- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-10-17
- Bylos Nr.
- 1-2475-908/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Gruodienė
- Kaltinamasis
- D. P., P. V., A. D.
- Advokatai
- Elena Žilėnienė, Saulius Lauraitis, Arnas Paliulėnas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. D., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Vilniuje, nevedęs, nedirbantis, pagrindinio išsilavinimo, teistas šešiolika kartų, paskutinį kartą 2018 m. liepos 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą 1 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. sausio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams, kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, padarymu;
D. P. (D. P.), asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevedęs, nedirbantis, pagrindinio išsilavinimo, teistas dvidešimt kartų, paskutinį kartą 2018 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto, kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, padarymu;
P. V. (P. V.), asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, nevedęs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, teistas trylika kartų, paskutinį kartą 2015 m. gruodžio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 1 metams 4 mėnesiams laisvės atėmimu, kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. P. (D. P.), A. D. ir P. V. (P. V.) panaudodami fizinį smurtą pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent:
2018-04-24, apie 17 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laiptinėje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami bendrininkų grupe, D. P. ir A. D. priėjus iš už nugaros prie nukentėjusiojo V. K. B., jį stipriai rankomis apglėbė, suspaudė ir laikė, tuo metu P. V. tikrino nukentėjusiojo kišenes, pastarajam bandant pasipriešinti ir šauktis pagalbos, P. V. dešiniu kumščiu vieną kartą sudavė V. K. B. į kairįjį žandikaulį, po to dar kartą sudavė į smakrą bei bandė delnu nukentėjusiajam užčiaupti burną, tada visi pargriovė V. K. B. ant grindų, bandydami iš V. K. B. kišenės ištraukti piniginę, nukentėjusiajam V. K. B. padarydami kairio skruosto srities, pasmakrės ir kairio riešo odos nubrozdinimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei pasikėsino pagrobti svetimą V. K. B. priklausantį turtą: piniginę, kurioje buvo 300 eurų grynųjų pinigų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios (namo laiptinėje buvo sulaikyti policijos pareigūnų).
Šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis A. D., apklausiamas teismo posėdžio metu, pripažino savo kaltę visiškai ir paaiškino, kad 2018-04-24, 17 val., Karoliniškių mikrorajone gėrė alų su P. V. ir D. P.. Prie parduotuvės pamatė pagyvenusį žmogų. Sumanė jį apiplėšti, nusekė nukentėjusįjį į namo laiptinę, ten paėmė jį už rankų. Neatsimena ar šis griuvo, nes viskas įvyko greitai. Smūgių pats nesudavė, ar sudavė kas nors iš bendrininkų, nematė. Nepavyko nukentėjusiojo apiplėšti, nes sutrukdė pareigūnai. Jei nebūtų atvykusi policija, būtų padarę tai, ką planavo. Nukentėjusysis rėkė. Kas konkrečiai kratė kišenes nepamena. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus A. D. nurodė, kad tiesiog nusprendė apiplėšti žmogų. Įtarė, kad šis turi pinigų, nes ėjo iš parduotuvės. Kiek pinigų nukentėjusysis turi, nežinojo.
Kaltinamasis D. P., apklausiamas teismo posėdžio metu, pripažino savo kaltę visiškai ir paaiškino, kad 2018-04-24 susitiko su A. D. ir P. V. Karoliniškėse. Lauke ant suoliuko prie parduotuvės „Norfa“ išgėrė alaus. Pamatė žmogų, išeinantį iš parduotuvės. Pradėjo eiti paskui jį. Priėjo prie laiptinės. Planavo iš nukentėjusiojo kišenės ištraukti piniginę. Į laiptinę jis (D. P.) užėjo paskutinis. Pasikėlė į pirmą aukštą. Išgirdo, kad nukentėjusysis pradėjo garsiai rėkti. Kadangi į laiptinę buvo įėjęs paskutinis, todėl prie jo pirmo priėjo policijos pareigūnai ir paguldė ant žemės. Kas buvo prie nukentėjusiojo priėjęs, nematė. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus D. P. nurodė, kad nukentėjusįjį sekė trise. Kas iš jų trijų į laiptinę ėjo pirmas, neatsimena, bet jis ėjo paskutinis. Nežino, kuris iš jų ėjo paskui nukentėjusįjį – ar A. D., ar P. V.. Jis laiptinės pirmame aukšte liko vienas. Girdėjo rėkimą. Išgirdęs riksmus iš karto išėjo iš laiptinės, nes išsigando, kad žmogus garsiai rėkė. Tuo momentu atvažiavo policija. Kadangi namo laiptinės duris atidarė nukentėjusysis, todėl jie galėjo patekti į laiptinę. Jis nuo P. V. ir A. D. buvo nutolęs apie 4 m. Užėjus į laiptinę durys užsitrenkė. Išgirdęs nukentėjusiojo riksmą, pagalvojo, kad P. V. ir A. D. ištraukė iš kišenės piniginę. Suprato, kad rėkė nukentėjusysis. Jei nukentėjusysis nebūtu surikęs, tai būtų jį apiplėšę. Jie norėjo tik ištraukti nukentėjusiojo piniginę. Kas kaltinime parašyta pripažįsta visiškai. Jis nukentėjusįjį laikė už rankų, ką darė P. V. ir A. D. nematė. Kai išėjo į lauką, jį iš karto sulaikė policija. Policininkai pradėjo jį mušti ir uždėjo antrankius. Prie nukentėjusiojo jis buvo prisilietęs, nes jį laikė už rankų. Po to suprato, kad juos sekė, nes policijos pareigūnai turėjo jų nuotraukas. Savo poelgį vertina blogai, gailisi, kad taip padarė. Narkotinių medžiagų nevartoja nuo to laiko, kai yra uždarytas.
Kaltinamasis P. V., apklausiamas teismo posėdžio metu, pripažino savo kaltę visiškai ir paaiškino, kad 2018-04-24 susitiko D. P. ir A. D. prie PC „Mada“ ir nuvažiavo į Karoliniškes. Nuvažiavę į Karoliniškes, nusipirko alaus ir prie parduotuvės „Norfa“ išgėrinėjo alų. D. P. pamatė nukentėjusįjį. Matė, kad nukentėjusysis prie bankomato nuiminėjo pinigus, todėl nusprendė jį sekti iki A. P. K. gatvės. Artėjo link laiptines. Duris atidarė pats nukentėjusysis. Nukentėjusysis pradėjo kilti link savo buto. Veiksmas vyko tarp pirmo ir antro aukšto. Prie nukentėjusiojo priėjo A. D. ir D. P., o jis bandė ištraukti piniginę. Nukentėjusysis stuktelėjo ranka, tada jis jam pataikė į žandikaulį. Norėjo nukentėjusiajam uždengti burną, kad nerėktų. Nukentėjusysis patraukė jo ranką. Tada jis pataikė nukentėjusiajam į kaktą. D. P. nusileido į apačią. Išgirdęs šurmulį, ir A. D. pasakė eiti iš čia. Juos išgąsdino tas šurmulys. Jie plėšti nenorėjo, norėjo tik ištraukti piniginę. Nemanė, kad nukentėjusysis priešinsis. Kaltę pripažįsta, kad norėjo pavogti, o „gavosi“ plėšimas. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus P. V. nurodė, kad nesuprato, kaip policijos pareigūnai jį ištempė į lauką. Į laiptinę įėjo gal 5 ar 6 policijos pareigūnai ir išsivedė. Policijos pareigūnai stovėjo pirmame aukšte, todėl, kas vyko aukščiau, matyti negalėjo. Kai jis bandė ištraukti piniginę, D. P. ir A. D. laikė nukentėjusįjį už rankų, gal už pečių. Policijos pareigūnams jie nesipriešino. Kai A. D. nusileidinėjo, rėkė, kai jį daužo policijos pareigūnai. Tuo metu jie jau buvo atsitraukę nuo nukentėjusiojo. Policininkai negalėjo matyti įvykio, nes jie jau buvo nusileidę. Policijos pareigūnai juos pažino iš nuotraukų, buvo be uniformų. Po to jau atvažiavo „uniformuoti“ pareigūnai. A. D. buvo sumušta galva, sulaužyti šonkauliai. Kaltę pripažįsta, tačiau su liudininkų aiškinimu nesutinka. Vartojo narkotines medžiagas, bet jau kurį laiką nevartoja. Galvoja apie ateitį. Planuoja gydytis reabilitacijos centre, jei išsigydytų nuo priklausomybės narkotikams, galėtų sukurti šeimą, dirbti. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi. Nukentėjusiajam tyčia nesmūgiavo. Jei būtų smūgiavęs, pasekmės būtų blogesnės. Nukentėjusįjį lietė. Kai šis ėmė rėkti, jis norėjo pasakyti, kad nieko nedarys. Nukentėjusiajam siekė užspausti burną, čia jau tyčinis veiksmas. Labai galisi dėl savo poelgio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. K. B. paaiškino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2018-04-24, apie 16.30 val., jis išėjo iš namų į parduotuvę „Norfa“, adresu: (duomenys neskelbtini). Išėjęs priėjo prie bankomato, išsigrynino 300 eurų. Kol buvo prie bankomato, jokių įtartinų asmenų nematė. Pasiėmęs pinigus, įsidėjo į piniginę, šią įdėjo į išorinę striukės kišenę, esančią kairėje, ir nuėjo link namų. Ar kažkas jį sekė, pasakyti negali, nes aplinkos nestebėjo. Priėjęs prie savo namo laiptinės durų, atrakino jas. Užėjus į laiptinę, iš paskos užėjo trys jam nepažįstami vyriškiai. Jis nieko blogo neįtarė, laiptais pakilo prie pašto dėžučių, esančių tarp pirmo-antro aukštų. Vyrai, kurie ėjo iš paskos, sustojo prie lifto. Jis patikrino pašto dėžutę, ją užrakino. Kai įsidėjo raktus į striukės kišenę, staiga iš už nugaros jį už pečių kažkas stipriai apglėbė ir suspaudė. Jį laikant, iš priekio prišoko kitas vaikinas ir pradėjo tikrinti kišenes. Jis pradėjo muistytis, tada vaikinas, kuris tikrino kišenes, vieną kartą su dešinės rankos kumščiu trenkė jam į kairįjį žandikaulį ir vieną kartą su kumščiu trenkė jam į smakrą. Jis pajuto fizinį skausmą, pradėjo šauktis pagalbos. Tada trečias vyriškis prišoko prie jo ir su delnu bandė užčiaupti burną. Jis bandė atsilaisvinti. Tada visi trys su jėga jį pargriovė ant grindų. Ar jis trenkėsi krisdamas, neprisimena, viskas vyko greitai. Trys vyriškiai bandė iš jo gulinčio atimti piniginę, bet jis su kaire ranka laikė kišenę, kad jie negalėtų ištraukti piniginės. Staiga du vyriškiai atsitraukė nuo jo, o vyriškis su mėlyna striuke vis dar bandė ištraukti jėga jo piniginę. Kadangi gulėjo ant nugaros, su kojomis spyrė vyriškiui su mėlyna striuke. Šis nuo jo atsitraukė. Kaip atsikėlė, neprisimena, bet atsimena, kad lipo laiptais aukštyn, o iš paskos atėjo neuniformuoti policijos pareigūnai ir pranešė, kad vyriškiai, bandę jį apiplėšti, sulaikyti. Jam buvo iškviesta GMP, apžiūrėjusi jį įvykio vietoje. Prisimena, kad vyriškis, kuris jam smūgiavo, vilkėjo mėlynos spalvos striukę, jis apie 1,70-1,75 cm ūgio, tamsių trumpų plaukų, virš kaktos matėsi praplikimas, vidutinio kūno sudėjimo. Kitas, kuris jį laikė, ant galvos buvo užsidėjęs kepurę su snapeliu, pilkos ar juodos nublukusios spalvos. Apie 1,80 cm - 1,85 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, vilkėjo juodos spalvos striukę (t. 1, b. l. 26-27, 31).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. S. paaiškino, kad 2018-06-24, apie 17 val., dirbdamas kartu su patruliais A. Č., A. K., J. K., Karoliniškių mikrorajone, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pastebėjo jiems gerai žinomą asmenį – P. V., kuris linkęs nusikalsti, daryti plėšimus. P. V. buvo netoli prekybos centro „Norfa“, kartu su dar dviem vyrais – A. D. ir D. P.. Vyrai elgėsi įtartinai, nervingai mindžikavo, nuolatos žiūrėjo į prekybos centrą „Norfa“. Tuo metu prie „Norfos“ esančio „Swedbank“ bankomato pastebėjo vyrą, kaip vėliau paaiškėjo, V. K. B.. Šiam nuėjus nuo bankomato link A. P. K. gatvės, P. V., A. D., D. P. nusekė senuką iš paskos. Visi trys vyrai, sekdami senuką, laikėsi apie 10-15 m atstumo, nervingai dairėsi į visas puses, nuolatos komunikavo tarpusavyje, rodė vienas kitam rankų gestus, kažką tarėsi. Įtardami, jog gali būti įvykdyta nusikalstama veika, nuėjo su vyrais iš paskos. V. K. B. priėjus prie (duomenys neskelbtini) namo, atidarius laiptinės duris ir įėjus į vidų, P. V. čiupo beužsidarančias minėtos laiptinės duris ir visi trys vyrai paskui senuką subėgo į tą pačią laiptinę. Kai pareigūnai pribėgo prie laiptinės durų, durys jau buvo užsitrenkusiosios ir jie girdėjo pagalbos šauksmus. Paskambinus į domofoną, prisistačius policijos pareigūnais, paprašė atidaryti duris bei subėgo į vidų. Tarp pirmojo ir antrojo laiptinės aukštų, prie pašto dėžučių, pamatė, kaip A. D. ir D. P. laiko V. K. B. už rankų, o pastarasis bando išsilaisvinti, šaukiasi pagalbos, o P. V. smūgiuoja senukui į veido sritį. Pareigūnams pradėjus šaukti: „Stokit, policija, nemuškit žmogaus“, A. D. ir D. P., išgirdę, kad jie pareigūnai, paleidę vyriškį ir leidosi bėgti į juos link išėjimo, aktyviais veiksmais priešinosi sulaikant, mosikavo kumščiais, bandė ne kartą įspirti jam kojomis, stengėsi išsisukti nuo sulaikymo, o P. V. vis dar tęsė nusikaltimą, bet netrukus buvo sulaikytas (t. 1, b. l. 33).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1320/2018 (01) konstatuota, kad V. K. B. nustatyti šie kūno sužalojimai: kairio skruosto srities, pasmakrės dešinės pusės odos nubrozdinimai, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018-04-24), kairio riešo odos nubrozdinimai, padaryti kietu, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018-04-24). Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais. Nustatytų kūno sužalojimų visuma nebūdinga vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus (t. 1, b. l. 38).
2018-04-24 apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėta bendro naudojimo laiptinė, esanti daugiabučiame name tarp pirmo ir antro aukštų A. P. K. g. 24, Vilniuje (t. 1, b. l. 18-22).
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikos kvalifikavimo
Baudžiamojo kodekso 180 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už plėšimą. Šiam nusikaltimui būdinga tai, kad kaltininkas turtui pagrobti panaudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, grasinimus ar kitaip atima galimybę nukentėjusiajam priešintis. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Plėšimo atveju fizinio smurto padariniai gali būti fizinio skausmo sukėlimas, nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytus kaltinamųjų teisme duotus parodymus bei kitus teismo posėdžio metu ištirtus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamųjų A. D., D. P., P. V. kaltė, padarius jiems inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamieji prisipažino padaręs jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Byloje surinkti įrodymais, tarp jų ir aptarti kaltinamųjų parodymai, patvirtina, kad kaltinamieji, prie parduotuvės gerdami alų, pastebėjo nukentėjusįjį V. K. B., einantį nuo bankomato, jiems kilo sumanymas pagrobti svetimą turtą (nukentėjusiojo grynuosius pinigus). A. D., D. P., P. V. pasekė nukentėjusįjį iki laiptinės, jam surinkus durų kodą, iš paskos užėjo į namo laiptinę, pakilo laiptais, laiptinės aikštelėje nukentėjusiajam tikrinant pašto dėžutę, jis buvo iš už nugaros užpultas, apglėbtas ir laikomas, tikrinamos jo kišenės, o nukentėjusiajam bandant apginti savo nuosavybę ir rėkiant, jo atžvilgiu buvo pavartotas fizinis smurtas – suduoti smūgiai. Pažymėtina, kad pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas, darant nusikalstamą veiką. Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką bendrininkų tarpusavio susitarimas yra būtinasis bendrininkavimo požymis, tačiau įstatymas nenurodo, kokiu būdu dėl bendros nusikalstamos veikos bendrininkai turi susitarti. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.). Susitarimas tarp bendrininkų nebūtinai turi būti išankstinis, be to, įrodinėjant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad bendrininkai buvo išsamiai aptarę visas nusikalstamos veikos detales (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-67-511/2016). Nagrinėjamu atveju bendrininkų A. D., D. P., P. V. susitarimas pasireiškė konkliudentiniais veiksmais. Prieš nukentėjusįjį smurtavo visi kaltinamieji (P. V. suduodamas smūgius rankomis į galvos sritį, bandydamas ranka užčiaupti burną, likusieji – stipriai apglėbdami, suspaudami, laikydami). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal teismų praktiką bendrininkavimo atveju plėšimas gali pasireikšti įvairiai, t. y. kai vieni bendrininkai prieš nukentėjusįjį naudoja smurtą, kiti naudoja fizinį smurtą bei grobia arba tik grobia nukentėjusiųjų turtą pirmiesiems, tai matant ir neprieštaraujant (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-67-511/2016). Kaltinamųjų teismui papasakotos įvykio aplinkybės iš esmės sutampa su ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo V. K. B., liudytojo M. S. parodymais, jas patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, specialisto išvada, iš kurios matyti, kad V. K. B. buvo padaryti kūno sužalojimai, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamųjų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 180 straipsnio 1 dalį, nes A. D., D. P., P. V., veikdami bendrininkų grupe, panaudodami fizinį smurtą prieš V. K. B., pasikėsino pagrobti jam priklausantį turtą. Nusikalstamos veikos bendrininkai nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios.
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamųjų atsakomybę lengvina tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe ir būdami recidyvistais.
Teismas, skirdamas A. D. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Jis padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.). Nusikaltimas baigėsi pasikėsinimo stadijoje. Kaltinamasis teisiamas 17 kartą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, jis vėl įvykdė tyčinį nusikaltimą, todėl konstatuojamas nusikaltimų recidyvas (BK 27 str.1 d.). Anksčiau jis baustas ir administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų. A. D. nedirbo. Šios kaltinamojo veiksmus ir jo asmenį apibūdinančios aplinkybės rodo asmens polinkį nusikalsti. A. D. anksčiau teistas taip pat už turtinio bei smurtinio pobūdžio nusikaltimus. Darytina išvada, kad ankstesni teistumai teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui nepadarė. Esant paminėtų aplinkybių visumai, kaltinamajam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.
Įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas ir nustatytas aplinkybes, apibūdinančias veiką ir kaltinamojo asmenybę, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad yra A. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis gailisi dėl padaryto nusikaltimo, į tai, kad nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, turtinė žala nukentėjusiajam nebuvo padaryta, civilinis ieškinys byloje nepareikštas, byloje yra duomenų, jog kaltinamasis serga atvira tuberkuliozės forma ir šiuo metu gydomas laisvės atėmimo vietų ligoninėje, teismas, vadovaudamasis BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatomis, daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, artimesnę straipsnio sankcijoje numatytam šios rūšies bausmės vidurkiui. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
A. D. teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 19 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą dėl veikos, padarytos 2018 m. kovo 9 d., laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis 63 straipsnio 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. sausio 22 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams.
Bausmė, skirtina šiuo nuosprendžiu, bendrintina su bausme, paskirta 2018 m. liepos 19 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, taikant dalinį sudėjimą.
Kaltinamasis A. D. buvo sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka nuo 2018 m. balandžio 24 d., 17.20 val. (t. 2, b. l. 18). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi A. D. skirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams nuo 2018 m. balandžio 24 d. (t. 2, b. l. 24-26). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. nutartimi A. D. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams nuo 2018 m. liepos 24 d. (t. 2, b. l. 87-88). Kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina. Kardomajame kalinime - suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę.
Teismas, skirdamas D. P. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. D. P. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.). Nusikaltimas baigėsi pasikėsinimo stadijoje. Kaltinamasis teisiamas 21 kartą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, jis vėl įvykdė tyčinį nusikaltimą, todėl konstatuojamas nusikaltimų recidyvas (BK 27 str.1 d.). Anksčiau jis baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų. D. P. nedirbo. Šiuos kaltinamojo veiksmus ir jo asmenį apibūdinančios aplinkybės rodo jo polinkį nusikalsti. Kaltinamasis anksčiau teistas taip pat už turtinio pobūdžio nusikaltimus. Darytina išvada, kad ankstesni teistumai teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui nepadarė. Esant paminėtų aplinkybių visumai, kaltinamajam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.
Įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas ir nustatytas aplinkybes, apibūdinančias veiką ir kaltinamojo asmenybę, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad yra D. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis gailisi dėl padaryto nusikaltimo, teismas, vadovaudamasis BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatomis, daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas artimesnis įstatymo numatyto šios bausmės rūšies vidurkiui. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
D. P. nuteistas 2018 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto. LITEKO informacinės teismų sistemos duomenimis, šis baudžiamasis įsakymas dar neįsiteisėjęs, todėl kaltinamajam juo paskirta bausmė su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme nebendrintina.
Kaltinamasis D. P. buvo sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka nuo 2018 m. balandžio 24 d., 17.20 val. (t. 1, b. l. 127). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi D. P. skirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams nuo 2018 m. balandžio 26 d. (t. 1, b. l. 129-131). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. nutartimi D. P. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams nuo 2018 m. liepos 26 d. (t. 2, b. l. 89-90). Kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina. Laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę.
Teismas, skirdamas P. V. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. P. V. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.). Nusikaltimas baigėsi pasikėsinimo stadijoje. Kaltinamasis teisiamas 14 kartą, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, jis vėl įvykdė tyčinį nusikaltimą, todėl konstatuojamas nusikaltimų recidyvas (BK 27 str.1 d.). Anksčiau jis baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų. P. V. nedirbo. Šiuos kaltinamojo veiksmus ir jo asmenį apibūdinančios aplinkybės rodo jo polinkį nusikalsti. P. V. anksčiau teistas taip pat už turtinio bei smurtinio pobūdžio nusikaltimus. Darytina išvada, kad ankstesni teistumai teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui nepadarė. Esant paminėtų aplinkybių visumai, kaltinamajam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.
Įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas ir nustatytas aplinkybes, apibūdinančias veiką ir kaltinamojo asmenybę,taip pat atsižvelgdamas į tai, kad yra P. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis gailisi dėl padaryto nusikaltimo, teismas, vadovaudamasis BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatomis, daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, paskyrus kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas įstatymo numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis P. V. buvo sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka nuo 2018 m. balandžio 24 d., 17.20 val. (t. 1, b. l. 75). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi jam skirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams nuo 2018 m. balandžio 25 d. (t. 1, b. l. 79-81). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartimi paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 1 mėnesiui nuo 2018 m. birželio 25 d. (t. 2, b. l. 45-46). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. nutartimi P. V. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas 3 mėnesiams nuo 2018 m. liepos 25 d. (t. 2, b. l. 85-86). Kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina. Laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,
nusprendžia:
A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, skirti jam bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir galutinę bausmę A. D. paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams aštuoniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 19 d. nuosprendžiu, skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Į bausmę, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, įskaityti kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką nuo 2018 m. balandžio 24 d. iki 2018 m. spalio 17 d., taip pat bausmės laiką, atliktą ir įskaitytą pagal 2018 m. liepos 19 d. nuosprendį.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę (suėmimą), palikti iki bausmės vykdymo pradžios.
D. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, skirti jam bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir galutinę bausmę D. P. paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams aštuoniems mėnesiams.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Į bausmę, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, įskaityti laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką nuo 2018 m. balandžio 24 d. iki 2018 m. spalio 17 d.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę (suėmimą) palikti iki bausmės vykdymo pradžios.
P. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, skirti jam bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir galutinę bausmę P. V. paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams aštuoniems mėnesiams.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Į bausmę, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, įskaityti laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2018 m. balandžio 24 d. iki 2018 m. spalio 17 d.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.