Kauno apygardos teismo nutartis

2012-12-14 · Byla Nr. ATP-1042-493/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-6098-530/2012Nutarimas · 2012-10-26Kauno apylinkės teismas
  2. ATP-1042-493/2012Nutartis · 2012-12-14Kauno apygardos teismas
  3. A2.13.-5516-358/2014Nutartis · 2014-07-09Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-14
Bylos Nr.
ATP-1042-493/2012
Teisminio proceso Nr.
4-05-3-06051-2012-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Arūnas Paštuolis
Kategorijos
  • 41.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-1042-493/2012Teisminio proceso Nr. 4-05-3-06051-2012-9Procesinio sprendimo kategorija: 41.1.; 39.2.; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Paštuolis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Z. B. skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. nutarimo Z. B. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus (toliau – Institucija) specialistas surašė Z. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2012-09-23, 17.45 val., (duomenys neskelbtini), prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, atsitrenkė į stovintį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje apie įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 231.1, 231.2, 234 punktų reikalavimus. Tokiais veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau LR ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismo 2012-10-26 nutarimu Z. B. pripažintas kaltu padarius LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus ir nubaustas: pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį 100 (vieno šimto) litų bauda; pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis LR ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirta galutinė nuobauda 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgė į padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, eismo įvykio metu padarytus apgadinimus, į tai, kad Z. B. šeimos pajamos minimalios, pažeidėjas neįgalus, šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai, realaus pavojaus kitų žmonių sveikatai ar gyvybei nebuvo, didelės turtinės žalos nepadaryta ir padarė išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus minimalias straipsnio sankcijoje numatytas nuobaudas.

Šalies argumentai

Z. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-10-26 nutarimo dalį dėl pripažinimo kaltu padarius administracinį pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Nurodo, kad teismas neteisingai vertino apelianto nurodytų aplinkybių visumą, neatsižvelgė į tai, kad pažeidimas padarytas esant neišvengiamai būtinybei. Apeliantas skubėjo namo išgerti vaistus, atsigulti, kas jam yra būtina pagal jo sveikatos būklę. Nurodo, jog nežinojo, kad prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ yra medicinos punktas, kad gali išsikviesti gydytoją, greitąją pagalbą. Grįžęs namo lovoje gulėjo tris dienas. Sveikatos būklę patvirtina teismui pateikti dokumentai. Be to, teismo vertinimas, kad apelianto veiksmuose yra tiesioginė tyčia, prieštarauja LR ATPK 130 straipsnio paskirčiai. Apeliantas pažymi, kad niekur nesislapstė, nustatytų faktinių aplinkybių neginčijo. Visos prekybos centrų automobilių stovėjimo aikštelės yra filmuojamos, tai yra visuotinai žinoma, todėl bandymas pasislėpti šioje situacijoje neįmanomas. Nuvažiavimas iš įvykio vietos negali būti laikomas siekiu išvengti atsakomybės. Z. B. pažymi, kad jo gaunamos mėnesinės pajamos yra nedidelės, gauna 445 Lt. invalidumo pensiją, pagal galimybes verčiasi turgaus prekyba. Transporto priemonė yra darbo įrankis. Automobilis yra būtinas šeimos, tame tarpe ir nepilnamečių vaikų, pragyvenimo užtikrinimui. Teismas nepagrįstai laikė atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad anksčiau buvo baustas administracine tvarka, kadangi padaryti pažeidimai yra netyčiniai ir mažareikšmiai, todėl tai negali būti laikoma atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Apeliantas pažymi, kad, jo manymu, jam paskirta administracinė nuobauda yra per griežta ir sukelia sunkesnes pasekmes, nei numatyta sankcijoje. Pritaikius LR ATPK 30¹ straipsnį būtų pasiekti nuobaudos tikslai, kadangi byloje esančių įrodymų nepakanka pagrįsti kaltei dėl LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Z. B. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad administracinė nuobauda paskirta teisingai ir pagrįstai. Administracinis teisės pažeidimas yra įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, nuotraukomis, paaiškinimais. Duomenų apie tai, kad pažeidėjas pažeidimo padarymo dieną kreipėsi pas medikus dėl sveikatos problemų, byloje nėra. Toks jo teiginys, kad blogai pasijuto ir skubėjo grįžti namo išgerti vaistų, laikytinas siekiu išvengti administracinės atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

Z. B. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pagal LR ATPK 302¹¹ straipsnį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį pažeidimą.

Apeliaciniame skunde ginčijamas patraukimas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir nuobaudos paskyrimas. Z. B. savo apeliaciniame skunde nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu sprendžiant jo administracinės atsakomybės pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį klausimą. Apeliantas pažymi, kad teismas neteisingai vertino jo nurodytų aplinkybių visumą ir neatsižvelgė į tai, kad pažeidimas padarytas esant neišvengiamam būtinumui.

LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutarimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad bylos duomenimis įrodyta, jog Z. B. apgadino A. A. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia.

LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010). Kelių eismo taisyklių 234 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Byloje nustatyta, kad Z. B., kliudęs kitam asmeniui priklausantį automobilį, nesant įvykio vietoje nukentėjusiojo, nepranešė apie eismo įvykį ir iš įvykio vietos pasišalino. Šie veiksmai formaliai atitinka LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės pagal minėtą straipsnį klausimą turi būti nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji veikos požymiai, t. y. turi būti nustatyta asmens tyčia. Asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino.

Iš Z. B. paaiškinimų bei apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas suvokė, kad automobilių stovėjimo aikštelėje kliudė kitą transporto priemonę, tai pajautė, tačiau iš įvykio vietos pasišalino, nes skubėjo išgerti vaistų. Pavažiavęs jis dar pagalvojo, kad reikėjo palikti telefono numerį, tačiau negrįžo, nes jautėsi blogai. Apeliantas taip pat nurodo, kad jo pasišalinimas iš įvykio vietos negali būti laikomas pažeidimu, kadangi automobilių stovėjimo aikštelė yra filmuojama ir jis niekur nesislapstė. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad šios apelianto nurodytos aplinkybės nepašalina administracinės atsakomybės pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, sprendžia, kad jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių apelianto nurodytą aplinkybę dėl jo sveikatos būklės pablogėjimo, nėra pateikta, todėl apylinkės teismas pagrįstai nesirėmė šia aplinkybe spręsdamas Z. B. administracinės atsakomybės klausimą ir konstatavo, kad Z. B., suvokdamas, kad padarė administracinį teisės pažeidimą, pasišalino iš įvykio vietos nepranešęs policijai. Tokie jo veiksmai pagrįstai vertinti kaip tyčios buvimas. Aplinkybė, kad automobilių aikštelė yra filmuojama, nepašalina asmens pareigos pranešti apie jo padarytą administracinį teisės pažeidimą.

Remiantis aptartais duomenimis aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, jų visumą bei spręsdamas Z. B. administracinės atsakomybės klausimą įstatymo reikalavimų nepažeidė ir padarė pagrįstą išvadą, kad apelianto kaltė dėl administracinio pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, pilnai įrodyta objektyviais bylos duomenimis.

Apeliantas taip pat nesutinka su jam paskirtos nuobaudos dydžiu ir prašo taikyti LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nurodo, kad teismas nepagrįstai jo atžvilgiu galiojančias administracines nuobaudas pripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kadangi pažeidimai, už kuriuos buvo skirtos nuobaudos, yra mažareikšmiai.

LR ATPK 30¹ straipsnio taikymas sąlygojamas išskirtinių individualių (sietinų tik su traukiamu atsakomybėn asmeniu) aplinkybių, kurios teisingumo ir protingumo požiūriu akivaizdžiai parodytų būtinumą paskirti mažesnes nuobaudas negu atitinkamoje sankcijoje numatytos, nustatymu. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad įvertinus visą byloje surinktą medžiagą nenustatyta tokių išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstai leistų skirti mažesnę, negu straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą ar iš viso jos neskirti. Apelianto nurodytas aplinkybes, kad jis yra neįgalus, kad jo šeimos pajamos minimalios, augina du nepilnamečius vaikus teismas įvertino individualizuodamas bausmę ir skirdamas minimalią straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą. Švelnesnės nuobaudos paskyrimas, įvertinus tai, kad Z. B. ne kartą baustas administracine tvarka, šis pažeidimas padarytas turint dvi galiojančias nuobaudas, aiškiai prieštarautų administracinės nuobaudos tikslams.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir įvertinant byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir, nustatęs LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį, pagrįstai pripažino Z. B. kaltu padarius minėtą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė administracinę nuobaudą straipsnio sankcijoje numatytose ribose ją tinkamai individualizuodamas. Apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Z. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Teisėjas Arūnas Paštuolis