- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-14
- Bylos Nr.
- e2YT-10177-762/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-01093-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Dilys
- Pareiškėjas
- R. K.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas, Rokiškio rajono savivaldybės administracija
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas Artūras Dilys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: VĮ Turto bankas; Rokiškio rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. K. prašo nustatyti jam nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į mechanines dirbtuves, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini)
Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas A. K., po kurio mirties visą jo palikimą priėmė pareiškėjas R. K. ir jam buvo išduotas 2004 m. spalio 6 d. liudijimas apie palikimo priėmimą, notarinio registro Nr. IVVR-4897. Pareiškėjo tėvas A. K. buvo Jūžintų žemės ūkio bendrovės pajininkas. Jūžintų žemės ūkio bendrovė 1995 metais buvo likviduojama, o jos turtas buvo išdalintas pajininkams už jų turėtus pajus. A. K. iš likviduojamos Jūžintų žemės ūkio bendrovės gavo turto už 4 016,42 Lt, tarp jų - dalį mechaninių dirbtuvių (už 741 Lt) (adresas – (duomenys neskelbtini)); likusi šio pastato dalis buvo perduota kitiems pajininkams – J. G., T. K. bei L. S.. 1995 m. lapkričio 24 d. buvę bendrovės pajininkai J. G., T. K., L. S. bei pareiškėjo tėvas A. K. susitarė J. G., T. K. bei L. S. atitekusią mechaninių dirbtuvių dalį neatlygintinai perleisti A. K., kuris daiktinių teisių į mechanines dirbtuves neįregistravo, t. y. jis šį daiktą priėmė ir valdė faktiškai, tačiau be nuosavybės teisę patvirtinančio dokumento. A. K. daugiau nei aštuonerius metus valdė ir naudojosi minimu nekilnojamojo turto objektu – mechaninėmis dirbtuvėmis, o po jo mirties aukščiau minimą turtą valdo pareiškėjas ir juo naudojasi kaip teisėtas jo savininkas. Jokie kiti asmenys pretenzijų į šį turtą visu turto valdymo ir naudojimosi laikotarpiu nereiškė ir nereiškia, pareiškėjo ir jo teisių pirmtako (tėvo) valdymas buvo atviras ir nepertraukiamas. Apie tai, jog šiomis dirbtuvėmis naudojasi būtent pareiškėjo tėvas ir pareiškėjas žinojo ir žino Jūžintų seniūnija bei gyventojai, tačiau niekas niekuomet pareiškėjo teisių neginčijo. 2015 m. pareiškėjas užsakė minimo nekilnojamojo daikto kadastrinius matavimus ir juos atlikus nekilnojamajam daiktui buvo suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, šiuo metu pareiškėjo tėvas, o po jo mirties pareiškėjas, jau daugiau nei 25 metus valdo ir naudojasi minimu nekilnojamojo turto objektu – mechaninėmis dirbtuvėmis, esančiomis (duomenys neskelbtini), kaip savu turtu ir siekia įregistruoti šį turtą bei savo teises į jį, tačiau VĮ Registrų centras atsisako tai padaryti, kadangi pareiškėjas neturi įstatyme nustatytos formos dokumentų, patvirtinančių prašomų įregistruoti nuosavybės teisių atsiradimą. Kadangi aukščiau minimą turtą pareiškėjas valdo kaip savą, juo atvirai bei nepertraukiamai naudojasi, prižiūri, tvarko ir remontuoja daugiau nei 25 metus, prašo teismą nustatyti pareiškėjui nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į šį daiktą. Pažymi, kad šiuo atveju nėra Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.69 str. numatytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kadangi minimos mechaninės dirbtuvės gali būti privačios nuosavybės teisės objektu, jos įgytos atvirai ir ne per prievartą, niekas į šį turtą nepretenduoja, daiktas nepriklauso valstybei ar savivaldybei.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog pareiškėjo pareiškimas galėtų būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas teisės aktų nustatytas sąlygas. Šiuo atveju byloje nustatyta, jog Jūžintų žemės ūkio bendrovė visuotiniame susirinkime paskelbė savo likvidaciją ir pajininkams paskirstė bendrovės turėtą turtą. Jūžintų žemės ūkio bendrovės likvidacinė komisija perdavė pajininkams mechanines dirbtuves. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad turto perdavimo aktu pareiškėjo tėvui bei kitiems bendrovės pajininkams buvo perduotos mechaninės dirbtuvės. 1995-11-24 buvę bendrovės pajininkai J. G., T. K., L. S. bei pareiškėjo tėvas A. K. susitarė J. G., T. K. bei L. S. atitekusią mechaninių dirbtuvių dalį neatlygintinai perleisti pareiškėjo tėvui A. K.. Taigi, ginčo turto savininku tapo pareiškėjo tėvas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, mano, kad pagal šiuo metu byloje pateiktus įrodymus pareiškėjo pateiktas pareiškimas yra pagrįstas bei tenkintinas. Prašome pareiškėjo R. K. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Rokiškio rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad mechaninės dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), nėra įtrauktos į Rokiškio rajono savivaldybės ir Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Jūžintų seniūnijos balansą, bešeimininkių statinių sąrašą, taip pat į priskirtinų grąžintinam turtui sąrašą. Pareiškėjo pareiškimo tenkinimą, įrodymų patikimumo ir pakankamumo klausimą palieka spręsti teismui. Teismui įsitikinus pareiškimo pagrįstumu, Rokiškio rajono savivaldybės administracija neprieštaraus dėl nuosavybės teisės įgijimo fakto nustatymo pagal įgyjamąją senatį.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Įstatyme nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą daugiau kaip dešimt metų, kaip per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepasinaudojo, įgyja nuosavybės teisę į daiktą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas 2) Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis) 3) Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis) 4) Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado. 5) Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. 6) Daiktas valdomas nepertraukiamai 7) Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas) 8) Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
Jeigu per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko šio kodekso 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu (CK 4.71 str. 2 d.).
Iš pateiktų duomenų matyti, kad VĮ Registrų centras 2019 m. balandžio 24 d. sprendimu netenkino pareiškėjo R. K. prašymo dėl jo nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre į mechanines dirbtuves, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini)Prašymas buvo atmestas, nes yra priimtas Kadastro tvarkytojo 2019-04-25 sprendimas Nr. SPR5-2145 (14.4.) atsisakyti įrašyti mechaninių dirbtuvių kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą; pateiktas 1995-11-24 susitarimas nėra patvirtintas notariškai; nepateiktas bendrovės likvidacinės komisijos protokolinis sprendimas, kuriuo vadovaujantis A. K. už pajus skirtas turtas; pateiktuose dokumentuose (1995-11-24 susitarime ir 1995 metų turto perdavimo-priėmimo akte) trūksta duomenų prašomam įregistruoti pastatui identifikuoti (nenurodytas adresas).
Šiaulių regioninio Valstybės archyvo Panevėžio Filialo 2019 m. gegužės 3 d. rašte Nr. D7-45(10.3.14) nurodyta, kad apie A. K. įsigytą turtą iš Rokiškio rajono Jūžintų žemės ūkio bendrovės duomenų pateikti negali, nes šios bendrovės dokumentai saugojimui į Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialą neperduoti.
Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir Archyvų skyriaus 2019 m. gegužės 3 d. rašte Nr. IP-203 nurodyta, kad protokolo apie A. K. 1995 m. už pajus skirtą turtą (mechanines dirbtuves, grūdų sandėlį) pateikti negali, nes „Jūžintų“ ŽŪB protokolai (sprendimai) Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriui neperduoti.
Suinteresuotas asmuo Rokiškio rajono savivaldybės administracija atsiliepime patvirtino, kad mechaninės dirbtuvės nėra įtrauktos į Rokiškio rajono savivaldybės administracijos ir Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Jūžintų seniūnijos balansą, bešeimininkių statinių sąrašą, taip pat į priskirtinų grąžintinam turtui sąrašą.
Pareiškėjas nurodė ir iš pateikto Rokiškio rajono 1-ojo notarų biuro 2004 m. spalio 6 d. liudijimo apie palikimo priėmimą matyti, kad pareiškėjas R. K. priėmė jo tėvo A. K., mirusio 2004 m. liepos 9 d. palikimą. Iš Jūžintų žemės ūkio bendrovės Turto perdavimo – priėmimo akto pajininkams matyti, kad A. K. dalį mechaninių dirbtuvių, esančių (duomenys neskelbtini), įgijo už pajus 1995 m. prieš likviduojant Jūžintų žemės ūkio bendrovę. 1995 m. lapkričio 24 d. Susitarime nurodyta, kad likusias mechaninių dirbtuvių dalis gavę kiti pajininkai: J. G., T. K., L. S. jas neatlygintinai perleido A. K., kuris nuo to laiko iki jo mirties 2004 metais šį turtą valdė ir naudojosi, o vėliau jo sūnus pareiškėjas R. K. iki šiol šį pastatą valdo, juo naudojasi, prižiūri, tvarko ir remontuoja kaip savo.
Aukščiau nurodyti duomenys, teismo vertinimu, patvirtina, kad nuo 1995 metų A. K. nuosavybės teise teisėtai už pajus bei 1995 m. lapkričio 24 d. Susitarimo pagrindu įgijo, bei sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai iki jo mirties kaip savo valdė mechanines dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini), kurių valdymą po jo mirties, nuo 2004 metų iki šiol perėmė pareiškėjas R. K.. Taigi, pareiškėjas kartu su tėvu minėtas mechanines dirbtuves valdo jau daugiau nei 25 m.
Šis nekilnojamasis turtas nėra nei valstybės nei savivaldybės administracijos nuosavybė, jis nėra registruotas ir kitų asmenų vardu. Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Jūžintų seniūnijos 2019 m. gegužės 23 d. pažymoje Nr. SR-30, nurodoma, kad pastatas, kurio adresas (duomenys neskelbtini), yra mechaninės dirbtuvės, kurias statė Jūžintų kolūkis, vėliau jos atiteko Jūžintų žemės ūkio bendrovei, o 1995 metais žemės ūkio bendrovės pajininkams J. G., A. K., T. K., L. S.. 2004 m. spalio 4 d. R. K. paveldėjo tėvui A. K. priklausančią dirbtuvių dalį. Nuo to laiko R. K. vienas rūpinasi šio statinio priežiūra ir būklės gerinimu. Iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimo atlikimo 2015 m. spalio 20 d. sutarties Nr. 1068 matyti, kad R. K. 2015 m. užsakė mechaninių dirbtuvių kadastro duomenų nustatymo ir tikslinimo darbus. Pateiktos nuotraukos patvirtina, kad mechaninės dirbtuvės yra prižiūrimos, pakeisti jų langai į plastikinius, pakeista stogo danga, suremontuotos grindys bei apžiūros duobė, permūrytos, suremontuotos atraminės kolonos, dalis lauko sienos.
Byloje nėra duomenų, kad per laikotarpį, kuriuo R. K., o prieš tai jo tėvas A. K., valdė ir šiuo metu tebevaldo mechanines dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini), į šį turtą kas nors būtų pareiškęs pretenzijas, jokių pretendentų į šį turtą neatsirado ir paskelbus viešai internete apie šios bylos nagrinėjimą teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532 straipsnio nustatyta tvarka.
Remiantis tuo, kas išdėstyta bei vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, kad minėtais bylos duomenimis nustatytos visos įstatyme numatytos sąlygos faktui, jog R. K. pagal įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į mechanines dirbtuves, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), todėl yra pagrindas tenkinti pareiškimą ir nustatyti pareiškėjo prašomą nustatyti faktą (CK 4.68 – 4.71 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 533 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti faktą, kad R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į mechanines dirbtuves, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini).
Įsiteisėjusio sprendimo nuorašą ne vėliau kaip per 3 dienas išsiųsti Valstybės įmonei Registrų centras.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.