Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erinija Kazlauskienė, sekretoriaujant Simonai Šukytei, dalyvaujant ieškovei A. J., ieškovės atstovei advokatei Liucijai Bagačiovienei, institucijos teikiančios išvadą atstovei Aldonai Venckaitienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės A. J. ieškinį atsakovui V. J., trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų AS „Bigbank“ filialas, savivaldybės institucija išvadai duoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė pareiškė reikalavimus nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą 2009-02-11 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 82; pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės; ieškovei palikti santuokinę pavardę – Jaraminienė; nustatyti nepilnamečio sūnaus C. J., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui C. J. kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt iki vaiko pilnametystės, išlaikymo priteisimo pradžios laiką skaičiuoti nuo 2011-07-15 ir priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą 800,00 Lt vienkartine išmoka; 10669,97 Lt dydžio kreditorinį įsipareigojimą AS „Balti Investeeringute Grupi Pank“ filialui (dabar AS „Bigbank“ filialas) pagal 2008-02-20 paskolos sutartį laikyti asmenine ieškovės kreditorine prievole, už kurią ieškovė atsakinga asmeniškai asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu; priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Reikalavimo pagrindu ieškinyje ieškovė nurodė aplinkybes, kad atsakovas nesirūpino šeima, nevykdė savo pareigų, rūpinosi tik savo asmeniniais reikalais, žiauriai elgėsi su ieškove ir nepilnamečiais vaikais. Dėl atsakovo netinkamo elgesio, nuolatinių konfliktų šeimoje, ieškovė nutarė nutraukti santuoką. Ieškovei išvykus į Klaipėdos miesto savivaldybę teisinės konsultacijos dėl santuokos nutraukimo, du šalių nepilnamečiai vaikai buvo palikti atsakovo priežiūrai. Atsakovas prižiūrėdamas vaikus, netyčia sužalojo šalių nepilnametę dukrą B. J.. Ši buvo paguldyta į reanimacijos skyrių, po savaitės mirė. Dėl šių priežasčių ieškovė nepageidauja su atsakovu palaikyti šeiminių ir santuokinių ryšių (b.l. 3-6).

Teismo posėdyje ieškovė, jos atstovė ieškinį palaikė, paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes.

Teismo posėdžio metu institucijos teikiančios išvadą atstovė pateikė išvadą, kad atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus apie atsakovo elgesį su nepilnamečiu vaiku, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove, pagal vaiko poreikius, ieškovės prašomas 400,00 Lt išlaikymo dydis yra protingas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Šalys susituokė 2009-02-11 Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 82. Šalys faktiškai kartu neveda santuokinio gyvenimo, netvarko bendro ūkio. Santuokos metu šalys susilaukė nepilnamečio sūnaus C. J., gimusio (duomenys neskelbtini), ir nepilnametės dukters B. J., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios 2011-07-15. Šalys neturi įgiję nuosavybės teisių į registruotiną kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Iki santuokos sudarymo ieškovės vardu prisiimti kreditoriniai įsipareigojimai – pagal 2008-02-20 vartojimo kredito sutartį Nr. 0800323/35pa. Ieškovė yra asmuo auginantis vaiką iki trejų metų, jos pajamas sudaro jai ir nepilnamečiui sūnui paskirta socialinė pašalpa nuo 2011-09-01 iki 2011-12-01 po 630,00 Lt per mėnesį. Atsakovas nedirba, nuo 2010-08-01 iki 2011-08-01 jam išmokėtos socialinės pašalpos. Ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 33-1-01183-11 dėl B. J., gimusios (duomenys neskelbtini), nužudymo nebaigtas, nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 2 punkte, 3 punkte, padarymu įtariamas V. J.. Atsakovas nesirūpino šeima ir vaikais.

Šias aplinkybes pagrindžia byloje esantys įrodymai - santuokos liudijimas (b.l. 7), gimimo liudijimai (b.l. 8, 12), mirties liudijimas (b.l.9), Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenys (b.l. 15-16, 83, 86), Valstybės įmonės „Regitra“ duomenys (b.l. 17-18, 84, 87), 2008-02-20 vartojimo kredito sutartis (b.l. 20-24), pažyma apie ieškovės įdarbinimus (b.l. 81-82), pažyma apie atsakovo įdarbinimus (b.l. 85), pranešimas apie atsakovo pajamas (b.l. 19), pažyma apie ieškovės pajamas (b.l. 65), Klaipėdos AVPK Nusikaltimų tyrimo biuro Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus raštas ir pranešimas apie įtarimą(b.l. 73-74), ieškovės paaiškinimai duoti teismo posėdžio metu.

Lietuvos Respublikos CK 3.60 straipsnio 2 dalis kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26 – 3.30; 3.35 – 3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniai. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas.

Nutraukiant santuoką dėl vieno sutuoktinio kaltės kito sutuoktinio kaltė nėra preziumuojama, tai reiškia, kad ieškovė privalo įrodyti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo.

Remiantis nurodytomis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, tai yra, jog atsakovas nedirbo, nesirūpino šeima ir vaikais, pripažįstama, kad savo veiksmais atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas – lojalumo, abipusės pagarbos, moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima (Lietuvos Respublikos CK 3.27 straipsnis). Pripažįstama, kad atsakovo kaip sutuoktinio pareigų pažeidimas buvo esminis, nes toks atsakovo elgesys, atsižvelgiant į šeimos tikslus ir jos paskirtį visuomenėje yra visiškai nepriimtinas, todėl bendras šalių gyvenimas pasidarė negalimas. Kadangi atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, kurių pažeidimas buvo esminis, dėl to šalių bendras gyvenimas tapo negalimas, darytina išvada, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, todėl yra pagrindas santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės (Lietuvos Respublikos CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Pagrindų netenkinti ieškovės prašymo palikti jai ir atsakovui santuokines pavardes, nėra (CK 3.69 straipsnio 2 dalis).

Šalys reikalavimo dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nereiškia, todėl klausimas dėl tarpusavio išlaikymo nesprendžiamas (CK 3.85 straipsnio 1 dalis).

Šalys reikalavimų dėl kilnojamojo ir nekilnojamojo turto padalijimo nereiškia, iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad šalys neturi santuokos metu įgyto dalintino kilnojamojo, nekilnojamojo turto, todėl dėl santuokoje įgyto kilnojamojo, nekilnojamojo turto padalijimo nesprendžiama (CK 3.85 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.118 straipsnį dalijant sutuoktinių turtą turi būti sudaromas jų turto balansas, nustatomos bendros, tai yra iš bendro sutuoktinių turto mokėtinos, ir asmeninės sutuoktinių skolos. Pagal Lietuvos Respublikos CK trečiosios knygos septintojo skyriaus nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles, yra galimos įvairios modifikacijos sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles klausimais. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (Lietuvos Respublikos CK 3.109 straipsnis), iš asmeninio sutuoktinio turto, o jo nepakankant iš bendro turto sutuoktinio dalies (Lietuvos Respublikos CK 3.112 straipsnis), iš asmeninio sutuoktinių turto, kada abu sutuoktiniai yra solidarūs skolininkai, o bendro sutuoktinių turto nepakanka kreditoriaus reikalavimams visiškai patenkinti (Lietuvos Respublikos CK 3.113 straipsnis).

Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teismas pripažįsta kad ieškovė 2008-02-20 vartojimo kredito sutartį Nr. 0800323/35pa sudarė iki santuokos sudarymo, todėl iš sutarties kylanti prievolė yra asmeninė ieškovės kreditorinė prievolė, už kurią ieškovė yra atsakinga savo asmeniniu turtu.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir gyvenamosios vietos nustatymo:

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 3.174 straipsnio nuostatomis, teismas nustatydamas nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą turi įvertinti visumą aplinkybių, tai yra kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko prisirišimą prie tėvo (motinos), brolių (seserų) ir kitų giminaičių, vaiko norus, galimybės auklėti vaiką, vaiko interesų požiūriu ir padaryti išvadą, su kuriuo iš tėvų, nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks jo interesus.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, ieškovės paaiškinimus, vertinant nepilnamečio vaiko C. J. interesų požiūriu, nustačius jo gyvenamąją vietą su motina A. J., tai labiau atitiks jo interesus, todėl C. J. gyvenamoji vieta nustatoma su motina A. J. (CK 3.174 straipsnis).

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti, todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) konkretaus vaiko poreikius; 2) abiejų tėvų turtinę padėtį (aplinkybės apie turimą turtą, pajamas, būtinas išlaidas). Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (LAT 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004), minimalus teiktino išlaikymo dydis 400,00 Lt. Formuojama teismų praktika, jog tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010), tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LAT 2006-05-17 nutartis byloje Nr. 3K-3-341/2006).

Pripažįstama, kad ieškovės nurodomos išlaidos būtiniems šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti, tai yra 800,00 Lt yra pagrįstos ir racionalios, protingos, atitinka teismų formuojamą praktiką, priteisiant išlaikymą tokio amžiaus vaiko poreikiams tenkinti, užtikrinant būtinas sąlygas vaikui vystytis. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes ir įrodančių, kad nepilnamečių šalių sūnaus būtiniausių poreikių tenkinimui yra reikalingos mažesnės išlaidos.

Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, ieškovės pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 630,00 Lt, ją materialai remia mama ir mamos sugyventinis, o atsakovas gauna vidutiniškai 860,00 Lt socialinę pašalpą kiekvieną mėnesį. Atsakovas nedirba, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog negali teikti išlaikymo nepilnamečiui sūnui. Kaip paaiškino ieškovė, atsakovas nėra įgijęs išsilavinimo, ilgą laiką nedirba, nerodo jokios iniciatyvos susirasti darbą. Byloje nėra duomenų, jog dėl sveikatos būklės atsakovas yra nedarbingas, objektyviai neturi galimybės gauti darbo, šiuo metu nėra įsiteisėjęs nuosprendis, kuriuo atsakovas yra pripažintas kaltu ir nuteistas tokia bausme, kuri objektyviai ribotų jo galimybes dirbti. Teismo nuomone, tokios aplinkybės rodo, kad atsakovas turi galimybę dirbti. Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atsakovas yra pajėgus teikti sūnui 400,00 Lt dydžio išlaikymą (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymas priteisiamas nuo 2011-07-15.

Priteistų C. J. išlaikymui piniginių lėšų tvarkytoja skiriama ieškovė (CK 3.190 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Kadangi ieškinys yra tenkinamas visiškai, iš atsakovo priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, buvo patirta 640,00 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai (b.l. 64, 88).

Pagal 2011-11-17 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10,00 Lt.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad yra patirta 20,10 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 92 straipsnis).

Iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybei (139,00 Lt už neturtinio pobūdžio reikalavimus dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusiais reikalavimais, 139,00 Lt už neturtinio pobūdžio reikalavimus nustatyti vaiko gyvenamąją vietą ir 144,00 Lt žyminio mokesčio už turtinio pobūdžio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, viso 422,00 Lt žyminio mokesčio).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268, 270, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį visiškai.

Nutraukti santuoką, įregistruotą 2009-02-11 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 82, sudarytą tarp V. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. J. (iki santuokos pavardė G.), gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo atsakovui V. J. palikti santuokinę pavardę – J., ieškovei A. J. santuokinę pavardę – J..

Pripažinti kreditorinį įsipareigojimą pagal 2008-02-20 vartojimo kredito sutartį Nr. 0800323/35pa asmenine ieškovės A. J. kreditorine prievole.

Nustatyti nepilnamečio C. J., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su mama ieškove A. J..

Priteisti iš atsakovo V. J. išlaikymą C. J. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt (keturis šimtus Lt 00 ct) nuo 2011-07-15, iki C. J. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo V. J. 640,00 Lt (šešis šimtus keturiasdešimt Lt 00 ct) išlaidų advokato pagalbai, 422,00 Lt (keturis šimtus dvidešimt du Lt 00 ct) žyminio mokesčio, 20,10 Lt (dvidešimt Lt 10 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso 1082,10 Lt (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt du Lt 10 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Paskirti A. J. C. J. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.