Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Skunde paaiškina, kad su muitinės įstaigų sprendimais nesutinka. Pareiškėja 2009 01 12 ir 2009 03 20 laikotarpiu į Bendrijos muitų teritoriją pagal 25 bendruosius administracinius dokumentus importavo techninę sieros rūgštį.

Kauno TM supaprastinto patikrinimo ataskaitoje nusprendė pareiškėjos importuotų prekių muitinei vertei nustatyti netaikyti sandorio vertės metodo, todėl muitinės vertė buvo nustatyta kitais metodais, dėl ko pareiškėjai buvo priskaičiuoti muitai ir PVM.

Nesutinka su MD Mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 153 str. 3 d. aiškinimu, kad departamentas atsisakė vertinti pareiškėjos pateiktus SMGS važtaraščius, nes nebuvo pateikti jų vertimai į valstybinę kalbą. Remiasi MAĮ 161 str. Be to, MD privalėjo patikrinti Kauno TM sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o Kauno TM supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr. 9KM19/21-0768S tyrimo objektu buvo ir SMGS važtaraščiai ir Baltarusijos eksporto deklaracijos.

Paaiškina, kad pareiškėja turėjo teisę nuspręsti, kokie dokumentai pagrindžia jos skundą, taip pat nuspręsti, ar juos pateikti MD. Remiasi LVAT formuojama teismų praktika administracinėje byloje Nr. A-261-2055/2008.

Dėl Muitinės kodekso (toliau – MK) 29 str. taikymo paaiškina, kad Kauno TM pagrįstai, vadovaudamasi nurodytais teisės aktais, nusprendė nepripažinti sandorio vertės prekėms, deklaruotoms BAD importo rinkiniais, nurodytais sprendimuose. MD paaiškina, kad pareiškėja neteisingai aiškina MK nuostatas, reglamentuojančias PREMI duomenų bazės taikymą. Pareiškėjos importuotų prekių muitiniam įvertinimui muitinė taikė ne MK 30 str. 2 d. (a) ir (b) punktuose nurodytus tapačių ir panašių prekių sandorių vertes, o MK 31 str. 1 d.

Dėl to nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad muitiniam įvertinimui turi būti taikomos kainos prekių, parduotų tuo pačiu apyvartos lygiu.

Nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad sieros rūgštis yra šalutinis gamybos produktas perdirbant naftos produktus. Paaiškina, kad nėra įrodymų, kad bendrovės „Orlen Lietuva“ gamybos procesas identiškas Baltarusijos bendrovės „Naftan“ gamybos procesui. Pareiškėja nėra pateikusi atitinkamų dokumentų iš prekių gamintojo. Pažymi, kad prekės priskyrimas pagrindiniam ir šalutiniam gamybos produktui nėra esminis motyvas, įtakojantis sandorio vertės pripažinimą ar paneigimą.

Dėl pareiškėjos argumentų, kad muitinė netinkamai identifikavo sandorį, paaiškina, kad vertinant sandorio, kurio metu prekės parduodamos į Bendriją, pagrįstumą, būtina išsiaiškinti ne tik konkretaus sandorio, bet ir kitų, prieš tiriamą sandorį ir po jo įvykusių pardavimų aplinkybes. Dėl to būtina atsižvelgti ir į sandorį, kurį sudarė OAO „Naftan“ ir UAB „Transchema“. Nepaisant to, kad sandoris nebuvo pagrindu importuojant prekes į Bendriją, pažymi, kad jis vyko tarp tarpusavyje susijusių asmenų, iš kurių vienas yra Baltarusijos Respublikos, o kitas – Bendrijos ūkio subjektas. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad muitinė sandorį tarp OAO „Naftan“ ir UAB „Transchema“ laiko prekių importo sandoriu.

Dėl nuosavybės teisės paaiškina, kad skundžiamoje Kauno TM ataskaitoje konstatuota, kad krovinio siuntėjas OAO „Naftan“ jau SMGS važtaraščiuose krovinio savininku nurodė pareiškėją, kai tuo tarpu pareiškėja dar negalėjo būti krovinio savininku, nes UAB „Transchema“ tik po kelių dienų po krovinio išsiuntimo pareiškėjai pardavė sieros rūgštį pagal PVM sąskaitas faktūras. Nurodyta, kad pareiškėja deklaravo prekių sandorio vertę pagal UAB „Transchema“ pardavimo sąskaitas, tačiau muitinio įforminimo metu įmonė jau nebuvo šių prekių savininke, nes prekes jau buvo pardavusi AB „Lifosa“.

Nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad nuosavybės teisės turėjimas neturi jokios teisinės reikšmės pagal MK 29 str. 1 d. (b) punktą. Mano, kad prieštaravimai sutartyse gali būti pagrindu konstatuoti, jog egzistuoja sąlygos ar aplinkybės, kurių poveikio prekių pardavimui ar kainai neįmanoma nustatyti. Prieštaravimų neturėtų būti ne tik sutartyse, bet ir kituose muitiniam įvertinimui pateiktuose dokumentuose. Pareiškėja neneigia ir nepaaiškina muitinės sprendimuose nurodytų sandorių sudarymo aplinkybių, tačiau apsiriboja teiginiu, jog tai neturi teisinės reikšmės taikant MK 29 str.

Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėja dėl Ataskaitos pateikė 2009 06 18 skundą Nr. 95 Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos (t. I, b. l. 78). Nagrinėdamas šį skundą Muitinės departamentas 2009 07 24 sprendimu Nr. 1A-4.13-574 „Dėl UAB „Fortera“ skundo trūkumų“ pasisakė, kad UAB „Fortera“ muitinei pateikė dokumentus nevalstybine kalba: važtaraščius, sąskaitas – faktūras ir kt. dokumentus. Nurodyta, kad vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 153 straipsnio 3 dalimi, mokesčių mokėtojas privalo pateikti centriniam mokesčių administratoriui nevalstybine kalba įformintų dokumentų, pagrindžiančių skundą, autentifikuotus vertimus į valstybinę kalbą. Nurodoma, kad nustatytu terminu nepateikus dokumentų vertimų, bus negalima jais remtis nagrinėjant skundą Muitinės departamente. Taip pat nurodyta, kad bendrovė turi teisę pateikti ir kitų dokumentų nevalstybine kalba, kurie, bendrovės manymu, pagrindžia skundą, vertimus. Šis sprendimas priimtas remiantis MAĮ 153 straipsnio 5 dalimi. Muitinės departamentas nusprendė: nustatyti UAB „Fortera“ 15 dienų terminą nuo sprendimo gavimo dienos pašalinti sprendime nurodytus trūkumus (t. I, b. l. 79).

Pareiškėja 2009 07 16 raštu Nr. 110 (t. III, b. l. 131) „Dėl 2009 06 25 Kauno teritorinės muitinės sprendimo Nr. 7352/10000127888“ pranešė pakartotinai, kad produkciją perka DAF Baltarusijos-Lietuvos siena sąlygomis ir neturi jokių transportavimo, draudimo, krovimo, sandėliavimo ir kitokių išlaidų Lietuvos teritorijoje. Šiame rašte paaiškinama ir dėl mokėjimo neatitikimo. Kauno TM nustatė, kad UAB „Fortera“ sumokėjo 280 800 Lt, o gautų prekių vertė – 249 875,17 Lt. Paaiškina, kad neatitikimas susidarė dėl to, kad pagal sutarties sąlygas už prekes sumokėjo išankstiniu mokestiniu pavedimu, o pardavėjas atkrovė mažesnį prekių kiekį ir liko skolingas, t. y. UAB „Transchema“ skolinga pareiškėjai 30 924,83 Lt. Nurodo, kad už šią sumą dar turės būti atkrauta sieros rūgštis. Šiuo raštu taip pat nesutinka su 2009 06 05 ataskaita. Dar šiuo raštu buvo ginčijamas Kauno TM 2009 06 25 sprendimas Nr. 7352/10000127888 dėl priverstinio 32 870 Lt muito išieškojimo, prašoma grąžinti pareiškėjai sumokėtą papildomą muitą – 32 870 Lt, prašė atšaukti ir sprendimo dalį dėl mokestinės prievolės užtikrinimo taikymo.

Pareiškėja 2009 08 06 raštu Nr. 112 (t. I, b. l. 80) pateikė eilę dokumentų bei jų vertimų, pateiktas SMGS geležinkelio važtaraščio egzempliorius valstybine kalba (kopijos), 2 lapai (5 pozicija), tačiau iš šio rašto nėra galimybės nustatyti, ar jis susijęs su nagrinėjamu mokestiniu ginču (pareiškėjos atžvilgiu surašyta daugiau supaprastinto patikrinimo ataskaitų už kitus tikrinimo periodus, kurios buvo skundžiamos). Pavyzdžiui, Kauno TM 2009 08 12 surašo dar vieną supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 9KM19/21-0425S (t. III, b. l. 135-149). Ji yra dėl 2009 03 30 – 2009 05 04 laikotarpio muitinės deklaracijų (nesusijusi su skundžiamais sprendimais).

MD 2009 08 20 sprendimu Nr. 1A-4.13-654 pavedė Kauno TM atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą dėl bendrojo administracinio dokumento importo rinkinių už laikotarpį nuo 2009 01 12 iki 2009 03 23, dėl kurių vyksta nagrinėjamas ginčas. MD sprendime padaryta išvada, kad Kauno TM 2009 06 05 supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr. 9KM19/21-0291S nustatyti faktai sudarė pagrindą atlikti įmonės importuotų prekių muitinės vertės patikrinimą, tačiau Kauno TM neištyrė visų įmonės sudarytiems sandoriams įtaką turinčių aplinkybių.

Šiame sprendime MD remiasi MD generalinio direktoriaus 2004 12 29 įsakymu Nr. 1B-1199 patvirtintos Prekių sandorio vertės patikslinimo jų gabenimo, draudimo, krovimo bei tvarkymo instrukcijos 5.4.1. punktu, kuris nustato, kad, esant DAF pristatymo sąlygoms, pardavėjas apmoka visas prekių gabenimo iki pirkėjo nurodytos jų perdavimo pasienyje vietos išlaidas bei sutvarko jų eksporto ir atitinkamai atvejais tranzito per užsienio valstybių teritoriją formalumus. Atsižvelgia į šią teisės normą ir daro išvadą, kad importuotojas (šiuo atveju pareiškėja) neprivalo pateikti apmokėjimo už transportavimą dokumentų, tačiau pareiga nurodyti transportavimo išlaidų sumą išlieka. Daroma išvada, kad ataskaitos argumentai dėl sumų, sumokėtų UAB „Transchema“, nėra pakankami, nes remiamasi tik pačios įmonės pateiktais duomenimis. Daroma išvada, kad būtina atlikti pakartotinį patikrinimą bei nustatyti bendras produkcijos, gautos iš UAB „Transchema“, apimtis, nustatyti visus UAB „Transchema“ naudai atliktus mokėjimus.

Šiame sprendime pažymima, kad UAB „Transchema“ iš OAO „Naftan“ įsigytas prekes pardavė už mažesnę kainą nei transportavimo išlaidų suma, o tai, MD nuomone, prieštarauja komercinei praktikai bei sudaro pagrindą abejoti sudarytų sandorių pagrįstumu. Taigi iš esmės jau šiame sprendime MD rėmėsi SMGS važtaraščių duomenimis, pagal kuriuos buvo galima nustatyti transportavimo išlaidų sumą bei tai, kas šias išlaidas patyrė.

MD sprendime buvo nurodyti trūkumai, dėl kurių nuspręsta, kad reikia atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą.

Po to, atliekant pakartotinį patikrinimą, Kauno TM 2009 09 21 raštu Nr. 1B-19.5/21-149 kreipėsi į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyrių ir prašė atlikti tyrimą ir nustatyti, ar Baltarusijos įmonė „Naftan“ ir UAB „Transchema“ yra susiję asmenys, kaip tai apibrėžia 1993 07 02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio 1992 10 12 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2912/92 (1992 10 12), nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 143 straipsnis. Taip pat prašė nustatyti, ar buvo UAB „Transchema“ atlikti mokėjimai ir ar vykdyti kiti susitarimai (užskaitos), atsiskaitant su Baltarusijos įmone OAO „Naftan“ už krovinio gabenimą maršrutu Novopolockas – Gudogai pagal SMGS važtaraščius, nurodyta, kad duomenys pateikiami priede (t. I, b. l. 84).

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija patikrino mokesčių mokėtoją UAB „Transchema“ ir surašė 2009 10 13 Priešpriešinės informacijos surinkimo pažymą Nr. 187-323 (t. I, b. l. 86-88). Iš šios pažymos galima nustatyti, kad pagal artimos datos sutartis UAB „Transchema“ nuo 2009 01 01 iki 2009 03 31 pardavė tomis pačiomis DAF Baltarusija/Lietuva sąlygomis UAB „Fortera“ sieros rūgštį už vieną metrinę toną už 26 Lt, o UAB „Vichema“ – už 136 Lt. Šioje pažymoje nėra duomenų, kad UAB „Transchema“ ir OAO „Naftan“ yra susijusios įmonės.

Atlikdama pakartotinį patikrinimą, Kauno TM dar kreipėsi į AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2009 10 29 raštu Nr. 1B-19.5-21-17040 (t. I, b. l. 91) ir prašė pateikti informaciją, kokia įmonė ir kokią sumą apmokėjo už techninės sieros rūgšties transportavimą geležinkeliu nuo stoties Kena iki stoties Šilainiai, bei prašė pateikti dokumentų kopijas. Taip pat pateikė geležinkeliui SMGS važtaraščius. Taigi, Kauno TM siekė išsiaiškinti prekės transportavimo išlaidas, kurios turėjo būti gabenant prekes Lietuvoje nuo sienos iki paskirties taško, bei kas tas išlaidas apmokėjo. Iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateiktos informacijos (t. I, b. l. 94-97) galima daryti išvadą, kad už prekių transportavimą Lietuvoje mokėjo AB „Lifosa“, kuriai šios prekės ir buvo skirtos.

Pakartotinio patikrinimo metu UAB „Fortera“ taip pat teikė Kauno TM informaciją (2009 09 28 raštas Nr. 143 (t. I, b. l. 99-117).

Kauno TM 2009 12 03 supaprastinto patikrinimo ataskaitoje 9KM19/21-0768S vėl nustatė, kad pareiškėjos importuotų prekių vertė nustatytina vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 31 str. 1 d., nustatyta ta pati muitinė vertė – 0,14 Lt/kg, perskaičiuotas importo muitas ir PVM (t. I, b. l. 14-27). Ši ataskaita susijusi su tomis pačiomis muitinės deklaracijomis kaip ir 2009 06 05 ataskaita, t. y. surašyta dėl prekių importo už tą patį laikotarpį.

Šioje patikrinimo ataskaitoje Kauno TM taip pat kaip ir pirmesnėje ataskaitoje vadovaujasi UAB „Fortera“ muitinio įforminimo metu pateiktais SMGS važtaraščiais. Šios ataskaitos 4 lentelėje (ataskaitos 7 lapas) aprašomi konkretūs SMGS važtaraščiai (nurodant jų numerius ir datas), siejant juos su atitinkamomis muitinės deklaracijomis, iš važtaraščių turinio daroma išvada apie transportavimo išlaidas iki Bendrijos muitų teritorijos (litais) ir atitinkamai sulyginamas deklaruotos prekių muitinės vertės ir transportavimo išlaidų skirtumas.

Iš šios lentelės duomenų daroma išvada, kad prekių gabenimo nuo Novopolocko iki Gudogai išlaidų suma yra didesnė 1,2 – 1,3 karto negu deklaruota muitinė vertė (t. y. iš deklaruotos muitinės vertės atėmus transportavimo išlaidas, susidariusias iki Bendrijos muitų teritorijos, susidaro minusinė prekių muitinė vertė).

Taip pat SMGS važtaraščiai analizuojami ataskaitos 5 lentelėje, tačiau šiuo atveju darant jau kitą išvadą – nurodyta, kad siuntėjas OAO „Naftan“ SMGS važtaraščių 6 langelyje krovinio savininke nurodė UAB „Fortera“, nors UAB „Fortera“ dar negalėjo būti prekių savininke, nes UAB „Transchema“ tik po kelių dienų UAB „Fortera“ pardavė sieros rūgštį pagal PVM sąskaitas faktūras.

Iš viso mokestinio ginčo konteksto daroma išvada, kad šios dvi aplinkybės (buvo ir kitų aplinkybių), kurios buvo nustatytos remiantis SMGS važtaraščiais, kurių numeriai ir datos nurodyti skundžiamos ataskaitos 4 ir 5 lentelėse, buvo pagrindu prekių muitinės vertės nenustatyti remiantis sandorio vertės metodu. Ataskaitoje remiamasi Bendrijos muitinės kodekso Įgyvendinimo nuostatų (redakcija, patvirtinta 1994 12 19 Komisijos reglamentu (EB) Nr. 3254/94) 181 a straipsniu. Galutinė išvada daroma taip pat atsižvelgiant į SMGS važtaraščiuose esančią informaciją. Ataskaitoje nurodoma, kodėl nėra galimybės taikyti Bendrijos muitinės kodekso 30 straipsnio 2 d. a, b, c ir d punktus, ir daroma išvada, kad UAB „Fortera“ importuotų prekių – techninės sieros rūgšties (TARIC kodas (duomenys neskelbtini)), įformintų muitinės deklaracijomis (duomenys yra ataskaitos 1 lentelėje), muitinė vertė nustatoma, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 31 str. 1 d., Sutarties dėl 1994 m. Bendrijos susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnio įgyvendinimo 7 str., remiantis duomenimis, kuriuos galima gauti Bendrijoje, naudojant Muitinės departamento PREMI duomenų bazėje (MVR 0901-0903) sukauptus duomenis apie kitų importuotojų importuotų tapačių ar panašių prekių, parduotų eksportui į Bendriją ir eksportuotų tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu, kaip ir prekės, kurių vertė nustatinėjama, ir, vadovaujantis Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2004 04 28 įsakymu Nr. 1B-431 patvirtintų Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisyklių (2005 10 29 įsakymo Nr. 1B-704 redakcija) 47 p., taikant mažiausią vertę iš galimai atrinktų verčių – nustatyta prekių muitinė vertė – 0,14 Lt/kg.

Nepaisant to, kad ataskaitoje išvardyti SMGS važtaraščių duomenys buvo labai reikšmingi priimant skundžiamus sprendimus (ataskaita priskaičiuoti mokesčiai), šie SMGS važtaraščiai nebuvo pateikiami teismui, kai teismas keletą kartų reikalavo pateikti visą su skundžiamais sprendimais susijusią ginčo medžiagą.

Pareiškėja UAB „Fortera“ dėl Kauno TM 2009 12 03 supaprastinto patikrinimo ataskaitos (toliau – ataskaita) Nr. 9KM19/21-0768S 2009 12 23 padavė skundą Nr. 187 (t. I, b. l. 63-67). Šiame skunde pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, kad ataskaitos 11 psl. paskutinėje pastraipoje neteisingai interpretuojamas SMGS važtaraščio 6 langelio užpildymas. Taip pat pareiškėja nurodė motyvą ir dėl to, kada pareiškėja laikytina krovinio savininke, bei, kad ataskaitos teiginiai šiuo klausimu yra niekiniai (šios išvados buvo grindžiamos SMGS važtaraščio duomenimis). Toliau pareiškėja nurodo motyvus ir argumentus dėl sieros rūgšties, kaip šalutinio produkto, dėl OAO „Naftan“ ir UAB „Transchemos“ kaip susijusių asmenų vertinimo, pateikia OAO „Naftan“ eksporto deklaracijas, kuriomis grindžia prekės kainą, pasisako dėl pasaulinės finansų krizės įtakos ir jos padarinių pramonės įmonėms bei tokios prekės kaip sieros rūgštis kainai, nurodo baudas už ekologinius pažeidimus, nurodo motyvus, kad negali pirkti iš UAB „Transchema“ sieros rūgšties už didesnę kainą, negu pareiškėjai moka AB „Lifosa“, kad komercinėje praktikoje kainą nustato paklausa ir pirkėjas, nurodo, kad MD gali kreiptis į Baltarusijos kompetentingas institucijas ir gauti informaciją apie realią prekės kainą, kurią taiko OAO „Naftan“, išreiškia nesutikimą su ataskaitos teiginiais dėl to, kad UAB „Transchema“, UAB „Fortera“ ir AB „Lifosa“ bendrai pasiekė susitarimą dėl sieros rūgšties įsigijimo iš OAO „Naftan“ žemesne kaina už savikainą, kadangi pareiškėja vadovaujasi tik dvišalėmis sutartimis, tačiau sutinka su pastebėjimu, kad UAB „Transchema“ direktorius neteisingai nurodė, kad už sieros rūgšties transportavimą geležinkeliu Lietuvoje apmoka pareiškėja. Pareiškėja skunde MD pabrėžė, kad informavo Kauno TM, kad pareiškėja neturi jokių transportavimo, draudimo, krovinio sandėliavimo ir kitų išlaidų. Skunde MD pareiškėja nurodo, kad Kauno TM neatsižvelgia į pareiškėjos pasirašytas sutartis, laiko jas nieko neįrodančiomis, duoda pareiškėjai nepagrįstus nurodymus pateikti dokumentus, kurių pareiškėja gauti negali. Pareiškėja skunde pateikia MD prašymus – ne tik peržiūrėti ir panaikinti ataskaitą, bet ir taikyti Bendrijos muitinės kodekso 244 straipsnio nuostatas. Taip pat prašo panaikinti Kauno TM Mokesčių apskaitos ir išieškojimų skyriaus 2009 12 08 pranešimą Nr. 1B-34.27-5-19140, priimti sprendimą grąžinti pareiškėjai jau sumokėtą mokestinę prievolę, panaikinti analogišką Kauno TM 2009 08 12 supaprastino patikrinimo ataskaitą Nr. 9KM19/21-0425S (ji surašyta dėl kito laikotarpio) bei Kauno TM Mokesčių apskaitos ir išieškojimų skyriaus 2009 08 14 pranešime Nr. 1B-34.12859 pateiktą muitinės įpareigojimą, priimti sprendimą grąžinti pareiškėjai jau atliktą mokestinę prievolę – sumokėtą papildomą muitą.

MD 2010 03 22 sprendimu Nr. 1A-4.13-167 (t. I, b. l. 42-45) patvirtino Kauno TM 2009 12 03 supaprastinto patikrinimo ataskaitą. Šiame sprendime pasakyta, kad nagrinėtas pareiškėjos UAB „Fortera“ skundas Nr. 187 dėl Kauno teritorinės muitinės 2009 12 03 supaprastinto tyrimo ataskaitos Nr. 9KM19/21-0768S.

Taigi, nagrinėtas tik vienas iš pareiškėjos paduoto skundo reikalavimų, pareiškėja nei skunde teismui, nei paaiškinime teismo posėdyje neteigė, kad nesutinka su MD sprendimu dar ir dėl to, kad juo nebuvo išspręsti visi pateikti reikalavimai. Priešingai, pareiškėja skunde teismui prašo panaikinti MD 2010 03 22 sprendimą 1A-4.13-167 ir Kauno TM 2009 12 03 supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 9KM19/21-0768S. Tuo ir apibrėžiamos šio ginčo ribos.

MD sutiko su Kauno TM pakartotinio patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis, kad viena iš priežasčių nepripažinti pareiškėjos deklaruotos sandorio vertės yra žymus skirtumas (beveik 5 kartus) palyginus su kitų importuotojų deklaruotomis sandorio vertėmis. MD konstatavo, kad Kauno TM pagrįstai nustatė prieštaravimus pareiškėjos muitinio įforminimo metu ir vėliau pateiktuose dokumentuose, tačiau MD sprendime šie prieštaravimai neanalizuojami ir netgi nekonkretizuojami. MD sprendime nurodyta, kad pareiškėjos deklaruota prekių muitinė vertė, esant krovinio pristatymo sąlygoms „DAF Gudogai“, yra ženklai mažesnė, negu transportavimo išlaidos už krovinio gabenimą maršrutu Novopolockas –Gudogai. Tačiau MD sprendime nenurodyta, kuo remiantis MD patikrino transportavimo išlaidas. MD pripažino, kad Kauno TM pagrįstai nusprendė nepripažinti pareiškėjos deklaruotos sandorio vertės tuo pagrindu, kad iki išleidimo prekės buvo perparduotos, be to, prekių gamintojas – Baltarusijos įmonė OAO „Naftan“ ir pirkėjas UAB „Transchema“ laikytini tarpusavyje susijusiais asmenimis. Šis argumentas MD sprendime yra pagrindžiamas faktiniais duomenimis. Nurodo, kad dėl to, jog deklaruota prekių kaina yra labai maža ir nepateikta jokių šios kainos realumą pagrindžiančių įrodymų, darytina išvada, kad pirkėjo ir pardavėjo tarpusavio ryšys turėjo įtakos prekių kainai ir tai yra pagrindas, vadovaujantis Kodekso 29 str. 1 d. d punktu, nepripažinti deklaruotos sandorio vertės.

Taigi, skundžiamo Muitinės departamento sprendimo motyvuojamojoje dalyje tik pasakyta, kad Kauno TM pagrįstai nurodė prieštaravimus pareiškėjos muitinio įforminimo metu ir vėliau pateiktuose dokumentuose, nenurodant faktų. Taip pat skundžiamame sprendime daromos išvados – konstatuojama, kad įmonės deklaruota prekių muitinė vertė, esant krovinio pristatymo sąlygoms „DAF Gudogai“, yra ženkliai mažesnė, negu transportavimo išlaidos už krovinio gabenimą maršrutu Novoplockas – Gudogai, o įmonė nepateikė objektyvių bei kiekybiškai įvertinamų duomenų, t. y. nenurodė transportavimo išlaidas pagrindžiančių įrodymų (informacijos) ir neatskleidė visų sandorio sudarymo aplinkybių. Ši sprendimo dalis taip pat nepagrįsta faktais, nes nebuvo vertinami įrodymai, kurių pagrindu ir buvo nustatyta transportavimo išlaidų suma.

MD sprendimo turinys rodo, kad MD įvertino Kauno TM analizuotus duomenis, gautus iš SMGS važtaraščių, apie transportavimo išlaidas iki Bendrijos muitų teritorijos, nors ir nenurodė faktinių duomenų, kuriais grindžiamas sprendimas. Tuo tarpu skundžiamame MD sprendime nurodoma, kad MD vadovaujasi Mokesčių administravimo įstatymo 153 straipsnio 3 dalimi ir nevertina įmonės pateiktų SMGS važtaraščių. Tai laikytina reikšmingu vidiniu skundžiamo sprendimo prieštaravimu, nes pripažįstama Kauno TM išvada, bet nepripažįstami kaip tinkami įrodymai, kuriais ši išvada grindžiama.

Dėl SMGS važtaraščių vertinimo. MD sprendime pažymima, kad MD 2010 02 17 sprendimu Nr. 1A-4.13-79 (t. II, b. l. 25) įpareigojo pareiškėją pateikti dokumentų nevalstybine kalba (važtaraščių, sąskaitų faktūrų ir kt.) vertimus į valstybinę kalbą. Pareiškėja 2010 03 04 raštu Nr. 33 (t. II, b. l. 26-27) pateikė vieno dokumento vertimą, paaiškino, kad dalį dokumentų su vertimais yra pateikusi. Nurodė, kad SMGS važtaraščiai neturi įtakos sprendžiant ginčą dėl prekių muitinės vertės, todėl minėtų dokumentų nepateikė. MD skundžiamame sprendime vadovavosi MAĮ 153 str. 3 d. ir padarė išvadą, kad pareiškėja, atsisakydama teikti dokumentų vertimus, prarado teisę jais remtis tolesnio ginčo nagrinėjimo metu.

Pareiškėja 2010 03 04 atsakyme paaiškina, kad Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo (SMGS) 12.1 – 12.5 prieduose pateikti važtaraščių pavyzdžiai bei išsami langelių pildymo tvarka. Pareiškėja teigia, kad MD, prašydamas vertimų į lietuvių kalbą, prašo perteklinės informacijos, kuri nėra svarbi ir reikšminga, priimant sprendimą dėl įmonės skundo. Taip pat išreiškia nuomonę, kad transporto dokumentai neturi įtakos, priimant sprendimą dėl prekių muitinės vertės. Pateikė tik prekės kokybės paso vertimą į lietuvių kalbą.

Visos išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamas yra mokestinis ginčas, kuris, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis, buvo išnagrinėtas privaloma ikiteismine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, kuri reglamentuojama MAĮ 145, 150, 152, 153, 154, 156, 157 straipsniuose. Pagal MAĮ 15 straipsnio 2 dalį už muitų administravimą Lietuvos Respublikoje yra atsakinga Lietuvos Respublikos muitinė, administruojanti muitus ir kitus susijusius mokesčius, muitinė laikoma mokesčių administratoriumi, Muitinės departamentas – centriniu mokesčių administratoriumi, o teritorinė muitinė ir specialioji muitinės įstaiga – vietos mokesčių administratoriais. Patikrinimų atlikimo muitinėje tvarka nustatyta Muitinės departamento prie Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2008 06 11 įsakymu Nr. 1B-407, kuriuo patvirtintos Muitinės vykdomų patikrinimų atlikimo taisyklės.

Tačiau SMGS važtaraščiai Kauno TM buvo vertinami, nors jie niekada nebuvo išversti į valstybinę kalbą. Kita vertus, šie važtaraščiai, nors jais ir rėmėsi Kauno TM, nėra pateikti kartu su teismo prašyta mokestinio ginčo medžiaga, kas leidžia daryti išvadą, kad muitinė jų nelaiko šio ginčo medžiaga, t. y. įrodymais.

Pareiškėja 2009 04 22 raštu Nr. 63 atsako į Kauno TM raštą (t. I, b. l. 120-121), pateikia dalį dokumentų. Dėl transportavimo išlaidų šiame rašte pasakyta, kad dėl rašte nurodytų priežasčių (produkto paklausa krito, OAO „Naftan“ šalutinį produktą išgauna priverstinai gamyboje), OAO „Naftan“ dengia transportavimo išlaidas, parduodama produkciją UAB „Transchemai“ DAF Gudogai sąlygomis.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, skundžiamas MD sprendimas nurodytoje dalyje (dėl MAĮ 153 str. 3 d. taikymo) yra neteisėtas ir nepagrįstas. Toks sprendimas neatitinka ir teisinio aiškumo principų, kadangi iš vienos pusės MD pritaria Kauno TM sprendimo išvadoms dėl transportavimo išlaidų, iš kitos pusės nepasisakoma, kaip MD pagrindžia tokių išlaidų paskaičiavimą, jeigu nesiremia SMGS važtaraščių duomenimis. Teismui nagrinėjant pareiškėjo skundą negali būti žinoma, kaip MD patikrina transportavimo išlaidų apskaičiavimą, o tuo pačiu ir išvadas dėl šių išlaidų įtakos, priimant sprendimą dėl sandorio vertės netaikymo.