- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-05-29
- Bylos Nr.
- 1-438-1056/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46738-2022-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edita Masiukienė
- Kaltinamasis
- M. V.
- Nukentėjusysis
- Z. S.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyv. vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. V. 2022 m. gruodžio 12 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą ant kėdės sėdėjusiam Z. S., po to jam spyrė vieną smūgį į nugarą, o jam nugriuvus nuo kėdės ant grindų, rankose laikydamas kėdę ja sudavė tris smūgius į galvą ir spyrė ne mažiau kaip 4 smūgius į galvą, taip nukentėjusiajam Z. S. padarydamas pakaušio ir viršutinės lūpos minkštųjų audinių sumušimą, muštinę žaizdą kaktoje, poodines kraujosruvas akių vokuose, nosies nugarėlėje ir kairiame dilbyje – nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis M. V. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį savo kaltę pripažino visiškai ir teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad užėjo pas giminaitį ir ten sėdėjo Z. S., jis pradėjo jam grasinti, įsijungė gynybinis instinktas. Viskas vyko pas A. Z., jis jam tolimas giminaitis. Gruodžio 12 d. buvo vakaras, tamsu. Nuėjo pats į svečius pas savo giminaitį. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), šiek tiek toliau. Kartais bendraujama, santykiai geri. Jis norėjo jį aplankyti, buvo blaivus. Kai nuėjo pamatė sėdintį S. Jį pažinojo, pažįsta jį visą gyvenimą. Santykiai su S. ne kokie. Turi konfliktų. Asmeninis konfliktas įvykęs prieš metus. S. sėdėjo prie durų, jis įėjo nieko nesakęs, o jis sako: „nori papjausiu“ ir prasidėjo muštynės. Nežino, kodėl taip sakė, gal pasimaivyti norėjo. Susiėmė, jį išvijo ir jis išėjo, kas toliau vyko nežino. Perkrito ant žemės ir vyko kautynės. Abu krito ant žemės. Kėdė trukdė ir perkrito, už jos užkliuvo. Jis buvo blaivus. Jis nesėdėjo ant kėdės. Kai mušėsi, viskas vyko ant žemės. Atsistojo, kėdė buvo viduryje, susiėmė ir perkrito. Muštis pradėjo, nežino kas pirmas pradėjo, nepamena. Jam nebuvo sužalojimų padarytų. Pripažįsta kaltę, neneigia, kad jo nemušė. Buvo smūgis į veidą, nepamena kuria ranka sudavė, pataikė į galvą. Nepamena ar buvo spyris į nugarą. Kai atėjo, S. buvo kambaryje, sėdėjo. Nepamena ar jam sėdint sudavė smūgius. Nepamena, daug laiko praėjo, muštynės gal trūko apie 2 minutes. Buvo smūgiai su kėde į galvą, nežino kiek smūgių buvo. Suvokia kokios pasekmės galėjo būti, bet jos nekilo. Nematė sužalojimų. Viskas truko apie 2 minutes, jį išvijo ir jis jo nebematė. Jį patį išvijo S. su A. Nežino, kodėl išvijo. Nežino, kas pagalbą iškvietė. Bendravo tik policijoje. Neatsiprašė, nes nemato tikslo to daryti. Nereikėjo jam grasinti. Kadangi žmogų pažįsta, jo grasinimai buvo realūs. Jis yra trenkęs su buteliu kitiems žmonėms, iš jo visko galima tikėtis. Įsijungė gynybinis instinktas. Jo nepuolė. Gynėsi dėl tų pasakymų, nežino, ko buvo galima iš jo tikėtis. Nepripažįsta civilio ieškinio. Nežino dėl ko ieškinys. Matė, kad suma buvo 2400 Eur, o dabar 2700 Eur. Jis teigia, kad 1000 eurų jis būtų uždirbęs užsienyje, tačiau byloje nėra jokio kontrakto. Jeigu bus čekiai, apmokės kelionės išlaidas. Žmogui už moralę, kurios jis neturi, nėra ko mokėti. Nepatyrė jis jokių sužalojimų. Negauna jokių pajamų, gyvena pas tėvus, šiuo metu jį išlaiko tėvai. Negali dirbti, nes yra medkirtys. Nedirba pusę metų. Kai darbai prasidės, vėl dirbs. Nepatinka jam kiti darbai. Gailisi, nemalonu. Sutinka dirbti viešuosius darbus.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę pripažino ir nurodė iš esmės panašias aplinkybes (1 t., b. l. 104-107, 110-112).
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo M. V. parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais.
Nukentėjusysis Z. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad išgėrė namuose su draugu, sumąstė, jog reikia nueiti pas kaimyną. Nuėjo pas kaimyną, jis žiūrėjo televizorių, buvo stipriai išgėręs. Po 20-30 minučių, pro duris įėjo M. V. kalbėdamas necenzūrinius žodžius, trenkė jam į veidą ir spyrė iš kojos, nukrito nuo kėdės. Pajuto, kad jis jam iš nugaros paėmė kėdę ir su ja trenkė 3 smūgius, greitai apsvaigo, buvo prakirsta galva. Pas ekspertą nuvyko po 8 dienų, jis pamatęs pasakė: „čia žemo intelekto, nesveiko žmogaus darbas“, nes jeigu būtų pataikę šiek tiek aukščiau, būtų kliudęs gyslutę, kaukolė buvo pramušta. Po visko, sėdėjo apsvaigęs, akyse buvo tamsu, atvyko policija. Pamatę policininkai jį išsigando. Klausė ar jam nereikia greitosios pagalbos, atsisakė, jeigu bus blogai išsikvies pats. Policininkai apžiūrėjo įvykio vietą, viską nufilmavo ir nufotografavo. Jis nesakė tokių žodžių, kad jį papjaus. Jis 17 dieną turėjo išvykti į (duomenys neskelbtini) dirbti, žmogus kuris jam surado šį darbą, pamatęs jį išsigando, į tą vietą rado kitą darbuotoją ir jis nebeišvyko dirbti. Jis žiemą buvo nedirbantis, nes ūkiuose tokiu metu nebūna darbo. Jam reikėjo kelis kartus pas ekspertus vykti, jį visur vežė pusbrolis, viskas kainuoja, sumokėjo 100 eurų. Antrą dieną po įvykio atvyko pareigūnai surašyti visko, klausė ar nereikia jam greitosios pagalbos, atsisakė. Sakė: „man galvą tik skaudą, jei bus blogai išsikviesiu pats“. Į (duomenys neskelbtini) reikėjo vykti pas ekspertą, vežė jo pusbrolis. Jam įpylė kuro, davė 30 eurų, kai vyko į (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) visi ima po 15 eurų už nuvežimą iki (duomenys neskelbtini). Pas tardytoją į (duomenys neskelbtini) važiavo 4 kartus, į (duomenys neskelbtini) vieną kartą važiavo. Pusbrolis nuvežė ir parvežė. Į (duomenys neskelbtini) vežė pusbrolis ir kitas žmogus. 15 eurų pirmyn ir atgal. Dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įsidarbino kovo 20 d. Pajamos priklauso nuo išdirbamų valandų, viena valanda 5,50 euro. Jie moka daugiau nei minimali alga, 5 darbo dienos ir 8 valandos į dieną, į mėnesį išeina apie 170 valandų. Sakė jei reiks iš darbovietes dokumentų, galės pateikti, šiuo metu neturi dokumentų jokių. Nespėjo sudaryti sutarties su darbdaviu. Jis tą žmogų pažįsta nuo mokyklos laikų. Prieš tai nėra dirbęs užsienyje, būtų vykęs į (duomenys neskelbtini). Negalėjo tuo metu dirbti dėl sumušimų, niekur pasirodyti negalėjo. Gydymas trūko apie mėnesį, kol nebesimatė mėlynių. Buvo gydytoja išrašius vaistų. Dabar yra sugijęs. Ekspertas minėjo, jog gali ateityje sutrikti sveikata dėl šio sumušimo. Po įvykio nebendravo su kaltinamuoju. Kai grįžo iš tardytojos, siūlė su juo susisiekti. Jis kitam žmogui įdavė 20 eurų ir paprašė jo tuos pinigus perduoti man. Tas žmogus atnešė tuos pinigus, tačiau jį išvijo. Su sveikata kol kas viskas gerai, kartais užeina galvos skausmai, reikės prašyti gydytojos siuntimo, kad galėtų persišviesti.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė iš esmės panašias aplinkybes (1 t., b. l. 49-52).
Liudytojas A. Z. apklausos metu parodė, kad jis gyvena vienas adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. gruodžio 12 d., kartu su pažįstamais, kurių įvardinti nenori, vartojo alkoholinį alų. Vakare jo pažįstami iš jo namų išėjo ir neilgai trukus, nekviestas pas jį atėjo kaimynas Z. S.. Abu kartu sėdėjo pas jį virtuvėje, žiūrėjo televizorių. Vartojo alkoholinį alų. Virtuvėje yra kelios lempos, bet tą vakarą buvo uždegta tik viena, kuri apšviečia tik dalį patalpos. Z. sėdėjo toliau nuo jo, dešinėje jo pašonėje, šalia durų, maždaug už trijų metrų, ant medinės kėdės. Savo namų durų dienos metu nerakina, tad kaip į juos užėjo pažįstamas to paties kaimo gyventojas, M. V. jis negirdėjo, tik staiga išgirdo grumtynių garsus bei keiksmažodžius. Atsisukęs į tarpdurį pamatė, kaip ant žemės guli Z. su M., ir vienas kitą muša kumščiais. Kur ir į kurias vietas jie vienas kitam sudavė, tikrai nematė, jų skirti neketino. Jie atsistojo, nuo to karto, kiek pamena, jie vienas kito nemušė. M. iš jo namų išėjo, jis tuomet uždegė šviesą virtuvėje ir ant Z. veido pamatė kraujuojančia žaizdą, taip pat ant virtuvės grindų buvo matyti kraujo lašai. Pastebėjo, kad yra sulaužyta jo medinė kėdė, ant kurios sėdėjo Z., tačiau kaip ji sulūžo nežino, Z. jam nieko nesakė. Tarp jų konfliktas įvyko dėl pinigų, tačiau nežino kas kam kiek skolingas, tai ne jo reikalas. Policijai neskambino, nes girdėjo, kad tai darė pats Z. Daugiau apie šį įvykį su juo nekalbėjo, nebendravo ir su M. Kadangi tikrai nematė visų muštynių, daugiau nieko apie šį įvykį pasakyti negali. Jis pats tą vakarą buvo vartojęs alaus, buvo apgirtęs, smulkmenų nepamena, todėl tiksliai pasakyti ar M. V. įėjo į vidų pasibeldęs ir jo pakviestas užeiti, jis negali pasakyti. Jis truputį neprigirdi, tai beldimo galėjo ir negirdėti. Tarp jų konfliktas kilo iš karto tik įėjus M. Kas pirmas sudavė nepastebėjo, matė, kad Z. pargriautas ant grindų, bet ar jį pargriovė, ar nustūmė nuo taburetės jis nepamatė. Ar jam sudavė smūgius su taburete nematė, bet po tų grumtynių taburetė buvo sulaužyta, tiksliau nukrito taburetės sėdimoji dalis, prieš tai ji buvo tvarkinga. Jis dėl apgadintos taburetės pretenzijų neturi, ją susitvarkė ir toliau naudoja. Matė, kad Z. buvo kruvinas veidas, jis pats kvietėsi policiją. Jis pats (Z.) M. V. išgrūdo lauk, liepė nešdintis iš namų. Viskas įvyko greitai, dėl ko jie susimušė jis gerai nežino (1 t., b. l. 86-89, 90-93).
Akistatos metu įtariamais M. V. parodė, kad jis atėjo pas A., į jo namo duris pasibeldė, išgirdo balsą „prašom“, įėjo vidun. Prie stalo ant taburetės matė sėdintį Z. S., o kitoje stalo pusėje sėdėjo A. Z.. Jis pasakė labas, jį (V.) pamatęs Z. paklausė „ką tu gaidžiuk, nori papjausiu“. Jis jam atsakė „bandyk“, tada jis (S.) atsistojo nuo kėdės, jie stovėjo vienas prieš kitą visai šalia. Jis jam sučiupo už striukės atlapų, jis gal užkliuvo už tos taburetės, krito ir kartu pervertė ant grindų Z. Ant grindų įvyko grumtynės. Būnant ant grindų jis (V.) jam kumščiais sudavė smūgius į galvą, galėjo praskelti lūpą, kaktą, sumušti veidą. Kiek jam smūgių iš viso sudavė negali pasakyti. Jis dėl to savo kaltę pripažįsta, neneigia. Tada prie jo (V.) priėjęs A. sučiupo jam už pakarpos, atitraukė jį nuo S., jis tada atsistojo. Atsistojęs jam nebesudavė jokių smūgių, nes atsistojo ir S., ir jį (V.) abu išstūmė per duris lauk. Jis jo nespardė ir kėde nesudavė. Kaip sulūžo kėdė, negali paaiškinti (1 t., b. l. 60-63).
Akistatos metu Z. S. parodė, kad 2022 m. gruodžio 12 d. vakare jis atėjo pas kaimyną A. Z., pas jį sėdėjo virtuvėje, netoli durų, ant taburetės, žiūrėjo televizorių. Išgirdo kaip atsidarė durys ir pasigirdo keiksmažodžiai, sukosi pasižiūrėti ir tuo metu pajuto smūgį į kairę akį. Jis tik spėjo pamatyti, kad tas asmuo su raudona kepure, jo net veido nespėjo pamatyti. Suduodamas smūgį jis keikėsi. Tas asmuo iš po jo ištraukė taburetę, ir jis (S.) nugriuvo ant grindų, ir tada jis ta taburete į galvą jam sudavė kiek pamena 3 smūgius. Tada jau matė, kad tai M. V.. Tada koja jis jam (S.) spyrė į galvą, kiek kartų nesuskaičiavo, bet tikrai kelis kartus, jam jis net nedavė atsistoti, jis rankomis dengėsi galvą. Paskui jis jam (V.) suėmė rankomis už kojos arba už abiejų kojų, jis (S.) taip gynėsi, tačiau jis jo nepargriovė ant grindų. Jam smūgiai suduoti į galvą, teko ir į rankas, nes kai gynėsi, tai jis pataikė ir į rankas. Matė kad jo ta raudona kepurė nukrito ant grindų. Jam iš kaktos, nosies ir lūpos pradėjo bėgti kraujas. A. į jų konfliktą nesikišo, nieko nedarė, sėdėjo prie televizoriaus. Jį sumušęs M. V. išėjo iš namų. Jis tada atsisėdo ant mažos kėdutės, pasėdėjo ir skambino 112. Policijos laukė A. Z. namuose (1 t., b. l. 60-63).
Iš Z. S. 2022 m. gruodžio 13 d. protokolo-pareiškimo nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 12 d., apie 18.08 val., (duomenys neskelbtini), ten esančioje gyvenamo namo virtuvėje, pažįstamas M. V. tyčia, nieko nesakęs, jam sėdinčiam ant kedės, kumščiu sudavė vieną smūgį į kairę akį bei vieną kartą koja spyrė į nugarą, o jam nugriuvus ant grindų, taip pat tyčia, rankose laikydamas medinę kėdę, su ja sudavė tris smūgius į galvą, bei ne mažiau keturis kartus į ją spyrė kojomis, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Prašo M. V. nubausti įstatymo nustatyta tvarka (1 t., b. l. 7-12).
Iš 2022 m. gruodžio 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Į gyvenamo namo kiemą patenkama rytų kryptimi. Gyvenamas namas yra medinis, geltonos spalvos, vieno aukšto. Į gyvenamo namo prieangį patenkama iš kiemo pusės pietų kryptimi, pro medines duris. Patekę į vidų po dešine puse matome medines duris, pro kurias patenkama į gyvenamo namo koridorių. Iš koridoriaus dešinėje pusėje, tai yra pietų kryptimi, matyti medinės rudos spalvos durys pro kurias patenkama į gyvenamo namo virtuvę. Žiūrint nuo įėjimo į virtuvę dešinėje pusėje, tai yra prie vakarinės sienos yra dvi medinės spintelės ant kurių sudėti įvairus daiktai, už spintelių tai pat prie vakarinės sienos yra plastikinis kibiras su malkomis, kuriame matyti žieminė kepurė, prie sienos atremta šluota. Tai pat prie vakarinės sienos yra pečius, už pečiaus yra stalas, ant kurio prikrauta įvairių daiktų. Žiūrint nuo įėjimo tiesiai, tai yra pietų kryptimi, prie pietinės sienos matyti lova, prie vakarinės sienos matyti spintelės, už spintelių matyti stalas, po stalu matyti gulinčios baltos spalvos taburetės kojos, o prie vakarinės sienos spintelių matyti taburetės baltos spalvos sėdimoji dalis. Virtuvės dešinėje pusėje matome prie sienos medinę spintelę, šaldytuvą. Žiūrint tiesiai nuo įėjimo durų į virtuvę ant medinių rudos spalvos grindų matyti kraujo dėmės. Iš įvykio vietos niekas nepaimta (1 t., b. l. 15-20).
2022 m. gruodžio 12 d. Z. S. sutikimu buvo atlikta jo kūno apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad ant Z. S. veido matomas kraujas. Matyti, kad jis išbėgęs iš prakirstos žaizdos kaktoje. Ties nosimi ir kairiuoju paakiu matyti patinimas. Asmens pakaušyje, po plaukais juntamas patinimas (gumbas). Sužalojimai nufotografuoti (1 t., b. l. 25-29).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad pakaušio ir viršutinės lūpos minkštųjų audinių sumušimas, muštinė žaizda kaktoje, poodinės kraujosruvos akių vokuose, nosies nugarėlėje ir kairiame dilbyje Z. S. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2022 m. gruodžio 12 d. Sužalojimai Z. S. padaryti ne mažiau šešių bukų trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai Z. S. galėjo būt padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai Z. S. padaryti pašalinės jėgos poveikyje. M. V. veiksmai sukėlė Z. S. fizinį skausmą. Z. S. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 33).
2023 m. kovo 7 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas Bendrajame pagalbos centre gauto Z. S. pranešimo garso įrašas. Perklausomas garso įrašas. Įrašo trukmė 2.22 min. Pokalbis vyksta tarp BPC darbuotojos ir pranešėjo Z. S.: -112. (BPC); - Pas kaiminką va sėdėjom ir atėjo vienas mužikėlis, na iš karto šoko, supalijo, sėdžiu aš dabar (S.); - Ką reiškia supalijo? - Na sudaužė, aš kruvinas sėdžiu ir viskas. - Čia jus sumušė jisai? - Kaip? - Ką sumušė, jus? - Taip, taip. - O kokiu adresu jums reikalinga pagalba? - (Duomenys neskelbtini), nu mano būtų (duomenys neskelbtini), bet čia priešais kaiminką (duomenys neskelbtini) turbūt. - Tai viskas įvyko (duomenys neskelbtini)? - Nu turbūt taip. - O jūs čia kur lauksit policijos ir greitosios? - Aš sėdžiu namuose ir viskas, pas kaiminką. - Tai paklauskit koks adresas, (duomenys neskelbtini) ar koks? - Kaip jūsų yra (duomenys neskelbtini)? (girdisi fone kad su kažkuo bendrauja, klausia) - (duomenys neskelbtini)? - Mano tai (duomenys neskelbtini), tai čia arčiau, tai (duomenys neskelbtini). - Supratau, o tai sakykit jus pažįstamas sumušė ar ne? - Nu tai aišku, nu gaidžiukas nu toks vienas. - Tai kaimynas ar kas? - Na čia toliau gyvena. - Prieš kiek laiko jus sumušė? - Prieš 3,4,5 minutes. - Mmm, prieš 5 minutes. O jo vardą, pavardę žinote ar ne? - Nu tai aišku. - Galite pasakyti? - V. M.. - M. V., taip? - Taip. - Jums greitoji reikalinga? - Iš mano pusės ne. - Jūsų vardas, pavardė? - Z. S.. – S.? - Taip. - O sakykite tas M. V. pasišalino šiuo metu ar vietoje? - Nėra čia, ką aš žinau kur. - Supratau, gerai, informuojame mes policiją, tai laukite. Jisai jus sumušė ir pasišalino, taip? - Taip. - Gerai, laukite policijos, viso. Pokalbis baigiasi (1 t., b. l. 39-41).
2023 m. kovo 8 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas ,,Body" kamerų įrašai. Peržiūrėtas „Body“ kameros Nr. (duomenys neskelbtini), kurią turi policijos pareigūnas A. T., įrašas (4 falai). Iš įrašo matyti, kad 2022 m. gruodžio 12 d. 19.48 val. policijos pareigūnai A. T. ir D. T. atvyksta į įvykio vietą, jie įeina į namus. Pasibeldžia prie vidinių durų, įeina vidun, patenka į kambarį – virtuvę. Viduje yra du vyrai, pareigūnė klausia kuris iš jų Z. Vienas vyras pasisakė, kad jis yra Z. Patalpoje tamsu, dega tik viena sieninė lempa, įjungtas televizorius. Pareigūnė paprašo įjungti šviesą. Z. sako: ,,iš kėdės pyla, netgi va gūzas yra“. Pareigūnė klausia ar jam nereikia medikų, siūlo iškviesti greitąją, klausia ar nesvaigsta galva. S. atsisako medikų. Pareigūnė alkotesteriu nustatinėja neblaivumą Z. S., nustato 1,47 promiles. Pareigūnas klausia dėl ko mušėsi? Z. S. „net suprasti nesupratau, pradarė duris, kažką suriko kaip jaunimėlis, py....., gaidžio, kažko tenai, na iš karto spyrė“. Pareigūnė klausia ar jis (įtariamasis) ne su jais kartu gėrė? Z. S. atsako, kad ne, su juo negėrė. Pareigūnė klausia ar anksčiau nebuvo susipykę, neskolingi, liepia pasakyti tiesą kaip buvo. Z. S. pasakoja, kad anksčiau kartu su juo (V.) mišką gamino, kartu sprendė kas mokės už elektrą, kad skolą padengs. Tačiau abu nesutarė dėl šakų smulkintuvo, buvo konfliktas, jam lūpą prakirto. Bet čia buvo anksčiau, dėl to skundo nerašė. Pareigūnė klausia kito vyro (A. Z.) ar jis matė konfliktą. Jis atsako, kad nedaug matė, žiūrėjo televizorių, „prasidarė durys, kaip tas ant spintutės, ant sofkelės nukrito ir tiek mano matymo, ir viens dalyks aš nenoriu į tą šiukšlyną kištis“. Pareigūnė paprašo nurodyti savo asmens duomenis. A. Z. sako, kad matė kaip kepurė nuskrido, va tenai ji stovi kibire. Z. S. patvirtina, kad jos (kepurės) net nelietė. A. Z. sako, kaip jis gali liudyti, jei žiūrėjo televizorių, „Šuriko nuotykius“. Pareigūnė pasitikslina kieno čia namai, užsirašo A. Z. asmens duomenis. Z. S. patikslina savo namų adresą. Pareigūnas klausia ar V. žinojo, kad jis (S.) čia yra. Z. S. „kažkas galėjo pasakyti“. Z. S. pasakoja, kaip jis grįžo iš (duomenys neskelbtini), nusipirko vieną skarbonkėlę, namuose buvo, atėjo pas kaimyną, vienas gyvena, atėjo draugiškai, rodo kur sėdėjo pas kaimyną. Tada sako „jis man pyla, aš nesupratau, durys prasidarė, nebuvo netgi na šviesų nebuvo, na švieselė“. Tada pareigūnei pasako savo asmens kodą, vardą, pavardę. Z. S. toliau pasakoja „aš sakau dar kažkaip rankas susidėjau, tik pajutau pūkšt, nulėkė iš čia, aš tau užmušiu, py..... kažkas, žodžiai pasipylė“. Pareigūnė patikrina girtumą A. Z.. Pareigūnė pakviečia Z. S. atsistoti prie šviesos, nori nufotografuoti jo sužalojimus veide. Pareigūnė nufotografuoja veidą. Klausia „sudavė kiek kartų?“ Z. S. „oi žinokit, kaip pyla va iš šita, jis čia kojom ėjo, nes nuskrido, na ta sakau čia guzas (rodo pakaušį) yra, nu tai kaip pyla, aš kažkaip užsidėjau (pakelia ranką prie galvos ir rodo kaip dengėsi)“. Pareigūnė „tą vietą (turi omenyje pakaušį) iš ko užgavo?“ Z. S. „aš kažkaip rankas užsidėjau, čia nulakė sakau“. Pareigūnų „iš taburetės?“ Z. S. „jo jo, iš taburetės kažkaip pylė“. Pareigūnė dar tikslinasi, ar tikrai į pakaušį jam sudavė taburete. Z. S. atsako, kad taip jis mano, kad iš taburetės, nes susidėjo rankas griūdamas (rodo rankomis kaip dengėsi galvą). Pareigūnė klausia kaip veide sužalojimai atsirado. Z. S. „čia ir iš kojų ėjo, nes jis man kaip duris pradarė, kažką pasakė, gaidžio, py....., kaip šiuolaikiniai va jaunimas, va toks dalykas. Kažko aš nesupratau, net iš viso, mes sėdėjom, viena švieselė va buvo tiktais, televizorius ėjo. Gaidžio, py....., čia kažko, ir drykst man kažko iš kojos, aš nugriuvau. Kad iš rankos man pylė, aš supratau“. Va čianai aš sėdėjau (rodo kur sėdėjo), bando paaiškinti kaip jam sudavė smūgius, kaip nukrito nuo taburetės. Rodo ranka į pakaušį, aiškina kad kai jam su taburete sudavė į galvą, trumpam apsvaigo, paskui pradėjo bėgti kraujas. Rodo kur ant grindų yra kraujo, pasakoja kaip jis jį (V.) sutramdė už kojų, rodo V. kepurę nukritusią. Pareigūnė nufotografuoja kambarį, paklausia ar rašys skundą, jai atsako kad reikia rašyti. Pareigūnė paaiškina, kad rytoj jam reikia būti blaiviam, nes reiks jį apsiklausti, priimti skundą. Pareigūnai užsirašo V. duomenis (vardą), aiškinasi kur jis gyvena. 20.04 val. pareigūnai atsisveikina ir išvyksta (1 t., b. l. 44-46).
Iš 2022 m. gruodžio 12 d. vyriausiosios patrulės D. T. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad ji su kolega vyriausiuoju patruliu A. T. pagal budėtojo nurodymą vyko pas pranešėją Z. S. į (duomenys neskelbtini). Z. S. buvo su sužalotu veidu, virtuvėje ant grindų matėsi kraujo dėmės. Asmuo paaiškino, kad 2022 m. gruodžio 12 d. apie 18.00 val., M. V. atėjęs į A. Z. namus pradėjo Z. S. atžvilgiu vartoti necenzūrinius žodžius, sudavė jam sėdint ant taburetės kartą per kairįjį skruostą, po ko šis parkrito ant grindų. M. V. sudavė taburete per galvą bei parkritusį spardė bei mušė, kiek kartų negalėjo nurodyti. Z. S. nustatytas 1,47 promilių girtumas, A. Z. 2,19 promilių girtumas. Z. S. pageidavo išsiblaivęs pateikti skundą. M. V. nebuvo rastas, įvykio aplinkybės buvo tikslinamos (1 t., b. l. 21-24).
2022 m. vasario 7 d. gautas nukentėjusiojo Z. S. ieškinys 1700 Eur sumai (1 t., b. l. 74).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, turi būti nustatyta, kad būtent jo neteisėti veiksmai (mušimas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Įvertinus byloje esančius ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis M. V. smurtavo Z. S. atžvilgiu, tyčia sudavė vieną smūgį į veidą, po to jam spyrė vieną smūgį į nugarą, o jam nugriuvus nuo kėdės ant grindų, rankose laikydamas kėdę ja sudavė tris smūgius į galvą ir spyrė ne mažiau kaip 4 smūgius į galvą, taip sukeldamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis neneigė kaltės, jog smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu ir nurodė, kad prieš Z. S. smurtavo, nes Z. S. jam grasino, yra ankstesnių nesutarimų tarp jo ir nukentėjusiojo, buvo blaivus. Teismas pripažįsta, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes suduodamas smūgius nukentėjusiajam, spirdamas koja, suprato, kad tokiu būdu gali sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmą, padaryti sužalojimus ir to norėjo. Atsižvelgiant į nusikalstamais veiksmais sukeltus padarinius – nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą – kaltinamojo M. V. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.
M. V. atsakomybę lengvinančių ar jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
M. V., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nesunkų nusikaltimą, jo nusikaltimas baigtas. Kaltinamasis anksčiau neteistas, metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas, anksčiau paskirtų baudų nesumokėjęs, kaltinamasis nedirba.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, įvertinus M. V. asmenybę bei nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamajam už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmė – viešieji darbai, kurių trukmė artima įstatyme numatytam vidutiniam šios bausmės rūšies dydžiui.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.
Šioje byloje nukentėjusysis Z. S. pareiškė 1700 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 74). Nurodo, kad nuo 2022 m. gruodžio 1 d. yra registruotas darbo biržoje, ieškojo galimybės įsidarbinti (duomenys neskelbtini). Buvo gavęs pasiūlymus dirbti (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini). Atskaičius mokesčius ir pragyvenimo išlaidas už dviejų mėnesių kontraktą turėjo uždirbti 1000 Eur. Tačiau dėl sumušimo turėjo atidėti kelionę. Dėl sumušimo turėjo vykti pas teismo medicinos ekspertus, keletą kartų pas ikiteisminio tyrimo tyrėją, prašė pažįstamų nuvežti, pažadėjo kai turės pinigų atlyginti 100 Eur. Taip pat patyrė 600 Eur moralinę žalą, kadangi gyvena vienas, sumuštu veidu turėjo lankytis parduotuvėje, kitose viešose erdvėse, tapo apkalbos objektu, patyrė stresą. Nerimauja dėl sužalojimo pasekmių ateityje.
Nukentėjusiojo Z. S. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos padarymo tenkinamas visiškai. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į žalos padarinius, sužalojimų kiekį bei pobūdį, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl itin saugotina. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas.
Šiuo atveju pažymėtina, kad kaltinamasis M. V. nukentėjusiojo Z. S. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, nukentėjusiajam buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiajam kaltinamojo nusikalstamais veiksmais buvo sužalota labiausiai matoma ir gyvybiškai svarbi kūno vieta – jo veidas. Dėl sužalojimo pobūdžio jis nereprezentatyviai atrodė, todėl jautė nepatogumą viešose vietose. Nėra jokios abejonės, kad nukentėjusysis Z. S. dėl to patyrė ne tik skausmą, bet ir neigiamus dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą. Nukentėjusysis dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos patyrė stresą, jautėsi pažemintas, taigi patyrė neturtinę žalą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir susiformavusia teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, vertinant kaltinamojo turtinę padėtį ir galimybes atlyginti žalą, iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis 600 Eur.
Nukentėjusysis taip pat nurodo, kad turėjo išvykti dirbti į (duomenys neskelbtini) ir turėjo uždirbti 1000 Eur, tiek būtų uždirbęs ten per 2 mėnesius. Tačiau Z. S. nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių ar patvirtinančių jo teiginius apie išvykimą dirbti į (duomenys neskelbtini) (darbo pasiūlymas, darbo sutartis, lėktuvo ar kelto bilietai ir pan.).
Nukentėjusysis taip pat pateikė prašymą atlyginti 100 Eur dydžio turtinę žalą. Nurodė, kad patyrė 100 Eur išlaidas vykdamas pas medicinos ekspertus, tyrėją. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių padarytą turtinę žalą, todėl Z. S. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmetamas (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliekama iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus jį vykdyti panaikintina.
Vadovaujantis BPK 103 straipsniu, iš kaltinamojo M. V. išieškomos proceso išlaidos – teismo byloje turėtos pašto išlaidos, kurias sudaro 20,07 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301–308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kiekvieną mėnesį išdirbti po 30 valandų visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti M. V. galutinę 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kiekvieną mėnesį išdirbti po 30 valandų visuomenės labui, iš viso – 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) valandų.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
M. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.
Z. S. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš M. V. Z. S. 600 Eur (šešis šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti.
Z. S. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.
Priteisti iš M. V. 20,07 Eur (dvidešimt eurų 7 centus) proceso (pašto) išlaidų valstybei.
Išaiškinti M. V., kad viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39 – 45 straipsniai. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.
Viešųjų darbų bausmę vykdo Probacijos tarnyba.
Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones.
Jeigu nuteistasis dėl pateisinamų priežasčių nustatyto darbo valandų skaičiaus neišdirbo, teismas probacijos tarnybos teikimu gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol nuteistasis išdirbs paskirtas valandas.
Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmus. Išaiškinti kaltinamajam ir nukentėjusiajam, kad jie turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.