminą, ir neįrodžius termino praleidimo priežasčių svarbumo, pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą. Tokio trūkumo nustatymas yra pakankamas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą, nepriklausomai nuo to, ar prašymas pagrįstas CPK 366 str. 1 d. nustatytais pagrindais. Todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės neturėjo pareigos pasisakyti dėl pareiškėjos nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo – CPK 366 str. 1 d. 9 p. – aiškios teisės normos taikymo klaidos. Todėl apeliacinės instancijos teismo kolegijai taip pat nėra pagrindo pasisakyti dėl apeliantės nurodomų aplinkybių, sudarančių proceso atnaujinimo pagrindą. Tačiau kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo panaikinimo nedaro Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2004-03-31 sprendimo negaliojančiu, arba iš jo turinio nematyti, kad padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri yra esminė. Teismas pagrįstai nurodė, kad kilęs tarp šalių civilinis ginčas gali būti išspręstas CK 3.182 str. 3 d. pagrindu, pareiškėjai T. M. parteikiant ieškinį S. S. dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, kolegija atmeta atskirojo skundo argumentus dėl proceso atnaujinimo pagrindo esmės.
Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atskirasis skundas atmestinas, paliekant 2009-09-16 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutartį nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).
Iš apeliantės (pareiškėjos) T. M. valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos – 9,85 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės T. M. 9,85 Lt (devynis litus, 85 centus) pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui.