Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2023-02-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-36-635/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-02-22
Bylos Nr.
AN2-36-635/2023
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00602-2022-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Daiva Jazbutienė (pirm.)
Pažeidėjas
M. G.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
  • 16.9.15pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-36-635/2023Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00602-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.15; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jazbutienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gruodžio 15 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėja surašė 2022m. rugpjūčio 29 d. administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2022 m. balandžio 24 d., 11 val. 09 min., adresu (duomenys neskelbtini), asmuo vairavo transporto priemonę „Ford“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) eismo juostoje pažymėtoje raide „A“, skirtoje tik maršrutiniam transportui. Tokiais veiksmais buvo pažeistas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 181 punkto reikalavimas, tačiau M. G., kaip (duomenys neskelbtini) įmonės vadovas, nevykdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais (toliau – ir SEAKĮ) 20 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, t. y. per 3 darbo dienas nuo pranešimo, apie užfiksuotą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, gavimo dienos – nenurodė asmens duomenų (vardo, pavardės, asmens kodo arba gimimo datos, gyvenamosios vietos, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones išdavimo datos, numerio ir dokumentą išdavusios institucijos), kas vairavo automobilį tuo metu. Nurodyta, kad tokiais veiksmais M. G. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950, 5 punkto reikalavimus.

2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2022 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo M. G. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 200 Eur bauda. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. G. nutarimą apskundė pirmosios instancijos teismui.

Žemesnės instancijos teismas

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gruodžio 15 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. G. skundas netenkintas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. G. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gruodžio 15 d. nutartį ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną arba priimti naują nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista bylos esmė, o turima medžiaga buvo vertinama formaliai, akcentuojant formalius įvykio kriterijus kaip savaime suprantamus ir neatsižvelgiant į galiojantį norminį reglamentavimą taip paneigiant nekaltumo prezumpcijos principo turinį.

4.2. Teigiama, jog nutarime yra nurodyta, kad pareiškėjas galimai pažeidė KET 5 punktą. Nagrinėjamu atveju M. G. gavo iš policijos pareigūno reikalavimą, kurį patikrinus taip kaip buvo pasiūlyta pačiame rašte pamatė, kad jis yra klaidinantis, kadangi prašoma pateikti duomenis kurių neįmanoma patvirtinti, nes jie iš viso nėra susiję su Lietuvos Respublikos keliais. Pažymi, kad policijos pareigūnė prašė pateikti duomenis apie transporto priemonės judėjimą namais, o ne miesto gatvėmis kas jau sudarė pakankamą pagrindą abejoti reikalavimo privalomumu bei jo teisėtumu. Tokiais savo veiksmais policijos pareigūnė provokavo apeliantą atlikti teisės pažeidimą, nes pareiškėjui nurodžius kokius nors duomenis apie transporto judėjimą miesto namais būtų patvirtintas neegzistuojantis faktas.

4.3. Apeliantas nurodo, kad jam nebuvo leista susipažinti su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, policijos rašte nurodant, kad jis nėra proceso dalyvis. M. G. gavęs tokį policijos pareigūnės raštą buvo priverstas įstatymų nustatyta tvarka kreiptis administracinį teismą su reikalavimų skundžiamą raštą panaikinti ir įpareigoti policijos pareigūnę pripažinti jį proceso dalyviu, leisti susipažinti tyrimo medžiaga. Pažymi, kad adresuotame pranešime bei pačios policijos pareigūnės surašytame tarnybiniame pranešime nurodytos skirtingos įvykio aplinkybės, t. y. M. G. iš jam adresuoto pranešimo matė, kad policijos įstaiga prašė patvirtinimo apie jo įmonei priklausančios mašinos važiavimą namais, kai tuo tarpu ta pati policijos pareigūnė tarnybiniame pranešime adresuotame jos tiesioginiam viršininkui nurodė visai kitas įvykio aplinkybes, apie mašiną kuri galimai važiavo miesto maršrutiniam transportui skirtoje eismo juostoje. Apelianto vertinimu darytina išvada, kad akivaizdžiai klaidinantis policijos pareigūnės nurodymas negali būti vertinamas kaip teisėtas ir skubiai vykdytinas.

4.4. Teigia, kad policijos įstaiga piktnaudžiaudama savo įgaliojimais net tik dėjo visas įmanomas administracines bei procesines pastangas neleisti M. G. sužinoti galimo administracinio pažeidimo esmę, tačiau ir tyčia ar netyčia nurodydama apeliantu klaidinančią informaciją vertė duoti prieš save parodymus (informaciją), kuri patvirtintu jų neveikimą ir blogiausiu atveju pareiškėjo atžvilgiu būtų galima inspiruoti dar vieną bylą už teisėsaugos institucijų klaidinimą.

4.5. Pažymima, kad policijos pareigūnė neleisdama pareiškėjui susipažinti su jau surinkta medžiaga nebuvo atlikusi jokio tyrimo veiksmo skirto nustatyti tikrąsias fiksuoto formalaus pažeidimo priežastis. Apelianto manymu skundžiamojoje nutartyje taip ir liko neatsakyta kaip turėjo elgtis M. G. įvykio dieną kai ruošėsi saugiai išleisti iš transporto priemonės savo gausią šeimyną. Teigiama, jog nagrinėjamu atveju nei policijos įstaigoje, nei teisme taip ir nebuvo ištirtos visos pareiškėjo nurodytos esmines įvykio aplinkybės ir buvo apsiribota formalius požymius atitinkančios teismo praktikos nurodymu, neduodant teisinio įvertinimo ar buvo padarytas KET pažeidimas apie kurį būtų privalu pareiškėjui pateikti kokią nors informaciją policijos įstaigai.

Atsiliepimas

4. Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gruodžio 15 d. nutartį. Atsiliepime nurodoma, kad M. G. skunde nepateikė jokių svarių argumentų, nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo ar Institucijos procesinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei jų visumą.

Žemesnės instancijos teismas

6. Institucijos 2022 m. spalio 17 d. nutarime nurodoma, kad M. G. jam inkriminuojamais veiksmais pažeidė SEAKĮ 20 straipsnį, teismas 2022 m. gruodžio 15 d. nutartyje konstatavo, kad M. G. pažeidė SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalį. Pagal nusižengimo metu galiojusią ir šiuo metu galiojančią įstatymo redakciją SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalis, o ne 2 dalis teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu nustato transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigą, pareigūno reikalavimu pateikti įstatyme nurodytus prašomus duomenis. Iš minėto Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo suvestinių redakcijų sąrašo matyti, jog šio straipsnio redakcijos keitėsi ne kartą, todėl akivaizdu, kad surašant skundžiamą nutartį, padaryti rašymo apsirikimai, kurių ištaisymas nekeičia pirmosios instancijos teismo nutarties esmės, todėl tokie rašymo apsirikimai ištaisytini.

7. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista bylos esmė ir paneigtas nekaltumo prezumpcijos principo turinys. Apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais skundo teiginiais. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs M. G. apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir pateiktą administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad tiek Institucija, tiek teismas, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, išanalizavo ir įvertino visus byloje esančius duomenis, taip pat ir paaiškinimus dėl įvykio aplinkybių, pasisakė dėl jų reikšmės bei teisinio vertinimo ir priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, konstatuodami, kad apeliantas neįvykdė pareigos pateikti duomenis apie transporto priemonę, priklausančią jo vadovaujamam juridiniam asmeniui, vairavusį asmenį, todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį. Tai, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis bei pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, savaime nereiškia, kad Institucijos nutarimas ir skundžiama apylinkės teismo nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti.

8. ANK 431 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už SAEKĮ nustatytų reikalavimų nevykdymą. Taigi šios teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu nustatytos pareigos pažeidimas. Pagal SAEKĮ 20 straipsnio 3 dalį, transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. To paties straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ANK nustatyta tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

9. Pagal ANK 611 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, kai ANK 417 straipsnyje nurodytas administracinis nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui); jei administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimo dienos pranešti institucijai (institucijos teritoriniam padaliniui), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą, jos nurodytu būdu duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, arba institucijai pareikalavus atvykti į instituciją (institucijos teritorinį padalinį), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą. ANK 611 straipsnio 2 dalyje yra konkrečiai įvardyta, kokius duomenis privalo pateikti automobilio savininkas, t. y. duomenis apie asmenį – asmens vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją – kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. Minėta formuluotė suponuoja transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, savininko pareigą žinoti, kuris konkrečiai asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu, ir, pareikalavus policijos pareigūnui, apie tai jam pranešti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-2013 ir kt.). Tai, kad transporto priemonės savininkas nežino, kas valdo jam priklausančią transporto priemonę ar ja naudojasi, tik parodo netinkamą jam kaip didesnio pavojaus šaltinio savininkui kylančių pareigų vykdymą.

10. SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta pareiga kyla tais atvejais: kai, transporto priemonės savininko (valdytojo) prašoma nurodyti duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi jo transporto priemone; toks policijos pareigūno reikalavimas duodamas teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu; transporto priemonės savininkui (valdytojui) nėra objektyvių kliūčių prašomus duomenis pateikti, t. y. jis nebuvo praradęs transporto priemonės prieš savo valią. Atsižvelgiant į minėtas sąlygas, transporto priemonės savininkui (valdytojui) turi būti aiškiai pasakyta, dėl kokio konkrečiu laiku vykusio daugiau ar mažiau akivaizdaus pažeidimo policijos pareigūnui reikia prašomų duomenų, taip pat turi būti pateikti bent minimaliai tiriamą pažeidimą patvirtinantys įrodymai. Pareiga pateikti pareigūnams jų prašomą informaciją yra numatyta tam, kad būtų nustatytas pažeidimą padaręs asmuo, kurį už jo padarytą neteisėtą veiką būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn.

11. Nagrinėjamu atveju M. G. su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu nesutinka. Nurodo, kad jam adresuotame pranešime bei pačios policijos pareigūnės surašytame 2022-08-29 tarnybiniame pranešime nurodytos skirtingos įvykio aplinkybės, t. y. M. G. iš jam adresuoto pranešimo matė, kad policijos įstaiga prašė patvirtinimo apie jo įmonei priklausančio automobilio važiavimą namais, kai tuo tarpu ta pati policijos pareigūnė tarnybiniame pranešime adresuotame jos tiesioginiam viršininkui nurodė visai kitas įvykio aplinkybes, apie automobilį kuris galimai važiavo miesto maršrutiniam transportui skirtoje eismo juostoje. Apygardos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais.

12. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad tiek pareigūnės pranešime M. G., tiek tarnybiniame pranešime nurodoma nusižengimo padarymo vieta, data ir laikas. Pranešime M. G. taip pat nurodyta, kad nusižengimo padarymo vietos adresą, jeigu nurodytos koordinatės, galima pasitikrinti internetiniame tinklalapyje. Apygardos teismo vertinimu skundo argumentai, jog klaidinantis policijos pareigūnės nurodymas negalėjo būti vertinamas kaip teisėtas ir skubiai vykdytinas yra visiškai nepagrįsti ir deklaratyvūs. Pažymėtina, kad transporto priemonės savininkas turi pareigą žinoti, kas ir kada naudojasi jam priklausančiu automobiliu. Be to, koordinačių nežymūs netikslumai pagal internetinę nuorodą, jei tokie ir buvo, negali būti vertinami kaip pareigūno reikalavimo teisėtumą paneigiantys duomenys. Byloje ginčo ir duomenų dėl to, kad pranešime nurodytos vietos koordinates yra visiškai klaidinančios ir pagal jas esanti vietovė iš esmės ir ženkliai nutolusi nuo pranešime nurodyto adreso, nėra.

13. Apeliacinio skundo teiginiai, jog pareigūnai piktnaudžiaudami savo įgaliojimais net tik dėjo visas įmanomas pastangas neleisti M. G. sužinoti galimo administracinio nusižengimo esmę, tačiau ir tyčia ar netyčia nurodydama apeliantu klaidinančią informaciją vertė duoti prieš save parodymus (informaciją), kuri patvirtintų jų neveikimą, kad pareiškėjo atžvilgiu būtų galima inspiruoti dar vieną bylą už teisėsaugos institucijų klaidinimą, nepagrįsti jokiais konkrečiais faktais, o tik subjektyvia apelianto nuomone, todėl laikytini deklaratyviais. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tai, kad bylą tiriančių bei skundus nagrinėjančių institucijų pareigūnai surinktus duomenis vertino ne taip, kaip to tikėjosi pats apeliantas, neduoda pagrindo išvadai, jog jie bylos duomenis vertino neobjektyviai, tendencingai ar piktnaudžiavo savo įgaliojimais bei priėmė neteisėtus procesinius sprendimus.

14. Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytais argumentais, jog negalima sutikti su M. G. teiginiais, jog jam nuobauda už nepranešimą apie asmenį padariusį administracinį nusižengimą, buvo paskirta nepagrįstai, nes jis negavo iš policijos jam reikalingų duomenų, kadangi jam nebuvo leista susipažinti su administracinio nusižengimo tyrimo byla. Kaip matyti teisėja skundžiamoje nutartyje detaliai ir išsamiai argumentavo, kodėl nagrinėjamu atveju negalima sutikti su aukščiau aptartais M. G. teiginiais. Apygardos teismas dar kartą tų pačių argumentų nebekartoja.

15. Apeliaciniame skunde teigiama, jog nei policijos įstaigoje, nei teisme nebuvo ištirtos visos M. G. nurodytos esminės įvykio aplinkybės ir buvo apsiribota formalius požymius atitinkančios teismo praktikos nurodymu, nepateikiant teisinio įvertinimo ar buvo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas apie kurį būtų privalu pateikti kokią nors informaciją policijos įstaigai. Nurodoma, kad skundžiamojoje nutartyje taip ir liko neatsakyta kaip turėjo elgtis M. G. įvykio dieną kai ruošėsi saugiai išleisti iš transporto priemonės savo gausią šeimyną. Apygardos teismas tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir neturinčius tiesioginės įtakos veikai, dėl kurios apeliantas yra pripažintas kaltu. Nagrinėjamu atveju šioje administracinio nusižengimo byloje apeliantui administracinė atsakomybė taikoma ne už administracinį nusižengimą, padarytą vairuojant transporto priemonę eismo juostoje skirtoje tik maršrutiniam transportui, tačiau dėl duomenų nepateikimo apie asmenį vairavusį įmonei priklausančią transporto priemonę eismo juostoje skirtoje tik maršrutiniam transportui, turint pareigą tokius duomenis pateikti (ANK 431 straipsnio 1 dalis).

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn partraukto asmens M. G. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pripažino, jog skundžiamu Institucijos nutarimu M. G. pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas pagrįstai. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu. Remiantis anksčiau išvardintais motyvais apeliacinės instancijose teismas pripažįsta, kad skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gruodžio 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gruodžio 15 d. nutarties aprašomojoje ir motyvuojamojoje dalyje ištaisyti rašymo apsirikimą, nurodant, kad M. G. pažeidė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, o ne 2 dalį.

Nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Daiva Jazbutienė