Kauno apylinkės teismo nutartis

2023-10-27 · Byla Nr. S2-21321-358/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-10-27
Bylos Nr.
S2-21321-358/2023
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-11781-2023-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Audronė Levinskienė
Pareiškėjas
VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto
Kategorijos
Civilinė byla Nr. S2-21321-358/2023Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11781-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.8; 3.2.7.1; 3.4.5.20 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. spalio 27 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ritai Šalkauskienei,

nedalyvaujant pareiškėjos VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos atstovui,

nedalyvaujant hospitalizuotinam asmeniui E. G.,nedalyvaujant hospitalizuotino asmens laikinajai globėjai V. Ž.,dalyvaujant įgaliotajam atstovui advokatui B. V.,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos (toliau – pareiškėjos) prašymą dėl teismo leidimo išdavimo pratęsti neveiksnaus asmens atitinkamoje srityje E. G. hospitalizavimą ir gydymą psichiatrijos įstaigoje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas pareiškėjos prašymas išduoti teismo leidimą pratęsti neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens E. G. hospitalizavimą ir gydymą VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje vieno mėnesio terminui, terminio pradžią skaičiuojant nuo priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pradžios – 2023 m. spalio 26 d., 22.50 val.

Prašyme nurodyta, kad pacientui E. G. nuo vaikystės diagnozuotas raidos sutrikimas, nuo pilnametystės diagnozė pakeista į sunkaus protinio atsilikimo diagnozę, 2,5 metų amžiuje diagnozuota epilepsija. Nustatytas darbingumo lygis 20% iki 2066 m. gegužės 16 d. pacientas nuolat vartojo paskirtus vaistus ambulatoriškai, bet epizodiškai pasikartodavo neramus, neadekvatus elgesys, psichomotorinis sujaudinimas. Paskutinį kartą LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje gydytas laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 3 d. iki 2021 m. kovo 5 d., dgn. F72.1. Dabar būklė pablogėjusi kuris laikas, pacientas tapęs labai neramus, impulsyvaus, neadekvataus, agresyvaus elgesio, priešiškas prieš artimuosius. Vaistus atsisako gerti. Buvo agresyvus prieš globėją ir jos vyrą, namuose alkūnėmis daužė langus, draskė drabužius, bėgo nuogas į lauką. Prašo išduoti teismo leidimą pratęsti neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens E. G. hospitalizavimą ir gydymą VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje vieno mėnesio terminui, terminio pradžią skaičiuojant nuo priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pradžios – 2023 m. spalio 26 d. 22 val. 50 min.

Hospitalizuotino asmens E. G. atstovas advokatas teismo posėdžio metu neprieštaravo prašymui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos pareiškimas tenkintinas.

CK 2.26 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad asmuo gali būti paguldytas į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą tik jo paties sutikimu, taip pat teismo leidimu. Jeigu asmuo turi psichikos ir elgesio sutrikimą ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui, jis gali būti priverstinai hospitalizuotas, bet ne ilgiau kaip tris darbo dienas. Priverstinė hospitalizacija gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu. Jeigu asmuo yra neveiksnus atitinkamoje srityje, sutikimą dėl jo hospitalizacijos, tačiau ne ilgiau kaip tris darbo dienas, gali duoti asmens globėjas. Neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens priverstinė hospitalizacija po to gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu.

Priverstinio hospitalizavimo tvarkos įgyvendinimą numato Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo Nr. 1-924 pakeitimo įstatymo 2019 m. sausio 11 d. Nr. XIII-1906 12 straipsnio 1 dalį, psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas, atsisakantis hospitalizavimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų institucijų nustatyta tvarka gali būti priverstinai hospitalizuojamas, bet ne ilgiau kaip 3 darbo dienas, tik jeigu iš paciento elgesio ir (ar) kitų objektyvių duomenų galima pagrįstai spręsti, kad yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui. Jeigu psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas į psichikos sveikatos priežiūros įstaigą, teikiančią stacionarines asmens psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, pristatomas greitosios medicinos pagalbos asmens sveikatos priežiūros specialisto sprendimu, sprendimą dėl priverstinio hospitalizavimo priima psichikos sveikatos priežiūros įstaigos, į kurią pristatytas psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas, gydytojas psichiatras arba gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras. Priverstinai hospitalizavus asmenį, gydytojas psichiatras privalo nedelsdamas kreiptis į pacientą dėl rašytinio sutikimo jį gydyti konkrečiais vaistais ar priemonėmis (būdais). Jeigu pacientas negali būti laikomas gebančiu protingai vertinti savo interesus ir dėl to nepavyksta gauti paciento sutikimo dėl gydymo konkrečiais vaistais ar priemonėmis (būdais) ir kai yra šioje dalyje nurodytos aplinkybės, jis Vyriausybės įgaliotų institucijų nustatyta tvarka gali būti priverstinai gydomas, bet ne ilgiau kaip 3 darbo dienas.

Minėto Įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog motyvuotą sprendimą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo ilgiau kaip 3 darbo dienas būtinumo, įvertinę psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento psichikos sveikatos būklę, kartu priima du psichikos sveikatos priežiūros įstaigos gydytojai psichiatrai ir vienas psichikos sveikatos priežiūros įstaigos vadovo įgaliotas įstaigos administracijos darbuotojas. Jeigu šioje dalyje nurodyti asmenys priima motyvuotą sprendimą, kad psichikos ir elgesio sutrikimų turintį pacientą būtina priverstinai hospitalizuoti ir (ar) priverstinai gydyti ilgiau kaip 3 darbo dienas, psichikos sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje priverstinai hospitalizuojamas ir (ar) priverstinai gydomas psichikos ir elgesio sutrikimų turintis pacientas, privalo ne vėliau kaip per 48 valandas nuo priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pradžios kreiptis į teismą dėl priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo.

Teismas, apsvarstęs psichikos sveikatos priežiūros įstaigos kreipimąsi dėl priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo, gali priimti sprendimą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui nuo priverstinės hospitalizacijos ir (ar) priverstinio gydymo pradžios.

Prašymo nagrinėjimo metu nustatyta, jog Marijampolės apylinkės teismo sprendimu 2019 m. spalio 21 d. E. G. pripažintas neveiksniu, globėja paskirta V. Ž..

Iš pareiškėjos prašymo dėl teismo leidimo išdavimo pratęsti neveiksnaus asmens atitinkamoje srityje E. G. hospitalizavimą ir gydymą psichiatrijos įstaigoje, medicininių dokumentų matyti, kad E. G. yra sąmoningas, prasmingam kontaktui neprieinamas dėl intelekto deficito. Atsako tik labai paprastus klausimus, tačiau pokalbio metu rėkauja, šūkauja, dėmesio nekoncentruoja. Psichomotoriškai sujaudintas. Nuotaika lėkšta, emocijos dirglios. Sunkus intelekto deficitas. Mąstymas konkretus, neproduktyvus. Aktyvios psichopatologijos neišsako, neįtariama esant. Suicido rizikos, savižalos nekonstatuota. Nekritiškas būklei.

2023 m. spalio 27 d. konsiliumas padarė išvadą, kadangi klinikiniame vaizde stebimas neadekvatus, pavojingas sau ir aplinkiniams elgesys, reikalingas stacionarinis gydymas, o pacientas yra neveiksnus, todėl nutarta teikti prašymą teismui dėl leidimo tęsti neveiksnaus paciento hospitalizaciją ir gydymą VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje vienam mėnesiui, termino pradžią skaičiuojant nuo hospitalizavimo pradžios.

Išvardintų įrodymų visetas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad yra reali grėsmė, jog E. G. savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, apsvarstęs psichiatrų rekomendacijas, sprendžia, jog pareiškėjos prašymas dėl E. G. hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo yra pagrįstas, todėl prašymas tenkintinas ir išduotinas teismo leidimas dėl E. G. hospitalizavimo ir gydymo termino pratęsimo psichiatrijos įstaigoje vieno mėnesio laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.26 straipsnio 3, 4 dalimis, Lietuvos Respublikos Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo Nr. 1-924 pakeitimo įstatymo 2019 m. sausio 11 d. Nr. XIII-1906 12 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Pareiškėjos prašymą tenkinti.

Pratęsti E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), hospitalizavimo ir gydymo terminą vieno mėnesio laikotarpiui, šį laikotarpį skaičiuojant nuo hospitalizavimo ir gydymo pradžios – nuo 2023 m. spalio 26 d., 22.50 val.

Nutartis vykdoma skubiai.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Atskirojo skundo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo.

Teisėja Audronė Levinskienė