Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo bankroto administratoriaus MB „Lasis“ ieškinį atsakovui K. G. dėl žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuo 2014-07-24 iki bankroto bylos iškėlimo Bendrovės vadovo pareigas ėjo atsakovas K. G.. Bankroto byla buvo iškelta ne pagal vadovo (atsakovo) ieškinį, o pagal kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus skyriaus ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo. Kreditoriui teismas nenustatė pareigos įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatyto dydžio sumą, skirtą teismo ir administravimo išlaidoms padengti. Šiai dienai bendrovėje nėra pakankamai lėšų iš kurių būtų galima padengti bankroto administravimo išlaidas, todėl ieškovas kreipiasi į teismą dėl patirtų administravimo išlaidų bei administratoriaus atlyginimo priteisimo iš buvusio Bendrovės direktoriaus K. G., kuris ne tik, kad nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei tapus nemokia, tačiau ir tyčia privedė bendrovę prie bankroto – 2017-02-21 Vilniaus apygardos teismo nutartimi Nr. eB2-2684-781/2017 Bendrovės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu.

Atsakovas būdamas atsakingu už įmonės apskaitos organizavimą, galėjo ir turėjo žinoti, kokia yra įmonės finansinė padėtis. Jis buvo susipažinęs su įmonės finansiniais dokumentais, todėl būdamas atidus ir rūpestingas, privalėjo nedelsiant inicijuoti bankroto bylą nemokiai Bendrovei, nelaukiant kol tai bus priverstas daryti kuris nors iš kreditorių. Atsakovas neginčijo įmonės nemokumo, kai kreditorius iniciavo bankroto bylą. Tai leidžia konstatuoti, kad atsakovas pripažino, jog Bendrovė faktiškai buvo nemoki.

Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog jis būdamas Bendrovės vadovu nevykdė savo įstatyminės pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokia tapusiai Bendrovei. Konstatavus, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kurie lėmė žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė yra preziumuojama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 6.248 str. 1 d.). Ieškovas, teikdamas įmonės bankroto administravimo paslaugas, turėjo administravimo išlaidų, kurios yra neapmokėtos, kadangi administruota įmonė neturėjo pakankamai turto. Iki šiol, per visą bankroto procesą ieškovas patyrė 3 000,00 Eur išlaidų. Kreditorių susirinkimas yra patvirtinęs 2 280,00 Eur administratoriaus atlyginimą, kuris savo esme yra administratoriaus negautos pajamos. Bankroto procese realizavus atsakovo perduotą Bendrovės turtą, gauta 450,00 Eur pajamų. Ši suma yra panaudota administravimo išlaidų daliniam padengimui. Iš atsakovo priteistina iš viso 4 830,00 Eur administravimo išlaidų (2 280,00 Eur (administratoriaus atlyginimas) + 3 000,00 Eur patirtos išlaidos – 450,00 Eur (bankroto procese gautos pajamos) = 4 830,00 Eur).

Jeigu atsakovas būtų kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos kai Bendrovėje dar buvo pakankamai turto administravimo išlaidoms padengti, tai administravimo išlaidos būtų apmokėtos iš lėšų, gautų pardavus įmonės turtą. O jeigu atsakovas būtų pateikęs pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo esant situacijai, kai Bendrovės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti, jis būtų įpareigotas įmokėti į depozitinę sąskaitą pinigų sumą, reikalingą administravimo išlaidoms padengti, tad šiuo atveju administravimo išlaidos irgi būtų apmokėtos. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nes būtent atsakovo, kaip Bendrovės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas sąlygojo situaciją, kai Bendrovė negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti administratoriui jam priklausančio atlyginimo ir padengti išlaidų.

2. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas adv. D. Urbonas prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad ieškovo konkrečios išlaidos atsirado būtent pagal byloje pateiktas sąskaitas. Buvo patirtos išlaidos teisinėms paslaugoms – kreiptasi į teismą ir bendrovės bankrotas yra pripažintas tyčiniu. Administratorius taip pat yra sumokėjęs antstoliams dėl būtent priverstinio nutarčių vykdymo. Pagrindinė dalis išlaidų bankroto procese yra buhalterinės paslaugos, t.y. dokumentų sutvarkymo, ir biuro paslaugos – 1 743,15 Eur jau su PVM. Taip pat buvo pašto išlaidos ir už VĮ „Registrų centras“ paslaugas mokėta. Likusi dalis yra administratoriaus atlyginimas, kuris yra nustatytas kreditorių susirinkimo. Atlyginimas nustatytas 2 280,00 Eur. Administratoriaus atlyginimas savo esme yra negautos pajamos. Administratoriaus atlyginimą pasiūlė pats administratorius, o prabalsuota Sodros ir VMI balsais. Administratoriaus atlyginimas yra nustatytas Vyriausybės nutarimu. Šiuo atveju atitinka.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą jam pranešta tinkamai (šaukimas įteiktas atsakovo motinai 2018-07-05), prašymų ir/ar atsiliepimo nepateikė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

3. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2016‑04-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4292-781/2016, iškeltoje pagal ieškovo VSDFV Vilniaus skyriaus pareiškimą, nusprendė iškelti UAB „Baltijos viltis“ bankroto bylą ir įmonės administratoriumi paskyrė MB „Lasis“. Nutartis įsiteisėjo 2016-05-02. Nutartyje pažymėta, kad atsakovas aktualių finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikė. Teismas rėmėsi UAB „Baltijos viltis“ VSDFV Vilniaus skyriui patikrinimo metu pateiktais 2015 m. II ketvirčio finansinės atskaitomybės dokumentais; pagal pateiktą balansą, matyti, kad įmonės turtas sudarė 6 270,00 Eur, iš jo ilgalaikio turto – 769,00 Eur, trumpalaikio turto – 5 501,00 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 30 158,00 Eur, kas ženkliai viršija įmonės turtą; įmonės vardu nekilnojamas turtas ir transporto priemonės neregistruotos. 2016-08-18 įvykusiame BUAB „Baltijos viltis“ kreditorių susirinkime, buvo nutarta patvirtinti 2 280,00 Eur atlyginimą bankroto administratoriui ir 3 000,00 Eur administravimo išlaidų sąmatą nuo bankroto bylos iškėlimo iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro (iš viso 5 280,00 Eur).

4. Vilniaus apygardos teismo 2017-02-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2684-781/2017 UAB „Baltijos viltis“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, teismui nustačius, kad yra ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytas tyčinio bankroto požymis – dokumentų ir turto neperdavimas bankroto administratoriui. Vilniaus apygardos teismas 2018-01-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-391-781/2018 nutarė pripažinti bankrutuojančios UAB „Baltijos viltis“ pabaigą. Nutartis dėl įmonės pabaigos įsiteisėjo 2018‑02‑20.

5. Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „Baltijos viltis“ įregistruota 2014-07-22 ir nuo 2014-07-24 iki bankroto iškėlimo įmonės vadovu buvo atsakovas K. G..

6. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį įmonės vadovas bei savininkas (savininkai) turi pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas apibūdinamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Kai įmonės vadovas, sužinojęs apie realų įmonės nemokumą, delsia kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pažeidžiami tiek pačios įmonės, tiek kreditorių interesai. Šiuo atveju įmonės vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų, imperatyvių teisės aktuose nustatytų pareigų (pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai) pažeidimu bei fiduciarinių pareigų pažeidimu (pareigos veikti išimtinai juridinio asmens interesais) (CK 2.87 str.).

7. ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalis nustato, kad prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.

8. Sprendžiant klausimą dėl civilinės atsakomybės administracijos vadovui ir įmonės savininkams taikymo, būtina nustatyti šių asmenų civilinės atsakomybės sąlygas. Įmonės administracijos vadovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinį pareiškęs asmuo neprivalo jos įrodinėti. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t.y. bendrovės vadovas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G. , bylos Nr. 3K-3-130/2011; kt.). Bankroto byloje atsakovas neginčijo įmonės nemokumo fakto. Nagrinėjamoje byloje atsakovas neteikė atsiliepimo, į teismo posėdį neatvyko ir ieškovo nurodytų aplinkybių taip pat neginčija.

10. Kaip jau nurodyta aukščiau, bankroto byla UAB „Baltijos viltis“ iškelta pagal kreditoriaus VSDFV Vilniaus skyriaus pareiškimą. Atsakovas, būdamas įmonės vadovu ir žinodamas įmonės finansinę padėtį, pats nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo. Be to, bankrotas buvo teismo pripažintas tyčiniu, o iškėlus bankroto bylą įmonės turto sumokėti bankroto administratoriui ir atsiskaityti su kreditoriais nebeužteko. Bendrovei bankroto byla 2016-04-19 teismo nutartimi iškelta vadovaujantis 2015 m. II ketvirčio finansinės atskaitomybės dokumentais. Atsakovas būdamas atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą, turėjo visas galimybes ir turėjo žinoti bei domėtis bendrovės finansine padėtimi, o pradelstiems įmonės įsipareigojimams viršijus pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, privalėjo vykdyti IBĮ 8 straipsnio įpareigojimą ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nors įmonė buvo nemoki, tačiau jos vadovas (atsakovas) dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė. Teismas išnagrinėjęs bylos medžiagą sprendžia, kad atsakovas pažeidė įstatymo nustatytą imperatyviąją pareigą. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalą, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas dažniausiai pažeidžia tiek jau esančių įmonės kreditorių, tiek naujų potencialių kreditorių interesus. Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo (ĮBĮ 8 str. 4 d.).

11. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius, teikdamas BUAB „Baltijos viltis“ bankroto administravimo paslaugas, turėjo administravimo išlaidų, kurios yra neapmokėtos, kadangi administruota įmonė nebeturėjo turto. Todėl bankroto administratorius yra kreditorius, kuris patyrė žalą ir ji turi būti jam atlyginta. Žala yra patirti nuostoliai ir negautos pajamos. Kitaip tariant, administratorius turi galiojančią reikalavimo teisę į įmonę gauti patvirtintą administravimo išlaidų sumą, o bankrutuojanti įmonė turi galiojantį ir teisėtą įsipareigojimą administratoriui šią sumą sumokėti ĮBĮ nustatyta tvarka, kadangi tam neužtenka įmonės turto. Kreditoriui, šiuo atveju – administratoriui, padaryta žala yra laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos.

12. Ieškovui bankroto metu realizavus Bendrovės turtą buvo gauta 450,00 Eur pajamų suma, kuri panaudota administravimo išlaidų daliniam padengimui. Likusi nepadengta bankroto administravimo išlaidų dalis yra 2 550,00 Eur. Šias išlaidas patvirtina ieškovo byloje pateiktas apyvartos žiniaraštis, sąskaitos ir mokėjimo kvitai (skelbimui laikraštyje 9,44 Eur; teisinio statuso registravimui 23,64 Eur ir 23,64 Eur; pašto paslaugoms 1,00 Eur, 2,97 Eur ir 1,74 Eur; teisinėms paslaugoms 100,00 Eur ir 105,00 Eur; antstolio paslaugoms 96,95 Eur ir 399,97 Eur; buhalterinėms ir biuro paslaugoms 1 743,15 Eur; dokumentų sutvarkymas archyvui 40,00 Eur; VĮ „Registrų centras“ paslaugoms 2,50 Eur).

13. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, yra pagrindas pripažinti ieškinį pagrįstu ir tenkinti – priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 4 830,00 Eur žalos atlyginimo (2 280,00 Eur administratoriaus atlyginimas + 2 550,00 Eur patirtos išlaidos).

14. Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2018‑06‑21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

15. Ieškinį tenkinus visiškai ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 100,00 Eur advokato teisinių paslaugų išlaidos (CPK 93 str. 1 d.).

16. Iš atsakovo valstybei priteistina 109,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177, 185, 270 str., teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo K. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui MB „Lasis“ (j. a. k. 304072530) 4 830,00 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt eurų 00 ct) žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 4 830,00 Eur sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2018-06-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo K. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 109,00 Eur (vieną šimtą devynis eurus 00 ct) valstybei, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.