Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-04-08 · Administracinė byla Nr. eI3-827-1064/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-04-08
Bylos Nr.
eI3-827-1064/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-09178-2023-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Gediminas Užubalis, Sigita Fomičiova
Pareiškėjas
viešosios įstaigos „Europos parkas“
Atsakovas
Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-827-1064/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09178-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 14.15; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 8 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Sigitos Fomičiovos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Užubalio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Europos parkas“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja (toliau – ir Įstaiga) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Aplinkos apsaugas departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Departamentas) 2023 m. spalio 3 d. nutarimą byloje Nr. J48-1245/2023/J01 (toliau – ir Nutarimas) arba sumažinti Nutarimu paskirtą baudą dėl pažeidimo mažareikšmiškumo.

Nurodo, kad Liubavo dvaro sodybos vandens malūno tvenkinyje dėl hidroturbinos gedimo, nakties metu (iš 2023 m. gegužės 5 d. į 2023 m. gegužės 6 d.) kelioms valandoms vandens lygis buvo nukritęs žemiau nei yra nustatyta Liubavo malūno tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklėse (toliau – ir Taisyklės). Pagal Taisyklių 38 punktą vandens lygis yra tikrinamas kartą per parą dienos metu 10 val. Teigia, kad tikrinimo (stebėsenos) metu vandens lygis nebuvo nukritęs žemiau normos – 125,30 m.

Šalies argumentai

Nurodo, kad 2023 m. gegužės 6 d. ryte, 8 val. pastebėję gedimą, nedelsiant ėmėsi likviduoti jo padarinius: sustabdė hidroturbiną, uždarė vandens ištekėjimą iš tvenkinio ir vandens lygį 9 val. atstatė iki 125,31 m. (žemiausias vandens lygis (ŽVL) – 125,3 m.), 11 val. – iki 125,57 m., 12 val. – iki 125,68 m. (normaliai patvenktas vandens lygis (NPL) – 125,6 m.). Nurodo, kad žalos gamtai nebuvo padaryta.

Nurodo, kad pagal Taisyklių 11.1. punktą, tvenkinio vandens lygio altitudės yra 125,30 m. (ŽVL) – 125,60 m. (NPL), ir šių normų buvo laikomasi reguliuojant vandens lygį (14 punktas). Pareiškėjos teigimu, iki 2023 m. gegužės 6 d. Lietuvoje vyravo sausra, o prieš sumažėjant Liubavo malūno tvenkinio vandens lygiui, ilgą laikotarpį lietaus išvis nebuvo. Teigia, kad Įstaiga vandens lygio nežemino, jis atsirado dėl turbinos gedimo (sugedus mentelių uždarymo mechanizmui).

Nurodo, kad Liubavo dvaro sodybos vandens malūno muziejaus hidroturbina yra valdoma automatiškai: mažėjant vandens lygiui, tvenkinio plūduro fiksuota vandens lygio informacija yra perduodama į hidraulinį hidroturbinos uždarymo mechanizmą, kuris pagal vandens lygio altitudės informaciją atitinkamai reguliuoja mentelių poziciją. Jei vanduo tvenkinyje mažėja, sistema automatiškai priveria menteles, kad pro siauresnius tarpus prabėgtų mažesnis kiekis vandens. Nurodo, kad ši autonominė vandens reguliavimo sistema sugedo nakties metu, jokios žalos nebuvo padaryta, todėl laiko, kad Įstaiga negali būti atsakinga.

Nurodo, kad iš dalies sutinka su Nutarime esančiu teiginiu, kad nuo 2023 m. gegužės 3 d. vandens lygiui žemėjant po vieną centimetrą, Įstaiga turėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai ir imtis veiksmų, kad vandens lygis nežemėtų, nes tuo metu buvo žuvų neršto migracijos laikotarpis, tačiau pažymi, kad nebuvo pagrindo stabdyti turbiną, nes pro hidroturbiną praleidžiamas vandens kiekis yra svarbus ir užtikrina visos ekosistemos gyvavimą. Pagal Taisyklių 17 punktą turbina gali veikti tik tuo atveju, jeigu per ją praleidžiamas gamtosauginis vandens debitas Qg – 0,10 m³/s (nustatyto gamtosauginio vandens debito praleidimo per turbiną režimu). Pagal Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 3 straipsnio 3 punktą gamtosauginis debitas – skaičiuotinis mažiausiasis vandentėkmės debitas, reikalingas jos ekosistemos minimalioms gyvavimo sąlygoms užtikrinti. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju pro turbiną pratekančio vandens debitas buvo net aukštesnis (Qg – 0,30 m3/s) nei Taisyklėse nurodytas leistinas minimalus ir buvo užtikrintas ekosistemos gyvavimas.

Nurodo, kad teiginiai, jog Įstaigos atstovas nebendradarbiavo, elgėsi netaktiškai yra neatitinkantys tikrovės, nes buvo atsakoma į klausimus, nuodugniai aiškinama hidroturbinos veikimo technologija; Įstaigos vadovas pareigūnams aprodė vietoje, kaip hidroelektrinė veikia, pasirašė pareigūnų pateiktus dokumentus. Laiko, kad susitikimo metu neadekvačiai elgėsi būtent pareigūnai. Nesutinka su Nutarime nurodytu teiginiu, kad Įstaigos paaiškinimai nepagrįsti jokiais įrodymais, nes kiekviename rašte buvo stengtasi paaiškinti tiek turbinos veikimo specifiką, tiek aptariamu laikotarpiu buvusių orų įtaką.

Laiko, kad esant mažareikšmiam pažeidimui Įstaiga neturėtų būti baudžiama, tai gali turėti neproporcingą poveikį, pavyzdžiui, gaunant paramos fondų lėšas, kurios yra gyvybiškai būtinos muziejaus veiklai vykdyti. Nurodo, kad gedimo pašalinimui yra reikalingos didžiulės lėšos, todėl sankcija padengti yra sudėtinga ir tai gali turėti neigiamos įtakos kultūros įstaigos veiklos stabilumui.

Nesutinka, kad pažeidimas buvo padarytas pakartotinai, nes 2022 m. gegužės 31 d. nutarimu bauda buvo skirta ne dėl vandens lygio Liubavo malūno tvenkinyje pažemėjimo, o dėl įpareigojimo duomenis skelbti viešai nevykdymo, kuris atsirado dėl techninės klaidos.

Pažymi, kad Liubavo dvaro vandens malūnas gamtosauginiu požiūriu yra gamtos procesams bei žuvų migracijai neigiamos įtakos neturintis, statinys, kuris veikia edukaciniais tikslais, yra 2021 m. apdovanotas Europos Sąjungos kultūros paveldo prizu ir Europa Nostra apdovanojimu.

Laiko, kad baudimas už žalos nepadariusį, nuo Įstaigos veikimo ar neveikimo nepriklausantį ypač retai pasitaikantį gedimą, kurio padariniai buvo operatyviai pašalinti, neįvertinus Įstaigos bendradarbiavimo, ekonominės sankcijos padarinių, yra neteisingas.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo teismo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad 2023 m. gegužės 6 d. Departamentas gavo pranešimą Nr. 51836, jog Žalesos upėje, žemiau Liubavo malūno tvenkinio užtvankos, yra stipriai nukritęs vandens lygis. 2023 m. gegužės 24 d. buvo atliktas neplaninis patikrinimas Nr. PN-2192; 2023 m. gegužės 29 d. surašytas Juridinio asmens pažeidimo protokolas Nr. J48-1245/2023/J01; 2023 m. spalio 3 d. buvo priimtas nutarimas Juridinio asmens pažeidimo byloje, kuriuo Įstaigai skirta 900 Eur ekonominė sankcija.

Atsakovo vertinimu, pareiškėja skunde pateikia subjektyvaus pobūdžio samprotavimus, kurie nesudaro pagrindo panaikinti Nutarimą; laiko, kad priimtas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Nurodo, kad neplaninio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pažeisti Leidimų pažeminti vandens lygį tvenkiniuose ir užtvenktuose ežeruose išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Aplinkos ministro 1999 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. D1-695 (toliau – ir Aprašas) 3, 9 punktai ir padarytas pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir AAĮ) 125 straipsnio 1 dalyje.

Nurodo, kad pareigūnai atliko Liubavo malūno tvenkinio bjefų vandens lygių palyginimą tinklapyje https://hidrojegaine.cloudindustries.eu/ nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gegužės 10 d. ir nustatė, kad nuo 2023 m. gegužės 5 d. 19 val. iki 2023 m. gegužės 6 d. 8 val. vandens lygis be leidimo buvo pažemintas iki 125,13 m, pažeidžiant Taisyklių 11.1.3 papunktyje nurodytą normą (125,60 m). Taip pat buvo nustatyta, kad 2023 m. gegužės 6 d. 9 val. vandens debitas praeinantis per hidroelektrinės turbiną buvo 0,30 m³/s, o vandens lygis tvenkinyje 125,40 m, t. y., 20 cm žemiau nei normaliai patvenkto vandens lygis (125,60 m). Taip pat buvo nustatyta, kad hidroelektrinės turbina veikė iki 2023 m. gegužės 6 d. 9 val.

Nurodo, kad pagal Taisyklių 17 punktą, turbina turi būti išjungiama, kai vandens lygis tvenkinyje pamažėja 10 cm žemiau normaliai patvenkto vandens lygio. Laiko, kad buvo pažeisti Aprašo 3, 9 punktai, Taisyklių 14, 17, 27 punktai, nustatantys, kad tvenkinio vandens lygis turi būti reguliuojamas taip, kad vandens lygis nenukristų žemiau Taisyklėse nustatyto žemiausio vandens lygio 125,30 m ir nepakiltų aukščiau aukščiausio vandens lygio – 126 m.; kai reikia pažeminti tvenkinio vandens lygį žemiau žemiausio vandens lygio 125,30 m, vandens lygis tvenkinyje gali būti žeminamas tik gavus leidimą, vadovaujantis Leidimų pažeminti vandens lygį tvenkiniuose ir užtvenktuose ežeruose išdavimo tvarka; leidimą privaloma gauti, jeigu vandens lygis tvenkinyje ar patvenktame ežere žeminamas žemiau ŽVL arba išleidžiamas visas tvenkinyje ar patvenktame ežere sukauptas vanduo, išskyrus Aprašo 4 punkte numatytą atvejį; vandens lygis tvenkiniuose ar patvenktuose ežeruose negali būti žeminamas kasmet nuo kovo 15 d. iki birželio 30 d., išskyrus atvejus, kai vykdoma ekstremalių situacijų prevencija pagal savivaldybės parengtą ekstremalių situacijų prevencijos priemonių planą ir/arba kai hidrotechnikos statinių apžiūros metu nustatoma, kad dėl hidrotechnikos statinio techninės būklės gali įvykti hidrotechnikos statinio griūtis, kyla grėsmė žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai. Taisyklių 25 punkte nustatyta, kad žuvų neršto migracijos laikotarpiu (teorinis žuvų neršto laikotarpis yra nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.) tvenkinio vandens lygis turi būti kiek galima stabilesnis ir ne žemesnis nei NPL – 125,60 m, išskyrus sausojo laikotarpio atvejį, kai mažas vandens pritekėjimas ir vandens lygis pažemėja natūraliai.

Nurodo, kad pažeidimas padarytas laikotarpiu, kai vandens lygis negali būti žeminamas, todėl pagrįstai skirta 900 Eur ekonominė sankcija. Pažymi, kad Įstaiga už tą patį pažeidimą baudžiama jau ne pirmą kartą, jai 2022 m. gegužės 31 d. nutarimu sankcija taip pat buvo skirta pagal AAĮ 125 straipsnio 1 dalį, bet poveikio nepadarė.

Nurodo, kad neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtine aplinkybe, sudarančia pagrindą neskirti ar sumažinti ekonominę sankciją, nes pagal AAĮ 2 straipsnio 1 dalį įstatymo tikslas yra siejamas su sveikos ir švarios aplinkos išsaugojimu. Skiriamos sankcijos turi būti atgrasančios ir skatinančios nepažeidinėti aplinkosauginių teisės aktų.

Pažymi, kad Įstaigai skirta minimali bauda atitinka padaryto teisės pažeidimo pobūdį ir mastą, o juridinis asmuo, vykdantis rizikingą aplinkai veiklą, yra atsakingas už visus su ta veikla susijusius padarinius ir privalo atsakyti nepaisant kaltės. Nesutinka su skundo teiginiais, kad vandens reguliavimo sistema sugedo nakties metu, jokios žalos nepadaryta, todėl Įstaiga negali būti atsakinga už autonomiškai veikiančio prietaiso gedimą nakties metu, kai nevykdoma stebėsena. Nurodo, kad iš Taisyklių 2 lape esančių žymų matyti, kad žemės sklypo, kuriame yra tvenkinys, savininkas yra Įstaigos atstovas Generalinis direktorius G. K.. Pagal Taisyklių 3.1. papunktį Tvenkinio, hidrotechnikos ir kitų statinių savininke yra Įstaiga, kuri yra atsakinga už hidrotechninių pastatų priežiūrą (42 punktas). Įstaigoje turi būti paskirtas darbuotojas, atsakingas už hidrotechnikos statinių priežiūrą, todėl pareiškėja privalėjo užtikrinti tinkamą priežiūrą, tačiau to nedarė.

Pagal AAĮ 34 straipsnio 1 dalį asmenys, pažeidę aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, atsako šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjai skirta bauda yra minimali, ją mažinti nėra pagrindo. Jokių duomenų, kad bauda sukeltų finansinių sunkumų į bylą nepateikta, o iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad Įstaiga veikia daugiau kaip 30 metų, dirba 13 darbuotojų, skolų socialinio draudimo biudžetui nėra, o pajamos 2022 metais siekė 334 886 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Departamento 22023 m. spalio 3 d. nutarimo byloje Nr. J48-1245/2023/J01, kuriuo pareiškėjai skirta 900 Eur ekonominė sankcija, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad 2023 m. gegužės 6 d. Departamentas gavo pranešimą Nr. 51836, jog Žalesos upėje, žemiau Liubavo malūno tvenkinio užtvankos, yra stipriai nukritęs vandens lygis. 2023 m. gegužės 24 d. buvo atliktas neplaninis patikrinimas Nr. PN-2192; 2023 m. gegužės 29 d. surašytas Juridinio asmens pažeidimo protokolas Nr. J48-1245/2023/J01; 2023 m. spalio 3 d. buvo priimtas nutarimas Juridinio asmens pažeidimo byloje, kuriuo Įstaigai skirta 900 Eur ekonominė sankcija.

Nutarime nurodyta ir byloje nėra ginčo, kad pareigūnams atlikus Liubavo malūno tvenkinio bjefų vandens lygių palyginimą tinklapyje https://hidroieuaine.cloudindustries.eu/ nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2023 gegužės 10 d. buvo nustatyta, jog nuo 2023 m. gegužės 5 d. 19 val. iki 2023 m. gegužės 6 d 8 val. be leidimo vandens lygis nuosekliai buvo pažemintas iki 125,13 m, nesilaikant Taisyklių 11.1.3 papunktyje nustatyto žemiausio leistino vandens lygio – 125,30 m. Nutarime nurodyta, kad 2023 m. gegužės 6 d. 9 val. vandens debitas praeinantis per hidroelektrinės turbiną buvo 0,30 m³/s, o vandens lygis tvenkinyje 125,40 m, t. y., 20 cm žemiau nei normaliai patvenkto vandens lygis (125,60 m); kad hidroelektrinės turbina veikė iki 2023 m. gegužės 6 d. 9 val.

Nutarime nurodyta, kad vandens lygio pažemėjimas įvyko žuvų neršto metu, o 2023 m. gegužės 5 d. 10 val. vandens lygis buvo 125,31 m, todėl jau tada buvo galima įtarti turbinos gedimą. Nurodyta, kad nuo 2023 m. gegužės 3 d. vandens lygis žemėjo po cm ir Įstaiga turėjo imtis veiksmų ir nuo balandžio 1 d. išjungti turbiną.

Nutarime taip pat nurodyta, kad Įstaigos skirtingu laiku teikti paaiškinimai nepagrįsti įrodymais ir laikytini siekiu išvengti atsakomybės. Nurodyta, kad Juridinių asmenų pažeidimų registro duomenimis, Įstaigai 2022 m. gegužės 31 d. nutarimu buvo paskirta ekonominė sankcija pagal AAĮ 125 straipsnio 1 dalį, todėl laikoma, kad pažeidimas padarytas pakartotinai (AAĮ 51 straipsnio 5 dalis). Įstaigos lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pažeidimą padaręs juridinis asmuo savo noru ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdamas užkirsti kelią žalingiems pažeidimo padariniams arba juos sumažinti ir likviduoti. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pareiškėja, nesutikdama su Nutarimu, kreipėsi į teismą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja AAĮ, Aprašas ir Taisyklės.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių. Pagal Konstitucijos 54 straipsnį, valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai bei skurdinti augaliją ir gyvūniją. Taigi žmonių teisė į saugią ir švarią aplinką garantuojama Konstitucijoje.

AAĮ reguliuoja visuomeninius santykius aplinkosaugos srityje, nustato pagrindines juridinių ir fizinių asmenų teises ir pareigas išsaugant Lietuvos Respublikai būdingą biologinę įvairovę, ekologines sistemas bei kraštovaizdį, užtikrinant sveiką ir švarią aplinką, racionalų gamtos išteklių naudojimą Lietuvos Respublikoje, jos teritoriniuose vandenyse, kontinentiniame šelfe ir ekonominėje zonoje, atsakomybę, ekonomines sankcijas už juridinių asmenų padarytus aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus siekiant veiksmingos šių pažeidimų prevencijos ir nuostatas dėl bylų dėl ekonominių sankcijų skyrimo teisenos (AAĮ 2 straipsnio 1 dalis).

Aprašo 9 punkte nustatyta, kad vandens lygis tvenkiniuose ar patvenktuose ežeruose negali būti žeminamas kasmet nuo kovo 15 d. iki birželio 30 d., išskyrus atvejus, kai vykdoma ekstremalių situacijų prevencija pagal savivaldybės parengtą ekstremalių situacijų prevencijos priemonių planą ir/arba kai hidrotechnikos statinių apžiūros metu nustatoma, kad dėl hidrotechnikos statinio techninės būklės gali įvykti hidrotechnikos statinio griūtis, kyla grėsmė žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai. Aprašo 3 punkte nurodyta, kad leidimą privaloma gauti, jeigu vandens lygis tvenkinyje ar patvenktame ežere žeminamas žemiau žemiausio vandens lygio arba išleidžiamas visas tvenkinyje ar patvenktame ežere sukauptas vanduo, išskyrus šio Aprašo 4 punkte numatytą atvejį.

Taisyklių 14 punkte nustatyta, kad tvenkinio vandens lygis turi būti reguliuojamas taip, jog nenukristų žemiau Taisyklėse numatyto žemiausiai leistino vandens lygio (125,30 m). Taisyklių 17 punkte nurodyta, kad turbina turi būti išjungiama, kai vandens lygis pažemėja 10 cm žemiau NPL (iki 125,50 m). Taisyklių 27 punkte nurodyta, kad norint pažeminti tvenkinio vandens lygį žemiau ŽVL (125,30 m), vadovaujantis Aprašu, yra reikalingas leidimas.

Byloje nustatyta ir pareiškėja neginčija, kad nuo 2023 m. gegužės 5 d. 19 val. iki 2023 m. gegužės 6 d. 8 val. vandens lygis buvo pažemėjęs iki 125,13 m ir tai yra mažiau nei Taisyklių 11.1.3 papunktyje nustatytas žemiausias leistinas vandens lygis; kad 2023 m. gegužės 6 d. 9 val. vandens debitas praeinantis per hidroelektrinės turbiną buvo 0,30 m³/s, o vandens lygis tvenkinyje 125,40 m, t. y., 20 cm žemiau nei normaliai patvenkto vandens lygis (125,60 m); kad hidroelektrinės turbina veikė iki 2023 m. gegužės 6 d. 9 val. Byloje taip pat nėra ginčo, kad vandens lygio pažemėjimas įvyko žuvų neršto metu.

Pareiškėjos esminiai argumentai yra susiję su tuo, kad žalos gamtai nepadaryta, kad vandens lygis valdomas automatiškai, jo pažemėjimas įvyko dėl turbinos gedimo; kad vandens lygis nukrito naktį, o jo stebėjimas atliekamas vieną kartą per parą 10 val.

Teismas, vertindamas šiuos argumentus pažymi, kad Aprašo 38 punkte, kuriuo remiasi pareiškėja, yra reglamentuojamas ne tvenkinio vandens lygio stebėjimo, o tvenkinio vandens lygio registravimo žurnale tvarka. Tai, kad žurnale vandens lygis registruojame šiame punkte nurodyta tvarka ir laiku, nereiškia, kad kitu laiku gali būti nesilaikoma Aprašo 14-27 punktuose nustatytų reikalavimų. Kitaip tariant, pareiškėjos pareiga tvenkinio vandens lygį reguliuoti taip, kad jis nenukristų žemiau Taisyklėse numatyto žemiausiai leistino vandens lygio (125,30 m) (14 punktas), išjungti turbiną, jei vandens lygis pažemėja 10 cm žemiau NPL (iki 125,50 m) (17 punktas) ir gauti leidimą norint pažeminti tvenkinio vandens lygį žemiau ŽVL (125,30 m), (27 punktas) galioja visą laiką, o ne tik duomenų registravimo žurnale metu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog vandens lygio pasikeitimo stebėjimas ir atitinkamas jo reguliavimas nagrinėjamu atveju būtų buvęs neįmanomas. Vien tai, kad pareiškėja pasirinko vandens lygio stebėjimo dažnį sieti su jo registravimo žurnale dažniu, savaime negali būti pareiškėjos atsakomybę šalinančia aplinkybe. Pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, jog nuotoliniu būdu pasiekiamame tinklalapyje https://hidrojegaine.cloudindustries.eu/ yra prieinamas vandens lygio stebėjimas kas valandą. Šiais duomenimis vadovavosi pareigūnai, atlikdami patikrinimą, išrašą iš šios svetainės duomenų taip pat teikė ir pareiškėja, pagrįsdama vandens lygio atstatymą. Taigi, šie duomenys ir galimybė matyti vandens lygio kitimą kas valandą pareiškėjai buvo prieinami. Pareiškėja nurodo po Nutarimo priėmimo kreipusis į Lietuvos hidrometeorologijos tarnybą dėl perspėjimų apie vandens lygio pažemėjimą gavimą realiuoju laiku, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tai savaime nereiškia, kad be šių pranešimų pareiškėja negalėjo pastebėti vandens lygio nukritimo žemiau normos. Kaip skunde nurodo pati pareiškėja, vandens lygio pažemėjimą ji pastebėjo 8 val. ryte, t. y. ne duomenų registravimo metu, taigi, vandens lygio nukritimą pati pareiškėja galėjo užfiksuoti ir imtis atitinkamų veiksmų ir neturėdama informacijos iš hidrometeorologinės tarnybos. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra svarbu ir tai, kad pareiškėja jau nuo 2023 m. gegužės 3 d. matė, kad vandens lygis nuosekliai žemėja, tačiau, net ir žinodama, kad tai vyksta žuvų neršto laikotarpiu, jokių veiksmų nesiėmė, kad būtų užtikrintas tiek pakankamas tvenkinio vandens lygio stebėjimas, tiek tinkamas reagavimas (jei reikalinga – išjungiant turbiną), kuris būtų užkirtęs kelią pažeidimui. Byloje nėra jokių įrodymų, kad vandens lygiui sumažėjus ir išjungus turbiną būtų nesilaikoma pareiškėjos skunde aptariamo Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 3 straipsnio 3 punkte nurodyto gamtosauginio debito, reikalingo ekosistemos minimalioms gyvavimo sąlygoms užtikrinti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal AAĮ 125 straipsnyje „Juridinių asmenų atsakomybė už tvenkinio ar patvenkto ežero naudojimo ir priežiūros taisyklių pažeidimą“ įtvirtintą reglamentavimą atsakomybės sudėtis yra formali, t. y. atsakomybei atsirasti nereikalingas žalingų padarinių atsiradimas. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, tvenkinio ar patvenkto ežero naudojimą ir priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki devynių šimtų eurų. Dėl šios priežasties pareiškėjos argumentai, susiję su žalos nebuvimu, teisiškai nėra reikšmingi ir nešalina jos atsakomybės. Pažymėtina ir tai, nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė kitų argumentų, kurie vadovaujantis AAĮ nuostatomis sudarytų pagrindą pažeidimą laikyti mažareikšmiu.

AAĮ 125 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio trijų šimtų eurų.

Nagrinėjamu atveju Nutarime konstatuota, kad Įstaigai 2022 m. gegužės 31 d. buvo paskirta ekonominė sankcija pagal AAĮ 125 straipsnio 1 dalį. Pareiškėja teigia, kad ši sankcija buvo ne už vandens lygio pažemėjimą, o dėl to, kad įsigaliojus prievolei tvenkinio duomenis skelbti viešai, tai nebuvo padaryta dėl žmogiškosios klaidos. Teismo vertinimu, tai, kad pareiškėjai 2022 m. gegužės 31 d. nutarimu buvo paskirta ekonominė sankcija vadovaujantis tuo pačiu AAĮ straipsniu, sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėja pažeidimą padarė pakartotinai. Vien tai, kad konkretus šių pažeidimų turinys nesutampa, nesudaro pagrindo nekonstatuoti pakartotinumo, nes pareiškėja abiem atvejais padarė AAĮ 125 straipsnyje nustatytą pažeidimą – nesilaikė tvenkinio ar patvenkto ežero naudojimo ir priežiūros taisyklių. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad pažeidimo pakartotinumas buvo konstatuotas pagrįstai.

Vertindamas Nutarimo atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimams teismas pažymi, kad VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio (dabar VAĮ 10 straipsnio 5 dalis) (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz. LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, Nutarime yra aiškiai nurodyta, kokiais dokumentais buvo užfiksuotas pažeidimas, jame faktinės aplinkybės aprašytos išsamiai ir tinkamai, nurodytas pažeidimo padarymo laikas, vieta ir kitos svarbios aplinkybės, priimant Nutarimą buvo įvertinti Įstaigos bylos nagrinėjimo metu pateikti paaiškinimai. Vien tai, kad pareiškėja nesutinka su atsakovės pateiktu vertinimu, savaime nereiškia, kad Nutarimas yra neteisėtas.

Pareiškėjai paskirta ekonominė sankcija patenka į AAĮ 125 straipsnio 2 dalyje nustatytas ribas ir atitinka minimalų dydį. Teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą Nutarimu paskirtą minimalią baudą dar labiau sumažint. Teismas pažymi, kad pareiškėja nei Nutarimo priėmimo metu, nei teismui nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jos sunkią finansinę padėtį ar esminį neigiamą sankcijos poveikį Įstaigai, todėl nėra pagrindo paskirtą sankciją laikyti neproporcinga.

Teismas pažymi, kad pareiškėjos teiginiai apie pareigūnų elgesį, viena vertus, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti įrodymais, kita vertus, jie nekeičia situacijos teisinio vertinimo, nes ginčo dėl esminę reikšmę turinčių faktinių aplinkybių byloje nėra.

Apibendrindamas tai kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčijamas Nutarimas yra priimtas tinkamai įvertinus faktines pažeidimo aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, yra pakankamai motyvuotas, o pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo jį panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos viešosios įstaigos „Europos parkas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Asta Adamonytė-ŠipkauskienėSigita FomičiovaGediminas Užubalis