Kauno apygardos teismo nutartis

2014-11-12 · Civilinė byla Nr. 2S-2319-254/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-12
Bylos Nr.
2S-2319-254/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-13445-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalė Burdulienė
Atsakovas
UAB „duomenys neskelbtini“
Ieškovas
UAB „duomenys neskelbtini“
Kategorijos
  • 110.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2319-254/2014;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13445-2014-4;Procesinio sprendimo kategorija: 110.5.;122.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „duomenys neskelbtini“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-17669-191/2014 pagal ieškovo UAB „duomenys neskelbtini“ ieškinį atsakovui UAB „duomenys neskelbtini“ dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I . Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „duomenys neskelbtini“ dėl 55134,35 Lt skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1654,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai apmokėti priteisimo. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas. Nurodė, jog atsakovas ilgą laiką nevykdo savo sutartinių prievolių, vengia atsiskaityti gera valia, į raginimus nereaguoja, įsiskolinimo suma didelė, todėl egzistuoja reali grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti visiškai neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino ir nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovo UAB „duomenys neskelbtini“ ieškinio reikalavimams užtikrinti ir bendrai 55134,35 Lt sumai areštuoti atsakovui UAB „duomenys neskelbtini“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant atsakovui jį parduoti, dovanoti, įkeisti ar kitaip realizuoti, o jo nesant ar esant nepakankamai – atsakovui priklausančias turtines teises ir pinigines lėšas, esančias jo sąskaitose banke ir bendrijos kasoje, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu, mokėti darbo užmokestį, įstatymo nustatytus privalomus mokėjimus valstybei, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas. Teismas pažymėjo, kad šalys yra juridiniai asmenys, todėl siekiant, kad nebūtų sutrikdyta įprasta gamybinė ūkinė juridinio asmens veikla, atsakovui priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštas labiausiai atitiks abiejų šalių interesų pusiausvyrą. Teismas konstatavo, kad pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, pagrįstas rašytiniais įrodymais, reikalaujama priteisti suma yra didelė, kas gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, atsakovas gera valia atsiskaityti vengia, todėl nesiėmus skolos išieškojimo užtikrinimo priemonių, skolos išieškojimas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Apeliantas nurodo šiuos skundo argumentus:

1. Apelianto teigimu, ieškovas pareiškė aiškiai nepagrįstą ieškinį piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis, nes Kauno apylinkės teisme jau yra iškelta civilinė byla Nr. 2-17042-886/2014 pagal ieškovo UAB “ duomenys neskelbtini ” 2014-07-08 ieškinį dokumentinio proceso tvarka atsakovui UAB „duomenys neskelbtini“ dėl 36634,97 Lt sumos negrąžinto avanso ir baudos už neįvykdytos sutarties nutraukimą, kurioje Kauno apylinkės teismas 2014 m. liepos 16 d. priėmė preliminarų sprendimą ir pilnai tenkino visus UAB “ duomenys neskelbtini ” ieškinio reikalavimus. Atsakovo vertinimu, ieškovas nepagrindė ir negalėjo bent tikėtinai pagrįsti savo ieškinio reikalavimų, todėl vien šiuo pagrindu teismas turėjo atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

2. Pasak apelianto, teismas nepagrįstai nurodė, kad pareikštas reikalavimas yra pagrįstas rašytiniais įrodymais. Dėl šio argumento atsakovas negali išsamiai pasisakyti, nes nėra gavęs ieškinio ir jo priedų. Tačiau atsakovas pažymi, kad teismo teiginys, jog reikalavimas pagrįstas rašytiniais rodymais, neatitinka CPK nuostatų, nes klausimai dėl ieškinio pagrįstumo ir faktinių aplinkybių galutinai išsprendžiami tik ištyrus ir įvertinus visus byloje pateiktus įrodymus teisme priimant sprendimą dėl ginčo esmės. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas ieškinį pareiškė tik dėl to, kad teisme jau priimtas atsakovui palankus teismo sprendimas kitoje civilinėje byloje, sprendžia, kad ieškovas nepateikė visų byloje reikšmingų įrodymų, paneigiančių ieškovo reikalavimų pagrįstumą, ir taip siekė klaidinti teismą.

3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo reikalaujama priteisti suma yra didelė, ir sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes net nevertino atsakovo turtinės padėties, o ieškovas nepateikė jokių jo teiginius patvirtinančių įrodymų. Tuo teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo suformuotos teismų praktikos. Pabrėžiama, kad ieškovas yra atstovaujamas profesionalaus advokato, todėl galėjo ir turėjo surinkti duomenis iš viešų registrų apie atsakovo turtinę padėtį ir pateikti juos teismui pagrindžiant prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Akcentuojama, kad atsakovo finansinė atskaitomybė pateikta Juridinių asmenų registrui, nekilnojamasis turtas įregistruotas Registrų centre. Ieškovas sąmoningai siekė klaidinti teismą ir sukelti nepatogumų atsakovui nepateikdamas jokių įrodymų savo teiginiams pagrįsti. Pažyma, kad ieškinio suma nėra didelė atsakovui, nes jis yra sėkmingai dirbanti statybos bendrovė, kurios turtas sudaro 3385543 Lt, nuosavas kapitalas 2358736 Lt, sukauptas bendrovės pelnas 601054 Lt dešimt kartų viršija reikalaujamą priteisti sumą, trumpalaikiai įsipareigojimai 546562 Lt. Įstatinis bendrovės kapitalas sudaro 635440 Lt ir yra daugiau kaip 10 kartų didesnis už pareikšto ieškinio sumą. Per 2012 ir 2013 metus UAB “ duomenys neskelbtini ” uždirba po 5 mln. Lt pajamų ir 100000 Lt pelno, 2014 m. vykdomų projektų vertė taip pat sudaro daugiau kaip 5 mln. Lt. Atsakovas turi nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 574000 Lt. Teigiama, kad net ir didelė ieškinio suma savaime nesudaro pagrindo byloje automatiškai taikyti atsakovo turto areštą kaip laikinąją apsaugos priemonę. Be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie atsakovo nesugebėjimą atsiskaityti arba mėginimus paslėpti turtą. Pažymima, kad pats ieškovas iki šiol atsakovui nėra grąžinęs 24419,33 Lt atsakovo sumokėto avanso, o iš viso atsakovas buvo sumokėjęs ieškovui 88000,00 Lt avansą.

4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas gera valia vengia atsiskaityti, ir ši aplinkybė vertinama taip pat kaip pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu. Byloje nėra nustatyta, pagal kokią prievolę ir ar tikrai atsakovas turi pareigą atsiskaityti. Iš tikrųjų atsiskaityti privalo ne atsakovas, o ieškovas. Ar turėjo pareigą atsakovas gera valia atsiskaityti, gali būti nustatyta tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje toks klausimas net negali būti keliamas.

Apeliantas taip pat teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad jau po atskirojo skundo išsiuntimo Kauno apygardos teismui Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-17042-886/2014 ir civilinėje byloje Nr. 2-17669- 191/2014 sujungė abi civilines bylas į vieną civilinę bylą Nr. 2-17042-886/2014. Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-17042-886/2014 nutarė civilinėje byloje ieškovu laikyti UAB “ duomenys neskelbtini ”, o atsakovu UAB “ duomenys neskelbtini ” dėl 36634,97 Lt sumos priteisimo, o atsakovo UAB “ duomenys neskelbtini ” pareikštą ieškinį iki bylų sujungimo (55134,35 Lt sumai) laikyti priešieškiniu sujungtoje civilinėje byloje. Po civilinių bylų sujungimo, esant priešpriešiniams vienarūšiams reikalavimams ir galimybei įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą, galimas turto arešto mastas sumažėja iki 18499,38 Lt (55134,35-36634,97 Lt). Todėl vien tik vadovaujantis civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei šalių procesinio lygiateisiškumo principais toje pačioje civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra nepagrįstas ir neteisingas, todėl, pasak apelianto, turi būti panaikintas. UAB “ duomenys neskelbtini ”, pareikšdama 55134,35 Lt ieškinį (priešieškinį) nuslėpė nuo teismo esminę aplinkybę, kad jis yra negrąžinęs UAB “ duomenys neskelbtini ” 24419,33 Lt sumokėto avanso, ir šį faktą pripažįsta. Todėl būdamas sąžiningas proceso dalyvis, UAB “ duomenys neskelbtini ” privalėjo sumažinti savo reikalavimų sumą iki 30715,02 Lt, tačiau to nepadarė ir siekia nepagrįstai praturtėti UAB “ duomenys neskelbtini " sąskaita. Todėl būtent UAB “ duomenys neskelbtini ” yra nesąžininga, o pareikšti reikalavimai neteisėti. Apeliantas nurodo, kad bendrovėje yra sudaromos tarpinės finansinės atskaitomybės, todėl teismui pateikė UAB “ duomenys neskelbtini ” balansą ir pelno (nuostolio) ataskaitą 2014-09-30 dienai, kuri patvirtina, kad UAB “ duomenys neskelbtini ” turtinė padėtis nepasikeitė, yra gera, o 55134,35 Lt reikalavimo suma nėra didelė. Pagal balanso duomenis UAB “ duomenys neskelbtini ” nuosavas kapitalas yra 2438504 Lt, turtas sudaro 4021760 Lt ir 2,5 karto viršija bendrovės įsipareigojimus. Balanse nurodyta, kad UAB “ duomenys neskelbtini ” gautinos iš užsakovų sumos yra 1116654 Lt, tai pagrindinės gaunamos piniginės lėšos iš vykdomų sutarčių, iš kurių UAB “ duomenys neskelbtini ” vykdo visus savo trumpalaikius įsipareigojimus. Todėl daugiau kaip vieno milijono suma yra visiškai pakankama įvykdyti ir 55134,35 Lt reikalavimą. UAB “ duomenys neskelbtini ” nurodo, kad pagal pateiktą 2014-09-30 pelno (nuostolių) ataskaitą UAB “ duomenys neskelbtini ” per 9 metų mėnesius uždirbo 2616849 Lt pajamų ir gavo 79768 Lt grynojo pelno, kas įrodo, kad su atskiruoju skundu UAB “ duomenys neskelbtini ” pateikti duomenys apie įmonės pajamas ir pelningumą yra realūs ir pagrįsti, kurie taip pat patvirtina, kad neegzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „duomenys neskelbtini“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartį nepakeistą, šiais argumentais:

1. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad pagrindas netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių yra aplinkybė, kad atsakovas yra pareiškęs ieškovui ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-17042-886/2014, kurioje buvo priimtas preliminarus teismo sprendimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. preliminarus sprendimas buvo priimtas išimtinai pagal paties, šioje byloje esančio atsakovu, pateiktus dokumentus, nepateikiant visų ginčo aplinkybės apibūdinančių dokumentų, bei nuslepiant esminę aplinkybę, kad pats atsakovas tinkamai nevykdė sutartinių prievolių. Ieškovo vertinimu, iškelta civilinė byla Nr. 2-17042-886/2014 patvirtina iškilusio ginčo aplinkybes, tačiau nepatvirtina atsakovo sąžiningumo ar geros finansinės padėties.

2. Pažymima, kad atsakovas nepateikė jokių finansinių duomenų, kokia jo turtinė padėtis šiuo metu, kadangi finansiniai metai yra pasibaigę prieš devynis mėnesius. Atsakovas pateikė balansą, kuris darytas 2013 m. gruodžio 31 d, tačiau nepateikė jokių duomenų patvirtinančių atsakovo turtinę padėtį bent pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo momentui. Pažymėta ir tai, kad atsakovo blogą turtinę padėtį patvirtina ir tai, kad balanse nurodytų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų dydis, t.y., 1026807 Lt yra artimas pusei viso atsakovui priklausančio turto vertei, kurio vertė yra 3385543 Lt. Ši aplinkybė kelia dideles abejones dėl atsakovo mokumo. Nurodoma, kad 2013 m. gruodžio 31 d. atsakovas atsiskaitomojoje kasoje ir banke turėjo 114898 Lt, kai tuo metu, jis turėjo pareigą išmokėti 135994 Lt darbo užmokesčio, kas, pasak ieškovo, patvirtina, jog atsakovas nebuvo pajėgus net sumokėti savo darbuotojams priklausančio darbo užmokesčio. Taip pat atsakovas pateikė 2014 m. vykdomų sutarčių sąrašą, kurios turėtų patvirtinti jo gerą finansinę padėtį. Pažymima, kad jau pateiktų sutarčių apimtys kelia abejones dėl šių pateiktų duomenų realumo. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog pateiktas atsakovo balansas patvirtina, kad 2013 metais atliko darbų ir suteikė paslaugų už 5070171 Lt, o 2012 metais - už 4765482 Lt. Tačiau iš atsakovo pateiktų 2014 m. vykdomų sutarčių sąrašo matyti, kad 2014 metais atsakovo atliktų darbų apimtys turėtų išaugti kelis kartus, kas prieštarauja ankstesnių metų duomenims. Be to, atsakovas nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad šios sutartys yra vykdomos realiai ir jos turėtų būti įvykdytos šiais metais ir būtų gautos atitinkamos pajamos.

Šalies argumentai

3. Ieškovas nesutinka su atsakovo argumentu, kad ieškinys nepagrįstas rašytiniais įrodymais. Iš pateiktos sutarties ir atsakovo įvykdytų mokėjimų matyti, kad atsakovas tinkamai neįvykdė prievolės sumokėti visą prekių kainą, prekės buvo pas ieškovą, o atsakovas nebuvo atvykęs atsiimti prekių, nors pagal sutarties sąlygas privalėjo. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų padaryti išvadą, kad ieškinys akivaizdžiai nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria nuspręsta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šios teisės normos turinio analizė suponuoja išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra užtikrinti būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą bei garantuoti šio sprendimo privalomumą (CPK 18 straipsnis). Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas. Teismas šį prašymą tenkino ir areštavo atsakovui UAB „ duomenys neskelbtini “ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant atsakovui jį parduoti, dovanoti, įkeisti ar kitaip realizuoti, o jo nesant ar esant nepakankamai – areštavo atsakovui priklausančias turtines teises ir pinigines lėšas, esančias jo sąskaitose banke ir bendrijos kasoje, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu, mokėti darbo užmokestį, įstatymo nustatytus privalomus mokėjimus valstybei, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas.

Nuoseklioje ir gausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra suformuota pozicija, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1624/2010; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; kt.). Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti, todėl, taikydamas šią prezumpciją, teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t.y., ar konkrečiam atsakovui ieškiniu pareikšto reikalavimo suma yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2012 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-256/2012). Taigi kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t.y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, pajamomis, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos teismo nutarties išvada, jog 55 134,35 Lt suma yra pripažintina didele atsakovui. Atsakovas nurodo, kad jo finansinė padėtis gera, šiam teiginiui pagrįsti, kartu su atskiruoju skundu pateikė 2013 m. įmonės balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, registrų centro išrašą apie turimą nekilnojamąjį turtą bei 2014 m. vykdomų sutarčių sąrašą. Iš apelianto pateiktos 2013 m. Pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad 2013 m. veikla buvo pelninga – grynasis pelnas sudarė 102 947 Lt (b. l. 23), atsakovas turto 2013 m. turėjo 3 385 543 Lt. (ilgalaikis turtas – 2 197 215 Lt, trumpalaikis turtas – 1 188 328 Lt) (b.l. 20-22), iš kurio net 1 028 430 Lt yra per vienerius metus gautinos sumos, atsakovo įsipareigojimai sudarė 1 026 807 Lt, o finansinio turto (sąskaitose, esančių pinigų lėšų) turėjo tik 114 989 Lt, kai tuo tarpu su darbo santykiais susiję įsipareigojimai sudarė 135 994 Lt. Taip pat atsakovas papildomai teismui pateikė 2014 m. rugsėjo 30 d. balansą, iš kurio matyti, kad įmonės finansinė padėtis blogėja, ilgalaikis turtas sumažėjo ir yra 2177029 Lt (2013 m. buvo 2197215 Lt). Taip pat žymiai išaugo mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai iki 680 000 Lt (buvo 480 245 Lt), įsipareigojimai darbuotojams išaugo iki 140464 Lt (buvo 135 994 Lt). Vadinasi, įmonės finansinės skolos padidėjo, kas rodo, kad atsakovas susiduria su finansiniais sunkumais. Taip pat atsakovo pateikti 2014 m. finansiniai duomenys rodo, kad atsakovo balanse nurodytos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra artimi pusei viso atsakovo turimo turto: (4021760 Lt-1583256 Lt). Atkreipiamas dėmesys, kad pateiktame 2014 m. balanse lyginant su 2013 m. balansu, padidėjo pirkėjų įsiskolinimų suma, tačiau tai nereiškia, kad nurodyta pinigų suma bus gauta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors atsakovas turi nemažos vertės turto bei vykdo pelningą ūkinę komercinę veiklą, tačiau minėtų finansinių rodiklių, neįvertinus jų realaus turinio, nepakanka, norint nustatyti tikrąją atsakovo finansinę padėtį bei galimybę įvykdyti galimai palankų ieškovui teismo sprendimą.

Apeliantas teigia, kad ieškovas nenurodė pagrįstų aplinkybių, dėl kurių gali kilti grėsmė teismo sprendimo vykdymui, ir tokių pirmosios instancijos teismas nenustatė. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas grėsmę teismo sprendimo įvykdymui grindė ne tik didele ieškinio suma, bet ir ieškovo nurodyta aplinkybe, kad atsakovė vengia vykdyti įsipareigojimus, kuri vertintina kaip tam tikra prielaida spręsti, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas. Galimą grėsmę sprendimo vykdymui patvirtina ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys: 2014 m. išnagrinėta viena civilinė byla, kurioje iš UAB „duomenys neskelbtini“ priteista skola (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-135/2014), 2013 m. buvo nagrinėtos trys bylos, kur skolininkas buvo nurodytas UAB „duomenys neskelbtini“. Šiuo metu teismuose vyksta trys teisminiai ginčai, kurioje UAB „duomenys neskelbtini“ yra atsakovas. Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla 2-12793-889/2014 pagal ieškovo UAB „duomenys neskelbtini“ ieškinį atsakovui UAB „duomenys neskelbtini“ dėl 28 274,36 Lt skolos, 723,11 Lt delspinigių, 6 procentų metinių palūkanų nuo 28 997,47 Lt sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas turi tam tikrų problemų santykiuose su kreditoriais. Pažymėtina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 6 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. 2-12793-889/2014) taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu – nusprendė areštuoti atsakovui UAB „duomenys neskelbtini“, nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant, areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas ar turtines teises, neviršijant 28 997,47 Lt sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę, leidžiant mokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokesčius ir socialinio draudimo įmokas valstybei bei atsiskaityti su ieškovu UAB „duomenys neskelbtini“ (nutartis neįsiteisėjusi). Centrinės hipotekos įstaigos duomenimis, areštuotas atsakovui priklausantis nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini) Vilnius. Atsakovo pateiktos 2014 m. vykdomų sutarčių sąrašas nepatvirtina fakto, kad jos yra realiai vykdomos ir teikia įmonei pajamas. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškinio suma 55 134,35 Lt atsakovės atžvilgiu gali būti laikoma pakankamai didele, o jos turimo turto pobūdis sudaro pagrindą spręsti apie būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str.).

Teismas pažymi, kad atsakovas, jei jo finansinė padėtis iš tikrųjų yra tokia gera ir prašoma priteisti suma jam nėra didelė, gali pasinaudoti įstatymo suteikta teise sumokėti reikalaujamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą (CPK 148 straipsnio 2 dalis) ir tokiu būdu apskritai išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, be to, įstatymo nustatyta tvarka gali prašyti teismą pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones kitomis (CPK 146 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nesprendžiama, ar ieškinio reikalavimas, kuriam užtikrinti yra prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįstas ir tenkintinas, nes ieškinio pagrįstumo klausimas sprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1030/2013). Taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1905/2014). Nepagrįstai apeliantas teigia, kad ieškinys yra nepagrįstas rašytiniais įrodymais. Nagrinėjamu atveju, iš ieškinio turinio akivaizdu, kad ieškovas aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą bei dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikė jo reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė, kaip jau minėta, gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos stadijoje. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje civilinės bylos stadijoje (sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus), kai ginčas dar nėra nagrinėjamas iš esmės, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas tikėtinai nepagrindė savo pareikšto ieškinio reikalavimų apelianto atžvilgiu.

Atsakovas teigia, kad ieškovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nes atsakovas yra pareiškęs ieškinį UAB „duomenys neskelbtini“ (civilinės bylos Nr. 2-17042-886/2014). Remiantis Liteko duomenimis Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartimi ši civilinė byla sujungta su civiline byla Nr. 2-17042-886/2014 pagal UAB „duomenys neskelbtini“ ieškinį UAB „duomenys neskelbtini“. Atmestinas apelianto argumentas, kad sujungus civilines bylas ir esant byloje priešpriešiniams vienarūšiams reikalavimams ir galimybei įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą, galimas turto arešto mąstas sumažėja iki 18499,38 Lt (55134,35-36634,97 Lt), todėl laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti panaikintos. Pažymėtina, kad byloje pareikštas priešieškinys nėra savarankiškas pagrindas netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nes teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesprendžia priešieškinio pagrįstumo, be to, atsakovas taip pat turi teisę prašyti taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones ir taip užtikrinti šalių lygiateisiškumo principą. Teismo vertinimu, pareikšti priešpriešiniai reikalavimai tik patvirtina faktą, kad tarp šalių kilęs ginčas iš sutartinių teisinių santykių t.y., iš 2013 m. rugpjūčio 20 d. pirkimo – pardavimo sutarties.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, nenustačius akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo t.y., šalis siejant sutartiniams teisiniams santykiams bei esant kitai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai (nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas), teismas turėjo pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Skundžiama nutartimi laikinosios apsaugos priemonės apelianto turtui buvo pritaikytos nurodant nutartį vykdyti tokia tvarka, jog apribojimai sukeltų apeliantui kuo mažesnes neigiamas pasekmes, t. y. nurodyta visų pirma areštuoti apeliantui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą už 55 134,35 Lt, ir tik jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas. Būtent toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eiliškumas nepažeidžia ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principo, nes areštas į lėšas nukreipiamas tik nesant kitokio turto, tai leidžia atsakovui patirti mažiausiai suvaržymų kasdieniniame gyvenime.

Teismas netenkina ieškovo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo, nes šis klausimas bus išspręstas bylą išnagrinėjus iš esmės (CPK 98 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, yra pagrindas skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja Dalė Burdulienė