- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-18
- Bylos Nr.
- 1S-133/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jonas Algimantas Venckus
- Kaltinamasis
- D. M.
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo D. M. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria D. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2011 m. balandžio 26 d.
Teisėjas, išnagrinėjęs kaltinamojo skundą ir susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. M. kaltinamas tuo, kad jis, laikotarpyje nuo 2007 m. rugsėjo 3 d. iki 2008 m. birželio mėnesio ikiteisminio tyrimo nenustatytos dienos, dalyvaudamas organizuota grupe kartu su R. M. , V. S. , A. M. ir asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas, bendrais veiksmais, G. K. priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), D. M. su A. M. , žinodami, kad nukentėjusioji L. B. yra 16 metų vaikas, pasinaudojo L. B. pažeidžiamumu, sunkia materialine padėtimi, bei panaudojo apgaulę – nenurodė tikrojo kelionės tikslo ir melagingai pažadėjo legalų ir gerai apmokamą darbą, tokiu būdu užverbavo ją vykti į Ispaniją. D. M. kartu su A. M. sutvarkė jai kelionės dokumentus, apgyvendino nukentėjusiąją iki išvykimo D. M. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), po to nuvežė nukentėjusiąją prie vaistinės Panevėžio mieste, tikslus adresas nežinomas, perleido nukentėjusiąją L. B. R. M. , kuris kartu su A. M. jo vairuojamu ikiteisminio tyrimo nenustatytu automobiliu, nugabeno nukentėjusiąją į V. F. R., adresu (duomenys neskelbtini). Po to asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, pasitiko nukentėjusiąją. R. M. atėmė iš L. B. asmens dokumentus, bei panaudojo prieš ją psichinę prievartą ir grasinimus, tokiu būdu atėmė galimybę priešintis, siekė pasipelnyti iš L. B. prostitucijos, panaudojo fizinį smurtą, laikė ją nelaisvėje nuomojamame name, kur ji buvo verčiama dirbti prostitute nuo 2007 m. rugsėjo 7 d. iki 2008 m. birželio mėnesio ikiteisminio tyrimo nenustatytos dienos, tokiu būdu įtraukė ją į prostituciją ir pelnėsi iš jos prostitucijos, t. y. kaltinamas nusikaltimais, numatytais BK 157 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 3 dalyje, 308 straipsnio 2 dalyje.
2009 m. lapkričio 10 d. nutarimu D. M. pripažintas įtariamuoju ir paskelbta jo paieška, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nutartimi D. M. buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas. 2010 m. sausio 23 d. D. M. sulaikytas Vokietijoje pagal Europos arešto orderį ir 2010 m. gegužės 6 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi D. M. suėmimo terminas nustatytas iki 2010 m. liepos 26 d. Vėliau suėmimo terminas buvo tęsiamas.
Šalies argumentai
Kaltinamasis D. M. skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį ir paleisti iš suėmimo. Skunde nurodo, kad apygardos teismo nutartis yra nepagrįsta, neteisėta ir naikintina. Kaltinamasis neprisipažįsta padaręs jam inkriminuojamus nusikaltimus, bei teigia, kad teismo nurodyti suėmimo paskyrimo pagrindai neatitinka BPK 122 straipsnio 1dalyje esančių reikalavimų. D. M. nesutinka su teiginiai, kad jis kaltinamas padaręs sunkius nusikaltimus, ar slėpsis nuo pareigūnų ir teismo, nes jie pagrįsti hipotezėmis.
Kaltinamasis skunde nurodo, kad teismas priimdamas nutartį, turėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 išdėstytomis išvadomis, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) suformuota praktika, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsniu ir BPK 121 straipsnio reikalavimais. Pažymi, kad suimtas jau 1 metus ir 3 mėnesius, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, ruošiasi sukurti šeimą, turi legalų pragyvenimo šaltinį, tačiau pirmosios instancijos teismas nekreipė dėmesio į šias aplinkybes ir taip ignoravo BPK 121 straipsnio 4 dalies nuostatas.
D. M. teigia, kad teisėja yra šališka, nes byloje surinkti duomenys (liudytojų parodymai, byloje surinkta medžiaga, dokumentai gauti iš Vokietijos) patvirtina jo nekaltumą, o ne taip kaip teigia teisėja, kuri jo kaltę grindžia tik nukentėjusios L. B. ir liudytojos G. K. melagingais parodymais.
Kaltinamasis teigia, kad teismas nevykdė BPK 122 straipsnio 7 dalies reikalavimų, iš esmės nesvarstė galimybės kitomis kardomosiomis priemonėmis pasiekti BPK 119 straipsnio numatytų tikslų. Be to, pirmosios instancijos teismas pažeidė LR Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalį bei Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatas.
Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo D. M. skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo D. M. skundas atmetamas.
Panevėžio apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą, BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.
Skundžiamojoje nutartyje pagrįstai ir motyvuotai konstatuota, jog byloje yra nustatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodyti suėmimo skyrimo, o tuo pačiu ir jo termino pratęsimo pagrindai – pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys naujus nusikaltimus. Šios apygardos teismo išvados kaltinamojo skunde esantys argumentai nepaneigia. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad apygardos teismui perduotoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai patikimų duomenų padaryti išvadai, jog D. M. pagrįstai kaltinamas nusikaltimų, numatytų BK 157 straipsnio 2 dalyje, 307 straipsnio 3 dalyje, 308 straipsnio 2 dalyje, padarymu. Teismas paaiškina, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos arba jų terminai pratęsiami, siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad D. M. kaltinamas padaręs vieną labai sunkų ir du sunkius nusikaltimus, už kuriuos įstatymas numato labai griežtas laisvės atėmimo bausmes, nusikaltimų sunkumas bei tikimybė būti nubaustam labai griežta bausme, leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Nors kaltinamasis ir nurodo, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą, ruošiasi sukurti šeimą, turi legalų pragyvenimo šaltinį, tačiau nuo 2009 m. lapkričio 10 d. nutarimu buvo paskelbta kaltinamojo paieška ir tik 2010 m. sausio 23 d. D. M. buvo sulaikytas Vokietijoje pagal Europos arešto orderį. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas D. M. pagrįstai pratęsė suėmimo terminą, motyvuodamas tuo, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Panevėžio apygardos teismo nutartyje nurodytas ir dar vienas suėmimo pratęsimo pagrindas, t. y. kad kaltinamasis gali daryti naujus nusikaltimus. Anksčiau minėto Senato nutarimo 10 punkte išaiškinta, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu gali būti skiriamas arba pratęsiamas suėmimas, jeigu asmuo įtariamas padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. Tačiau pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, yra nevedęs, anksčiau net tris kartus buvo teistas, baustas administracine tvarka, kaltinamas nusikalstamas veikas padaręs organizuota grupe prieš vaiką. Visa tai įrodo D. M. , kaip asmenybės, pavojingumą visuomenei. Todėl šis suėmimo termino pratęsimo pagrindas nutartyje nurodytas taip pat pagrįstai.
Atkreipiamas kaltinamojo dėmesys į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. vasario 4 d. nutartyje jau paaiškino, kad šiame proceso etape įrodymų nevertina ir nesprendžia kaltės klausimo. Šiuos veiksmus atlieka pirmos instancijos teismas bylos nagrinėjimo teisiamojo posėdžio metu.
Kaltinamojo D. M. skundo dalis dėl šališko teismo atmetama. Apeliacinis teismas paaiškina, kad kaltinamasis turi teisę pareikšti teisėjui nušalinimą, tačiau 2011 m. vasario 22 d., 25 d., kovo 7 d., balandžio 26 d., 28 d. teisiamojo posėdžio protokole neužfiksuota, kad kaltinamasis reikštų nušalinimą teisėjai. Be to, nušalinti teisėją galima tik tada kai yra BPK 58 straipsnyje nurodyti pagrindai ir BPK 59 straipsnyje nurodyta tvarka.
Teismas pažymi, kad šiuo metu ikiteisminis tyrimas yra baigtas, baudžiamoji byla nagrinėjama Panevėžio apygardos teisme, todėl kardomoji priemonė – suėmimas yra svarbi procesinė prievartos priemonė, nes taip siekiama užtikrinti netrukdomą bylos išnagrinėjimą teisme. Kitaip taikyti BPK 119 str. nuostatų šiuo metu teismas neturi jokio pagrindo. Pratęstu suėmimu siekiama užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą. Švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti šių BPK 119 straipsniu numatytų tikslų. Be to, Panevėžio apygardos teismo nutartimi suėmimo terminas pratęstas tokiu pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs BPK, bei nepažeidžiant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 1 ir 4 punktų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatų. Apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo D. M. skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.