Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Krivičius, sekretoriaujant Gitanai Būbnienei, dalyvaujant ieškovei V. J., atsakovo atstovui advokatui S. Š., nedalyvaujant atsakovui V. S. nedalyvaujant institucijos teikiančios išvadą - Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui V. S., institucijai teikiančiai išvadą – Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo bei kitų reikalavimų ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas V. S., dukra nesirūpino, tėvo pareigas dukros atžvilgiu atlikti vengė, gyveno užsienio valstybėje, ir net telefonu su dukra susisiekti niekada nebandė. Atsakovas dukros nelanko, su ja neturi jokio ryšio, todėl dukra tėvo net nepažįsta. Dėl teismo nutarties, kuria priteistas išlaikymo teikimas dukrai nevykdymo, yra alimentų nemokėjimo, Atsakovui buvo iškelta baudžiamoji byla, po ko dalį skolos jis padengė, tačiau iki pat šios dienos dukrai išlaikymo periodiškai neteikia. Ieškovė 2015-05-14 sudarė santuoką M. J.. A. M. šeimoje auga kaip M. J. dukra, kadangi tikrasis tėvas (Atsakovas) mergaite nesidomi.

Kadangi Atsakovas dukra nesirūpina, tėvo pareigų neatlieka jokia forma, neišreiškė noro bendrauti su dukra ar ją auginti bei auklėti, vengia atlikti savo pareigą auklėti dukrą, ja visiškai nesirūpina ir neišlaiko, yra pagrindas neterminuotai apriboti Atsakovo tėvo valdžią dukros A. M., atžvilgiu.

Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas ir žalojamas, bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų kas yra ir šiuo atveju. Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl ir tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytina kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmais, kai nesirūpinama savo vaikais. Iš teismų praktikos matyti, kad tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant jų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, pasirenkamas ir tėvų valdžios ribojimo būdas - laikinas ar neterminuotas ribojimas. Taikant minėtą institutą šiuo atveju pažymėtina, kad Atsakovas dukra nesirūpina ne laikinai, o pastoviai, eilę metų. Mergaitė jo nepažįsta, o tėvu laiko M. J., dėl ko Atsakovo atžvilgiu turėtų būti taikomas neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, kas padėtų ne tik įgyvendinti mergaitės teises, bet ir jas apginti, tai yra turėti pilną šeimą (mamą ir tėtį), nes dabartinis Ieškovės sutuoktinis, kuris faktiškai mergaitę augina ir ja rūpinasi, siektų ir mergaitės teisinio įvaikinimo.

Tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną LR CK 3.180 str. nurodytą aplinkybę, t.y. nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuotos visos šioje normoje išvardintos aplinkybės. Tėvų pareiga yra auklėti ir išlaikyti savo vaikus, o šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Tėvų valdžios esmė įtvirtinta LR Konstitucijos 38 str. 6 d., kuri numato, jog tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą.

Civiliniame kodekse (toliau - CK) numatytas tėvų valdžios apribojimo institutas yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai, o Ieškovei teikiant šį ieškinį, tokia apsauga jos nepilnametės dukros atžvilgiu yra itin būtina, nes Atsakovas, preziumuojama sąmoningai siekdamas pakenkti Ieškovei, ėmė grasinti, kad jis nepilnametę dukrą išsivešiąs į užsienį be Ieškovės sutikimo ir ji niekada dukros nebepamatysianti. Ieškovė mano, kad Atsakovas savo grasinimus gali įvykdyti, nes jau santuokos metu jo elgesys buvo neprognozuojamas, be to pastaruoju metu Ieškovė sužinojo, kad Atsakovas jų dukros ieškojo mokymosi įstaigose, prieš tai net nebandęs susisiekti su mergaitės mama (Ieškove). Atkreiptinas teismo dėmesys, kad Atsakovas, tokiais savo veiksmais nesiekia bendrauti su dukra, o priešingai, nori įbauginti Ieškovę. Atsakovas turi asmeninių skolų Ieškovei, kuri dėl jų išieškojimo kreipėsi teisinės pagalbos ir Atsakovui apie tai sužinojus, jis pareiškė mergaitę išvešiantis į užsienį. Mergaitė, būdama pakankamo amžiaus ir protingas vaikas, suvokia esamą situaciją ir gyvena baimėje, būdama jautri, patiria stresą, kas prilyginama psichologiniam Atsakovo smurtui prieš dukrą.

Apibendrinant šioje dalyje išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad Atsakovas V. Š. nevykdo savo konstitucinės pareigos rūpintis nepilnamete dukra A. M., nesirūpina jos sveikata, jos tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir naudodamas psichologinį smurtą tiek Ieškovės, tiek nepilnametės dukros atžvilgiu sąmoningai siekia joms pakenkti. Toks Atsakovo elgesys sudaro visas galimybes neterminuotam tėvo valdžios apribojimui. Duomenų, kad padėtis vėliau gali pasikeisti nėra.

2009 m. lapkričio 11 d. teismo sprendimu, patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1 punkte yra nurodyta, kad „šalys susitaria, kad jų dukra.... gyvens kartu su motina jos gyvenamojoje vieloje. V. M. įsipareigoja sudaryti galimybes V. M. (dabartinė pavardė S.) bendrauti su dukra rūpintis jos auklėjimu, ugdymu, nekenkiant pačio vaiko interesams.

Atsakovas pažymi, kad jis Lietuvoje negyvena praktiškai nuo 2009 metų. Būdamas Lietuvoje, visada stengėsi kokiu nors būdu pamatyti dukterį. Tačiau ieškovė visais atvejais būdavo kategoriška ir to neleisdavo daryti bei pastoviai akcentuodavo, kad jis mokėtų privalomą vaiko išlaikymą. Atsakovas neneigia, kad 2015 m. rugsėjo 9 ar 10 dienomis, būdamas Vilkaviškyje, buvo nuvykęs į galimą dukters mokymosi įstaigą ir bendravo su mokyklos vadovybę dėl pasimatymo su dukterimi. Ieškovė melagingai teigia, kad atsakovas savo noro dėl susitikimo su dukra nebuvo jai išreiškęs. Tai jis yra daręs daugelį kartų bei tai darė ir 2015 m. rugpjūčio rugsėjo mėnesiais būdamas Lietuvoje. Atsižvelgdamas į ieškovės neigiamą požiūrį bei suprasdamas, kad netikėtas jo pasirodymas gali sukelti dukrai neigiamų emocijų, jis tai darė per mokyklos vadovybę, o ne neprognozuotai, kai toks atsakovo elgesys nepagrįstai tvirtinamas ieškinyje. Kadangi šioje situacijoje su mokyklos vadovybe buvo prieita išvada, kad vis tik toks susitikimas gali turėti įtakos atsakovo dukrai, susitikimas neįvyko. Dėl negalėjimo bendrauti su dukra, atsakovas tuo pačiu žodžiu buvo kreipęsis ir į Vaikų teisių apsaugos skyrių, kur atsakovui buvo pasiūlyta teismine tvarka pakeisti nustatytą bendravimo tvarką su dukterimi ir tuomet naudotis ja, nes šiuo metu teismo sprendimu nustatyta tvarka nėra konkreti bei aiški. Apie tokios galimybės pasinaudojimą, atsakovas informavo ir ieškovę. Tačiau kaip matyti iš ieškovės pateikto teismui ieškinio, ji ėmėsi tokių veiksmų, kurie atsakovui iš viso užkirstų kelią bet kokiam bendravimui su dukterimi. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas visada norėjo ir atitinkamai taip teigdavo ieškovei, kad nori bendrauti su dukterimi, su ja susitikti ir pan. Tačiau tai nevykdavo tik dėl ieškovės neigiamo požiūrio

Pažymėtina, kad teismų praktikoje nagrinėjant tokio pobūdžio bylas yra pabrėžiama, kad bet kokiu atveju turi būti nustatyta tėvų ar vieno iš tėvų, kurių atžvilgiu yra reikalaujama taikyti tėvų valdžios apribojimus, kaltė. Ieškovės ieškinyje apie atsakovo kokią nors kaltę nėra nurodoma. Todėl ieškinys negali būti pripažintas tinkamu bei atitinkamai įrodytu. Prašo ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Liudytojas M. J. teismo posėdžio metu parodė, kad su mergaite ir jos motina gyvena kartu 3 metai. Mergaitė jį šiuo metu vadina tėčiu. Nėra girdėjęs iš vaiko, kad jis būtų kalbėjęs apie savo biologinį tėvą. Jis norėtų įsivaikinti mergaitę. Atsakovo nepažįsta. Ar atsakovas teikia vaikui išlaikymą pasakyti negali. Tuo nesidomėjo.

Liudytoja D. M. teismo posėdžio metu parodė, kad duktė ištekėjo už atsakovo ir susilaukė dukters. Kai vaikui buvo 2 metukai atsakovas išvyko iš Lietuvos. Per 8 metus is į Vilkaviškį buvo atvažiavęs 2 kartus. Vieną kartą buvo susitikęs su dukra ir vieną kartą ieškojo dukters. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vengimo išlaikyti vaiką, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nors atsakovas išlaikymo vaikui nemokėjo, o siuntė pinigus skoloms apmokėti. Mergaitė apie biologinį tėvą nėra klausinėjusi, nes apie jį šeimoje nekalbama. Tik, kai mergaitei buvo 8 metai, ji jos paklausė, ar atsakovas su ja susisiekia, tačiau ji atsakė, kad ne. Atsakovas dukters ieškojo 2015 metais, tačiau su ja susitikęs nebuvo. Jų šeima su liudytoja gyveno iki mergaitei sukako 1,5 metų. Po to jie pasiėmė paskolą ir įsigijo kotedžą. Po kurio laiko atsakovas išvyko ir šeimos neišlaikė, jos nerėmė. Atsakovo motina su anūke nebendrauja.

Liudytoja K. M. teismo posėdžio metu parodė, kad su ieškove pažįstama 7-8 metai. Su ja bendrauja jos namuose. Kai susipažino ieškovės finansinė padėtis buvo sunki. Atsakovo nėra mačiusi. Buvo atvejis, gal prieš 5 metus, kai jai būnant svečiuose pas ieškovę, skambino atsakovas ir norėjo pasikalbėti su dukra, tačiau į ieškovės klausimą ar nori su juo pasikalbėti mergaitė niekaip nesureagavo. Ji nėra girdėjusi, kad mergaitė būtų kalbėjusi apie atsakovą. Su dabartiniu ieškovės sutuoktiniu mergaitė bendrauja labai gerai, nuoširdžiai. Jų tarpusavio santykiai labai geri.

Liudytoją E. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovę pažįsta nuo tada, kai ieškovei buvo daugiau nei metai, tačiau niekada nematė vaiko tėvo. Mergaitė augo su ieškovę. Ją auginti padėjo ieškovės tėvai. Mergaitė apie atsakovą nėra kalbėjusi. Dabartinio ieškovės sutuoktinio santykiai su vaiku yra labai geri. Pradžioje ieškovė dar bandydavo susisiekti su atsakovu, tačiau jai nepavykdavo.

Liudytoja R. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovė neleidžia bendrauti su vaiku nei atsakovui, nei jai, nors ji yra močiutė. Atsakovas labai norėjo bendrauti su vaiku, tačiau ieškovė neleisdavo. Išlaikymą vaikui atsakovas mokėjo. Iki santuokos nutraukimo jie buvo paėmę kreditą ir įsigijo kotedžą bei automobilį. Kai atsakovas išvyko, jis davė ieškovei įgaliojimą disponuoti turtu. Jie išsituokė 2008 ar 2009 metais.

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, kad atsakovas visiškai nesirūpina dukra ir nėra duomenų, kad padėtis gali keistis bei ieškinį palaiko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Neterminuotas tėvo valdžios apribojimas yra laikina viena iš tėvų valdžios ribojimo vaikams rūšių ir pati griežčiausia, siekiant apginti pastarųjų teises ir interesus tais atvejais, kai tėvai ar vienas iš jų dėl savo kaltės visiškai nevykdo savo pareigų vaikui, savo elgesiu daro ypatingą žalą vaiko interesams bei nėra duomenų, kad tokia padėtis gali pasikeisti (Lietuvos Respublikos CK 3.180 str. 1, 2 ir 3 d.d.).

Teismas, išnagrinėjęs bylos faktinius duomenis bei juos vertindamas, sprendžia, kad ieškovės nurodytos aplinkybės apie tai, kad atsakovas nesirūpina dukterimi ir jos neišlaiko nepasitvirtino. Teismui pateiktas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2013-02-22 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame konstatuota, kad atsakovas nevengė pareigos išlaikyti vaiką todėl nepadaryta veika turinti nusikaltimo numatyto Lietuvos Respublikos BK 164 str. požymių. (b.l. 27-29). Be to, teismui pateikti duomenys patvirtina, kad išlaikymas mokamas ir šiuo metu (b.l. 33-34, 35-36).

Teismo posėdžio metu nepasitvirtino ieškovės teiginiai, kad atsakovas dukters nelanko. Kad atsakovas buvo atvykęs į Lietuvą ir bandė susitikti su dukra parodė liudytojos R. Š. bei D. M., šią aplinkybę iš dalies pripažįsta ir pati ieškovė. Tačiau apklausti ieškovės liudytojai teigė, kad atsakovo nepažįsta, apie jį su mergaite kalbama nebuvo. Teismo nuomone šie liudytojų parodymai netiesiogiai patvirtina liudytojos R. Š. teiginį, kad būtent ieškovė riboja atsakovo bendravimą su savo ir ieškovės dukterimi.

Ieškovė teigia, kad atsakovas sąmoningai siekdamas pakenkti Ieškovei grasina, kad jis nepilnametę dukrą išsivešiąs į užsienį be ieškovės sutikimo ir ji niekada dukros nebepamatys.. Ieškovė mano, kad atsakovas savo grasinimus gali įvykdyti, nes jau santuokos metu jo elgesys buvo neprognozuojamas, be to pastaruoju metu ieškovė sužinojo, kad atsakovas jų dukros ieškojo mokymosi įstaigose, prieš tai net nebandęs susisiekti su mergaitės mama (Ieškove). Atsakovas, tokiais savo veiksmais nesiekia bendrauti su dukra, o priešingai, nori įbauginti Ieškovę. Tačiau teismui nebuvo pateikti jokie duomenys, kurie pagrįstų šiuos ieškovės teiginius. Buvo nustatyta, kad ieškovas iš tiesų buvo nuvykęs į mokymo įstaigas ir bendravo su jų administracija. Tačiau ieškovė pripažino, kad ieškovas su dukterimi susitikęs nebuvo. Ieškovo atstovas teigė, kad ieškovas po pokalbio su mokyklos administracija nutarė pats kontakto su dukra neieškoti ir, siekiant nesukelti vaikui streso, kreiptis į vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovus. Todėl teismas mano, kad šie ieškovės teiginiai yra nieko nepagrįsti.

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šiuo principu vadovaujantis turi būti aiškinamos ir Civilinio Kodekso 3.180 straipsnyje 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų turi būti taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (Civilinio Kodekso 3.180 straipsnio 2 dalyje), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas.

Teismo posėdžio metu nebuvo nustatyta, kad atsakovas vengtų pareigos auklėti savo vaiką. Teismas sprendžia, kad ieškovė pati sudarė tokias sąlygas, kurios lėmė, kad atsakovas neteko galimybės bendrauti su vaiku. Taip pat negauta jokių duomenų, kad atsakovas piktnaudžiautų tėvų valdžia, žiauriai elgtųsi su vaiku, darytų vaikui žalą savo amoraliu elgesiu ar juo nesirūpintų. Be to turimi duomenys leidžia daryti išvadą, kad atsakovas siekia bendrauti su dukra bei atkurti su ja socialinius ryšius.

Atmetus ieškinį, iš ieškovės priteistinos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos ir bylinėjimosi išlaidos valstybei: 600 € išlaidų advokatui susijusių su dokumentų parengimu bei atstovavimu (b.l. 48, 60), 8 € už dokumentų vertimą į lietuvių kalbą (b.l. 47), bei teismo turėtos bylos nagrinėjimo išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu – 4,22 €.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265, 268, 270, 279, 307, 400-409 str. str., teismas

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės V. J., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) 608 € (šešis šimtus aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų atsakovui V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovės V. J., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) 4,22 € (keturis eurus ir 22 cnt.) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.