- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-19
- Bylos Nr.
- N-525-1316-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Stasys Gudynas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Vaida Urmonaitė
- Kategorijos
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 39.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 20 d. nutarties E. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – ir Institucija) 2007 m. lapkričio 6 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) E. G. paskirta administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 48 mėnesiams už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130 straipsnyje, padarymą. Administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis 2007 m. spalio 19 d. 21 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę atbuline eiga, neįsitikino, kad tai bus saugu ir netrukdys kitiems eismo dalyviams, atsitrenkė į kitą automobilį, jį apgadino, apie tai nepranešė policijai ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 158, 53 ir 271 punktų reikalavimus.
II.
E. G. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nutarimą ir bylą nutraukti.
Nurodė, kad pažeidimo padarymo dieną jo draugei E. V. pablogėjo sveikata, nes ji serga cukriniu diabetu, o vaistų su savimi pasiėmus nebuvo, todėl jis nutarė ją nuvežti namo. Padaręs eismo įvykį, jis laukė automobilio savininko, jo draugės sveikata dar pablogėjo, todėl jis perdavė savo ir automobilio duomenis kito automobilio savininko kaimynei, kuri sutiko duomenis perduoti pačiam savininkui. Remdamasis ATPK 17 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2001-08-08 sprendimas byloje Nr. 1237/2001), pažymėjo, kad jis veiksmus atliko, siekdamas išvengti pavojaus žmogaus, t.y. E. V., gyvybei, žala, patirta apgadinant svetimą transporto priemonę, yra žymiai mažesnė nei išvengtoji (sunki sveikatos būklė arba gyvybės praradimas), todėl padarė išvadą, kad jo veiksmai nelaikytini administraciniu teisės pažeidimu. Pabrėžė, kad sugadinto automobilio savininkas materialinio pobūdžio pretenzijų neturi, o jis, tik suteikęs būtinąją pagalbą, nedelsiant telefonu pranešė policijai apie eismo įvykį. Vadovaudamasis ATPK 130 straipsniu, Kelių eismo taisyklių 271, 11 punktais, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju eismo dalyviais buvo jis ir E. V., jie sutarė dėl įvykio aplinkybių vertinimo, todėl pagal Kelių eismo taisyklių 271 punktą jie galėjo palikti įvykio vietą ir nedelsiant vykti į policiją.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. gruodžio 20 d. nutartimi Nutarimą paliko nepakeistą.
Nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą pagrindžia byloje esanti medžiaga, o byla išnagrinėta tam įgaliotų pareigūnų, jiems suteiktų įgaliojimų ribose, įvertinus svarbias aplinkybes. Pažymėjo, kad teismas neturi pagrindo abejoti surinktais įrodymais ir konstatavo, kad E. G. kaltė įrodyta, o jo veika tinkamai kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnį. Rėmėsi ATPK 17 straipsniu ir nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas ir E. V. turėjo realią galimybę iškviesti greitąją medicinos pagalbą arba pasinaudoti taksi paslaugomis, pasinaudoti kitų asmenų pagalba, todėl E. G. veiksmų nepripažino veikimu būtinojo reikalingumo būklėje. Pabrėžė, kad telefonu iš karto informuoti policijos pareigūnus apie eismo įvykį kliūčių nebuvo, todėl pažymėjo, kad pagrįstai pripažinta, jog vairuotojas iš eismo įvykio pasišalino ir apie įvykį policijai nepranešė.
III.
E. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 20 d. nutartį ir administracinę nuobaudą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 48 mėnesiams pakeisti skiriant piniginę baudą. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui.
Nurodo, kad, Institucijos atstovui aprašant pažeidimo esmę, netinkamai nurodyta, jog jis nepranešė policijai, o buvo surastas 2007 m. spalio 20 d. 21 val. 30 min. Pažymi, kad dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, padėjo išsiaiškinti pažeidimą, pats informavo policijos pareigūnus. Pabrėžia, kad, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, negalės tinkamai pasirūpinti savo tėvu V. G., kuris turi pirmą invalidumo grupę. Taip pat nurodo, jog, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, negalės vykdyti savo darbo funkcijų, bus priverstas išeiti iš darbo, o susirasti kitą darbą neturi realios galimybės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir Nutarimas apelianto atžvilgiu priimtas dėl to, kad apeliantas, vairuodamas automobilį atbuline eiga, atsitrenkė į kitą automobilį, apgadino abi transporto priemones ir pasišalino iš įvykio vietos. Apeliantas Nutarimą ginčija nurodydamas, kad tokius veiksmus jis atliko būtinojo reikalingumo sąlygomis, o iš įvykio vietos nepasišalino, nes apie eismo įvykį pranešė.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikęs teisės normas, padarė pagrįstą išvadą, kad įrodyta, jog apeliantas padarė administracinį teisės pažeidimą, o jo veika kvalifikuota tinkamai.
ATPK 17 straipsnis įtvirtina principą, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.
Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju apeliantas galėjo imtis kitokių priemonių, siekdamas padėti E. V., todėl negali būti konstatuojama, kad iškilęs pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis, o visi su tuo susiję argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Apeliantas taip pat remiasi Kelių eismo taisyklių 271 punktu, numatančiu, kad tuo atveju, jeigu eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, o visi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria vertindami jo aplinkybes, leidžiama palikti įvykio vietą ir nedelsiant vykti į policiją, prieš tai nubraižius eismo įvykio schemą (nurodžius joje šių taisyklių pažeidimą, jį padariusio asmens vardą ir pavardę) ir po ja pasirašius.
Nagrinėjamu atveju apelianto veiksmai negali būti vertinami kaip atitinkantys minėto punkto reikalavimus, kadangi apeliantas nedelsiant nevyko į policiją ir, nors ir turėdamas galimybę, iš karto apie įvykį nepranešė, eismo įvykio schema nubraižyta nebuvo. Be to, pažymėtina, kad nedalyvavo ir nukentėjęs asmuo, kurio automobilis buvo apgadintas eismo įvykio metu.
ATPK 130 straipsnio 1 dalis numatė, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų.
ATPK 27 straipsnis numato, kad specialios teisės atėmimas skiriamas už šiurkštų arba sistemingą naudojimosi šia teise tvarkos pažeidimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, aplinkybę, kad apeliantas, nors ir pasitraukė iš eismo įvykio vietos, vėliau pranešė apie tokį eismo įvykį, talkino policijos pareigūnams išsiaiškinant administracinį teisės pažeidimą (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), apeliantas iš įvykio vietos pasitraukė, norėdamas padėti savo draugei, kad jis galiojančių administracinių nuobaudų neturi ir administracine tvarka nėra baustas, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad apeliantui specialios teisės atėmimas skirtas nepagrįstai, kad ATPK 20 straipsnyje numatytus tikslus gali pasiekti ir alternatyvi įstatymo nuobauda – bauda, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis ir Institucijos nutarimas keistini ir V. G. skirtina minimali ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda, t.y. 3 000 Lt.
Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismo nutartis ir Nutarimas keistini, pakeičiant E. G. skirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 48 mėnesiams administracinę nuobaudą į 3 000 Lt baudą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
E. G. apeliacinį skundą tenkinti.
Pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 20 d. nutartį ir Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2007 m. lapkričio 6 d. nutarimą bei E. G. vietoj teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo 48 mėnesiams paskirti 3 000 Lt baudą.
Nutartis neskundžiama.