- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-10
- Bylos Nr.
- 2A-488-538/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05690-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Eugenija Morkūnienė
- Atsakovas
- A. Š.
- Ieškovas
- Š. V.
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-488-538/2013
Teisėjas Genovaitė Vaizgėlienė (Proceso Nr. 2-06-3-05690-2012-6)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2013 m. balandžio 10 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Eugenijos Morkūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės A. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Š. V. ieškinį atsakovei A. Š. dėl tėvystės nuginčijimo, nepagrįsto praturtėjimo, pagerinimo išlaidų ir neturtinės žalos priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Klaipėdos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti, kad ieškovas nėra A. V., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, priteisti iš atsakovės 16700 Lt sumą, kaip nepagrįstai gautą vaiko išlaikymui, 1799 Lt turto pagerinimo išlaidų, 35000 Lt neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009 m. gegužės mėn. susipažino su atsakove, su kuria nuo 2010 m. kovo mėn. pradėjo gyventi kartu jai nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), į kurio remontą investavo daugiau nei 10000 Lt asmeninių lėšų. (duomenys neskelbtini) gimė A. V., kurį ieškovas laikė savo sūnumi ir kuriuo rūpinosi bei išlaikė. Taip pat nurodė, kad 2012 m. sausio mėn. atsitiktinai atsakovės elektroniniame pašte rado duomenų apie atsakovės ankstesnius ryšius su kitu vyru, dėl to ieškovui kilo įtarimas, kad jis nėra biologinis vaiko tėvas. 2012-01-26 atliktas biologinės tėvystės nustatymo testas patvirtino, kad ieškovas nėra biologinis A. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Laiko, kad nesant teisinio pagrindo išlaikė A. V., gim. (duomenys neskelbtini), todėl atsakovė turi grąžinti vaiko išlaikymui ieškovo skirtas lėšas. Taip pat nurodė, kad esant pasibaigusiems jungtinės veiklos santykiams atsakovė turi grąžinti ieškovo į buto remontą investuotas lėšas. Pažymėjo, kad nereikalauja visų atliktų buto pagerinimo išlaidų atlyginimo, prašo priteisti tik 1799 Lt už nupirktą vonią. Taip pat nurodė, kad sužinojęs, jog nėra A. V., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, patyrė dvasinį sukrėtimą, kadangi prie vaiko buvo prisirišęs ir su juo siejo savo ateitį, be to, sutriko buvęs bendravimas su artimais draugais. Laiko, kad dėl šių aplinkybių patyrė didelę neturtinę žalą, kuri vertintina ne mažiau nei 35 000 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-11-06 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino, kad ieškovas Š. V., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas. Pripažino negaliojančiu Klaipėdos miesto sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus įrašą gimimo metrikų knygoje (įrašo Nr. 818) ir įrašą A. V. gimimo liudijime, jog Š. V., a.k. (duomenys neskelbtini) yra A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas. Priteisė ieškovui Š. V. iš atsakovės A. Š. 6000 Lt nuostolių. Priteisė atsakovei A. Š. iš ieškovo Š. V. 324 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Nurodė, kad atsakovė ieškinį dalyje dėl tėvystės nuginčijimo pripažįsta, ginčo byloje dėl A. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvystės nėra, vaiko teisių apsaugos institucija neprieštarauja ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo patenkinimui, byloje esantis 2012-01-26 biologinės tėvystės tyrimo atsakymas patvirtina aplinkybę, kad Š. V. nėra biologinis A. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, todėl laikė visiškai įrodyta, kad ieškovas Š. V. nėra A. V., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas. Taip pat nurodė, kad byloje ieškovas nuo A. V. gimimo (duomenys neskelbtini) iki 2012 m. sausio mėn., kai savo iniciatyva atliko tėvystės nustatyto tyrimą ir sužinojo, kad nėra biologinis vaiko tėvas, teikė vaikui išlaikymą. Ieškovas nurodė, kad vaiko motinos atsakovės veiksmai (veikimas ar neveikimas), nulėmė tai, kad ieškovas, nesantis biologinis A. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, buvo priverstas vykdyti pagal įstatymą ne jam, o kitam asmeniui – biologiniam vaiko tėvui – priklausančią asmeninio pobūdžio prievolę ir šiuo pagrindu prašė grąžinti pinigus, skirtus vaiko išlaikymui. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė faktus, kad atsakovė neatliko veiksmų, kad pranešti ieškovui apie galimybę ginčo laikotarpiu jai pastoti nuo kito vyro, o atsakovei pastojus nepasakė ieškovui, apie tai, kad jos būsimo vaiko tėvas gali būti ne ieškovas, o visiškai kitas asmuo, nepranešė ieškovui apie šias svarbias aplinkybes iki atsakovės sūnaus gimimo, nesiėmė priemonių išsiaiškinti sūnaus tėvystės klausimus tiek su ieškovu, tiek su tikruoju sūnaus tėvu. Toks atsakovės kaltas (neatidus ir nerūpestingas) neveikimas lėmė nuostolių ieškovui, neprivalėjusiam teikti, tačiau dėl pirmiau nurodyto atsakovės elgesio suteikusiam jos mažamečiam sūnui išlaikymą, padarymą (CK 6.247 str., 6.249 str.). Ieškovas ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad po vaiko gimimo, t.y. nuo 2010 m. rugpjūčio mėn. iki 2011 m. gruodžio mėn. į atsakovės sąskaitą pervedė 16700 Lt. Ieškovas pripažįsta, kad ne visa ši suma buvo skirta išimtinai vaiko išlaikymui. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismų praktikoje 400 Lt dydžio išlaikymas paprastai priteisimas paaugliui, kurio poreikiai neabejotinai didesni nei mažamečio, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovas išlaikymą A. V., gim. (duomenys neskelbtini), teikė jam esant kūdikiui. Tokio amžiaus vaiko poreikiai yra nedideli, jam nereikia pirkti maisto, nėra išlaidų tokio vaiko socialiniams ryšiams, laisvalaikiui ir kt. Teismas skaičiavo, kad ieškovas mokėjo vaiko išlaikymui nuo 2010 m. gegužės mėnesio iki 2011 m. gruodžio mėnesio imtinai, tai sudaro 20 mėnesių, po 300 Lt per mėnesį, iš viso 6000 Lt, todėl priteisė 6000 Lt. Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovės 1799 Lt už vonios įstatymą į atsakovei nuosavybės teise priklausantį butą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė neginčija, kad ieškovas nupirko vonią ir ją įstatė į jai nuosavybės teise priklausančią patalpą, tačiau nurodo, kad tai buvo paties ieškovo noras padovanoti jai naują vonią, nors senoji buvo geros būklės. Pagal CK 6.501 str. 1 dalį, kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita. Ši norma taikoma ir esant panaudos teisiniams santykiams (CK 6.629 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tam, kad būtų priteisiamos daikto pagerinimo išlaidos, jos turi atitikti tokius požymius kaip realumas, protingumas ir būtinumas, kadangi būtent šie požymiai civilinėje teisėje apibūdina išlaidas. Taip pat nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad nauja vonia buvo būtina, siekiant naudotis butu, juolab kad ir pati atsakovė nurodo, kad jos senoji vonia buvo geros būklės ir ji sutiktų grąžinti ieškovui jo nupirktą vonią, jei pastarasis grąžintų jai senąją. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad bute buvo būtina keisti vonią, nes senoji neatliko savo funkcijų, teismas sprendė, kad naujos vonios įstatymas tiesiog patenkino ieškovo estetinį poreikį, tačiau nepakeitė ir nepagerino daikto techninių ir funkcinių savybių, todėl 1799 Lt daikto pagerinimo išlaidų nepriteisė. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad įstatymas nenumato, jog tėvystės bylose atlyginama neturtinė žala, ir byloje nėra duomenų, kad ieškovui, sužinojus, kad nėra biologinis vaiko tėvas, padaryta žala jo sveikatai, konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo priteisti ieškovui neturtinę žalą, todėl ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė A. Š. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-06 sprendimo dalį dėl priteistų nuostolių atlyginimo ir priimti naują sprendimą toje dalyje ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovo atsakovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Likusios teismo sprendimo dalies nekeisti. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad žala Š. V. atsirado dėl atsakovės kalto neveikimo. Atsakovės kaltės nebuvo, kadangi tik pastojusi ir abejodama dėl vaiko tėvystės, ji kreipėsi į du skirtingus specialistus, kurie atliko visus reikalingus medicininius tyrimus ir pateikė savaitinį nėštumo laikotarpio paskaičiavimą. Jame buvo apskaičiuota, kad atsakovės pastojimo data yra 2009 m. liepos 15-20 dienos. Kaip tik tomis dienomis atsakovė turėjo lytinių santykių su ieškovu, kai tuo tarpu santykius su kitu vyru, išvykus į Norvegiją atostogų, ji turėjo tik po 2009 m. liepos 26 d. Nelikus abejonių dėl būsimo vaiko tėvystės, atsakovė Š. V. apie atsitiktinius lytinius santykius nieko nepasakė, nenorėdama sugriauti jų santykių. Taip pat nurodė, kad šiuo atveju ne atsakovė, o ieškovas elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai, kadangi nenumatė, nors galėjo numatyti, kad atsakovė galėjo turėti atsitiktinių lytinių santykių, kadangi šalys buvo neseniai susipažinusios ir apie bendrą gyvenimą kartu ar santuokos sudarymą negalvojo. Taip pat nesutinka su teismo priteista 6000 Lt nuostolių suma, kadangi su ieškovu gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį ir šie pinigai buvo skirti ne išimtinai vaiko, o visos šeimos gerovei ir išlaikymui. Ieškovas šiais pervedimais į atsakovės sąskaitą pinigais prisidėjo prie bendros šeimos gerovės. Už šiuos pinigus atsakovė pirko maistą šeimos nariams, taip pat ieškovo pervedamus pinigus naudojau kaip dalį mokėti mokesčius už komunalines ir kitas paslaugas, kuriomis kartu su ieškovu naudojosi, kol gyveno kartu. Taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą rėmėsi bylomis, kuriose faktinės aplinkybės iš esmės yra kitokios, nei šioje byloje, todėl mano, kad paminėta teismų praktika analogiškose bylose, kurios skiriasi nuo šios bylos aplinkybių, teismas neturėtų vadovautis. Atsakovė teigia, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika tiek tėvas, tiek mama turėjo išleisti po 150 Lt. Tačiau pažymėjo, kad visus daiktus, reikalingus sūnui pirko atsakovė pati. Be to ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovės sūnui būtų kažką pirkęs: lovytę, vežimėlį ar kitą reikalingą daiktą, kas duotų pagrindą vertinti, kad minėti pinigai buvo skirti išimtinai atsakovės sūnaus išlaikymui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-06 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad dėl atsakovės kaltės ieškovo patirti nuostoliai turi būti atlyginti. Taip pat teismo priteisti nuostoliai po 300 Lt per mėnesį iki tėvystės nuginčijimo yra pagrįsta suma ir neturėtų būti mažinama.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Atsakovė skundžia tik dalį Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimo dėl žalos atlyginimo, todėl teisėjų kolegija nagrinės civilinę bylą neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.)
Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė susituokę nebuvo, susipažino ir artimai bendravo nuo 2009 m. gegužės mėn. iki 2012 m. sausio mėn., laikotarpiu nuo 2010 m. kovo mėn. iki 2012 m. sausio mėn. gyvento kartu atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 110-111, 157). (duomenys neskelbtini) gimė A. V., kurio tėvais gimimo įraše nurodyti A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ir Š. V., a.k. (duomenys neskelbtini) kuris tėvystę pripažino (t. 1, b. l. 7). 2012-01-26 ieškovo prašymu atliktas biologinės tėvystės nustatymo tyrimas ir jo pagrindu analizuojant polimorfines STR žymenų DNR sritis nustatyta, kad Š. V. nėra biologinis A. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas (t. 1, b. l. 8).
Pirmosios instancijos teismas iš atsakovės priteisė 6000 Lt nuostolių su kuriais atsakovė nesutinka bei nurodo, kad byloje neįrodyta jos kaltė, taip pat, kad šie pinigai buvo skirti vaiko išlaikymui. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės motyvais.
Įrodinėjimo procesas civilinėje byloje vyksta nuosekliai ir tam tikrais etapais. Pirmasis etapas yra faktų nurodymas, kuris yra labai svarbus, nes čia preliminariai nustatomas įrodinėjimo dalykas, toliau – įrodymų nurodymas bei jų pateikimas. Byloje surinktus įrodymus teismas tiria ir vertina pagal CPK nustatytas taisykles. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis. Be to, įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).
Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nustatinėdamas atsakovės kaltę negalėjo vadovautis sprendime nurodyta teismų praktika, kadangi bylos nėra identiškos, tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovės elgesys pagrįstai įvertintas kaip neatidus ir nerūpestingas bei nurodytose bylose taip pat aiškinamas atitinkamų Civilinio kodekso straipsnių taikymas
Šioje byloje ginčo teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip civilinės deliktinės atsakomybės santykiai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis), tačiau tam, kad būtų konstatuota atsakovės prievolė atlyginti žalą, pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles turi būti nustatytos visos šios sąlygos: neteisėta veika (veiksmai, neveikimas), žalos padarymo faktas, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai).
Byloje nėra ginčo, kad ieškovas nėra biologinis ieškovės vaiko tėvas. Taip pat byloje atsakovė savo kaltę neigia, nurodydama, kad savo abejones dėl vaiko tėvystės pašalino pas du skirtingus specialistus atlikdama medicininius tyrimus ir pagal jų patektą savaitinį nėštumo laikotarpio paskaičiavimą apskaičiavo, kad 2009 m. liepos 15-20 dienomis artimai bendravo tik su ieškovu, santykių su kitu vyru vieną kartą turėjo tik po 2009 m. liepos 26 d., kai išvyko atostogų į Norvegiją (b. l. 157). Tačiau tėvų, nevykdančių ar netinkamai vykdančių savo pareigas vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei, t. y. neteisėtais. Taip pat įstatymas numato, kad asmuo kaltas, jei jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Pažymėtina, kad elgdamasi apdairiai ir rūpestingai, atsakovė turėjo jau gimus vaikui ar iki vaiko gimimo pati savo iniciatyva atlikti DNR tyrimą, kad nekiltų abejonių, kas yra tikrasis vaiko biologinis tėvas, ir kuris vyras turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, taip pat informuoti ieškovą apie turėtus lytinius santykius su kitu vyru, tačiau to nepadarė. Todėl negalima daryti išvados, kad ieškovas elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai, nes nežinojo atitinkamų aplinkybių, o sužinojęs, iš karto atliko tyrimus. Dėl to šioje byloje pagrįstai konstatuoti atsakovės neteisėta veika ir kaltė, t. y. vaiko motinos veiksmai (veikimas ar neveikimas), lėmė nesančio biologiniu jos vaiko tėvu, taigi ir prigimtinės (vaiko kilme grindžiamos) pareigos teikti šiam vaikui išlaikymą turėtoju, įrašymą tėvu vaiko gimimo įraše, taip sudarant sąlygas įpareigoti tokį asmenį vykdyti pagal įstatymą ne jam, o kitam asmeniui – biologiniam vaiko tėvui – priklausančią asmeninio pobūdžio prievolę, pripažintini netinkamu (nesąžiningu, neatidžiu ir nerūpestingu) elgesiu (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.186 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad toks vaiko motinos elgesys vertintinas kaip neapdairus ir nerūpestingas, t. y. neatitinkantis bendro pobūdžio pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.), todėl vaiko motina yra atsakinga už padarytus nuostolius. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje taip pat nustatytas ir priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir padarytos žalos. Esant nurodytoms aplinkybėms atmestinas apeliantės teiginys, kad civilinėje byloje nėra įrodyti jos neteisėta veika bei kaltė (CPK 178 str., 185 str.).
Apeliantė taip pat teigia, kad su ieškovu gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį ir šie pinigai buvo skirti ne išimtinai vaiko, o visos šeimos gerovei ir išlaikymui, todėl nepagrįstai priteisė iš jos 6000 Lt. Taip pat teigia, kad tokio amžiaus vaiko išlaikymui užteko bendrai 300 Lt /mėn. išlaikymo sumos, t. y. 150 Lt/mėn. iš ieškovo.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės motyvais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris vaiko išlaikymo metu buvo 800 Lt. Pažymėtina, kad teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems vaiko poreikiams. Byloje nustatyta, kad ieškovas išlaikymą A. V., gim. (duomenys neskelbtini), teikė jam esant kūdikiui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad tokio amžiaus vaiko poreikiai yra nedideli, jam nereikia pirkti maisto, nėra išlaidų tokio vaiko socialiniams ryšiams, laisvalaikiui ir kt., taip pat byloje nenustatyta, kad A. V. turėtų kokių nors specialių poreikių, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad 300 Lt per mėnesį skiriamų ieškovo pinigų atitiko vaiko poreikius. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ar neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Aiškinant šią teisės normą pažymėtina, kad tam, jog atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, asmuo turi būti turtą įgijęs be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu, arba kai turto įgijimo pagrindas išnyksta po turto įgijimo. Byloje nustatyta, kad ieškovas neprivalėjo teikti išlaikymo atsakovės sūnui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė šią sumą 6000 Lt ieškovui iš atsakovės (CPK 178 str., 185 str., CK 6.237 str. 1 d.).
Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimą apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.