Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-07-03 · Administracinė byla Nr. I1-3318-428/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-07-03Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-11-03Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-07-03
Bylos Nr.
I1-3318-428/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00456-2020-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Jolanta Medvedevienė (pirm.)
Pareiškėjas
M. Š.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-3318-428/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00456-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 3 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Medvedevienė,sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas su skundu ir jo patikslinimu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pataisos įstaiga, Pravieniškių PN-AK), 714 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde (b. l. 2, 12) nurodė, kad Pravieniškių PN-AK nėra galimybės gauti tinkamo ir sveikatai žalos nedarančio maitinimo. Nurodė, jog pareiškėjas negali valgyti nei kiaušinių, nei pieno produktų, nes jo organizmas netoleruoja šių produktų. Suvalgius minėtus produktus jis viduriuoja, silpnai jaučiasi. Pareiškėjas visiškai nevartoja minėtų produktų, todėl negauna minimalaus pagal valgiaraštį nustatyto energijos kiekio ir kitų medžiagų. Nuolat yra alkanas, smarkiai sumažėjusi raumenų masė. Teigė, jog priklausančios mėsos praktiškai nėra, ji išvagiama dar iki pagaminant maistą ir niekas to nekontroliuoja, nepadeda ir skundų rašymas. Be to, dėl nustatytų susirgimų 2018 m. pareiškėjui reikia vengti keptos žuvies, juodos duonos ir t. t., nes kyla rūgštys, todėl turėtų valgyti pagal dietinį maitinimą, tačiau jis pareiškėjui netinka, o pakeisti kelis produktus nėra galimybės. Pareiškėjas dėl negalavimų pateikė skundą ir prašė atlikti tyrimus dėl maisto netoleravimo, tačiau tai nebuvo padaryta. Teigė, jog nei dietinis, nei vegetarinis maitinimas jam netinka, kadangi yra produktų, kurių jis negali valgyti. Dėl negalėjimo maitintis pagal atskirą valgiaraštį pareiškėjas yra diskriminuojamas, kenčia alkį, kyla rūgštys. Pareiškėjui nebuvo sudarytas valgiaraštis netoleruojantiems tam tikrų produktų bei nebuvo sudaryta galimybė pakeisti netinkamus produktus tinkamais. Pataisos įstaiga veikė aplaidžiai pažeisdama bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Skundo papildyme pareiškėjas nurodė, jog nėra galimybės jam gauti tinkamo maitinimo be pieno produktų, kiaušinių, glitimo ir t.t. ir nėra numatyta galimybė net šių produktų pakeisti kitais. Yra tik paprastas, dietinis ir vegetarinis maitinimas, tačiau juose yra produktai, kurie jam netinka. Pažymėjo, jog kreipėsi į teismą tik dėl administracijos neveikimo, o dėl Sveikatos priežiūros tarnybos veiksmų ir iš to neturtinės žalos nekildina.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas Pataisos įstaiga atsiliepime į skundą (b. l. 16–19) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjui buvo atsakyta į jo skundą ir išnagrinėjus įrašus pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje, nustatyta, jog nuteistajam Laisvės atėmimo vietų ligoninėje 2018-10-06 buvo atliktas endoskopinis skrandžio tyrimas. Tyrimo metu nustatyta, kad ūmaus skrandžio sudirginimo simptomų nėra. Taip pat buvo konsultuotas Sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose gydytojo alergologo-klinikinio imunologo. Nuteistajam nebuvo nustatyta alergija maistui ar kuriam nors maiste esančiam baltymui. Šiuo metu nėra aišku kokio maisto tiksliai negali valgyti ir dėl ko nuteistajam atsiranda minėti simptomai (viduriavimas, pilvo pūtimas), rekomenduota vesti mitybos dienyną, kuriame reikėtų žymėti suvalgytą maistą, jo kiekį (taip pat ir užkandžius). Nuteistajam buvo paaiškinta, kad minėtu tvarkingai vedamu dienynu kas dvi savaites turėtų kreiptis į sektoriuje dirbantį gydytoją aptarti gautus rezultatus. Tik išaiškinus tiksliai, kokių produktų netoleruoja bus galima bandyti pritaikyti vieną iš valgiaraščių pagal kuriuos maitinami nuteistieji. Sveikatos priežiūros tarnybos 2019-07-03 tarnybiniu pranešimu Nr. 81(1)241 nuteistajam paskirta dietinis RB maitinimas. Minėta informacija buvo perduota valgyklos vedėjai. Nuteistasis žodiniu prašymu atsisakė dietinio maitinimo, tačiau administracija neturėdama raštiško atsisakymo nenutraukė gydytojo nepaskirto dietinio maitinimo. Nuteistajam dietinis maitinimas tęsiamas buvo iki 2019-10-31. Dietinis maitinimas skiriamas ligos paūmėjimo metu esant opai, esant ūminiam ir lėtiniam ezofagitui, ūminei ir lėtinei kepenų ligai (geltai) ir kt. Pareiškėjas konvojuojamas iš vieno sektoriaus į kitus sektorius, nuo 2019-11-01 iki 2020-02-20 nesikreipė į Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojus dėl pablogėjusios sveikatos ar ligos paūmėjimo. Lėtinių ligų remisijos fazėje (opaligės atveju-užgijus opai) rekomenduojama ne dietinis maitinimas, o racionali mityba, tad į gydytojus nesikreipus nuteistajam, dietinio maitinimo neskiria. Pareiškėjas dėl netinkamo maitinimo, kad negali valgyti pieno produktų, kiaušinių bei grūdinių kultūrų, nesikreipė nei raštu nei žodžiu. Maitinosi visais pateiktais produktais. Laisvės atėmimo vietose valgiaraščiai, pagal kuriuos maitinami suimtieji/nuteistieji sudaryti pagal didžiausių asmenų grupių maitinimosi ypatybes. Sudaryti valgiaraščius ir gaminti maistą kiekvieno nuteistojo pageidavimu nėra jokios galimybės, todėl jiems siūlomai maitintis pagal vegetarinio maitinimo valgiaraščius. Pataisos įstaigoje maistas gaminamas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintus valgiaraščius.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildina iš neteisėtų Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamo maitinimo (valgiaraščio, kuriame nebūtų pieno produktų, kiaušinių bei glitimo) laikotarpiu nuo 2019-03-01 iki 2020-02-20.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Europos Tarnybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje šalims narėms Nr. R (2006)2 ,,Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ nurodyta, kad kiekvienam kalinamas asmeniui turi būti pateikiamas pilnavertis maistas, atitinkantis jų lytį, amžių, sveikatą, fizinę būklę, religiją, kultūrą ir jų darbo pobūdį, maisto pateikimas turi atitikti higienos reikalavimus, kaliniai turi būti maitinami 3 kartus per dieną, tarp kiekvieno maitinimo nustatant racionalius intervalus (22.1, 22.3, 22.4 p.).

Pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 4 dalį arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (BVK 173 str. 8 d.).

Kalėjimų departamento direktorius 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtino Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles (toliau – ir Maitinimo taisyklės), kuriose nustatyta, kad maitinimas organizuojamas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintus valgiaraščius, kurie sudaromi atskirai kiekvienai maitinimo grupei, užtikrinant maitinimą pagal aukštesnės galios teisės aktais patvirtintas fiziologines mitybos normas. Valgiaraščius tvirtina Kalėjimų departamento direktorius (6 p.). Vadovaujantis Maitinimo taisyklių 7 punktu, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Sergantys tuberkulioze ar turintys kitų, patvirtintų sveikatos sutrikimų, kurių atveju yra medicininės indikacijos skirti padidinto kaloringumo maisto davinį, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal Valgiaraštį dirbantiems vyrams, Valgiaraštį dirbančioms moterims, Valgiaraštį nepilnamečiams, Valgiaraštį nėščioms moterims, Valgiaraštį krūtimi maitinančioms moterims, Valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštį dirbančioms moterims (vegetarėms) – atitinkamai pagal maitinamų asmenų grupes.

Nuo 2018-01-01 įsigaliojo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017-11-07 įsakymas Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“, kurio buvo patvirtinti valgiaraščiai suimtiesiems ir nuteistiesiems.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas 2019-01-31 skundu kreipėsi dėl tinkamo maitinimo užtikrinimo, kadangi negali valgyti pieno produktų, kiaušinių bei grūdinių kultūrų. Pravieniškių PN-AK 2019-03-01 raštu atsakydama į pareiškėjo skundą nurodė, jog pagal atliktus tyrimus nebuvo nustatyta pareiškėjui alergija maistui ar kuriam nors maiste esančiam baltymui. Taip pat rekomendavo vesti mitybos dienyną, kad galima būtų nustatyti kurio maisto produkto negali valgyti ir kodėl atsiranda viduriavimo ir pilvo pūtimo simptomai ir kas dvi savaites kreiptis į gydytoją bei aptarti gautus rezultatus (b. l. 3). Pareiškėjui nesutikus su Pravieniškių PN-AK 2019-03-01 atsakymu kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas). Departamentas 2019-07-10 raštu (b. l. 4–5) išnagrinėjęs pareiškėjo skundą nutarė, jog Pravieniškių PN-AK išsamiai atsakė į pareiškėjo skundą.

Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnyba 2019-07-03 tarnybiniu pranešimu skyrė pareiškėjui dietinį maitinimą nuolat nuo 2019-07-04 (b. l. 21, 27–28). Pareiškėjas žodžiu 2019-07-04 atsisakė dietinio maitinimo, tai patvirtina įrašas ant Pravieniškių PN-AK mitybos raciono užsakymo žiniaraščio Nr. 77-984 (b. l. 28) bei įrašas medicininiuose dokumentuose (b. l. 50). Pareiškėjui dietinis maitinimas buvo skiriamas iki 2019-10-31 (b. l. 22–23).

Pareiškėjas ginčą kelia ne dėl dietinio maitinimo skyrimo ar nutraukimo, tačiau dėl to, jog nėra patvirtintas valgiaraštis, kuriame nebūtų pieno produktų, kiaušinių bei grūdinės kilmės produktų ar būtų sudaryta galimybė netinkamus produktus pakeisti tinkamais.

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, matyti, jog teisės aktuose nėra įtvirtintas reikalavimas įkalinimo įstaigoms sudaryti specialaus maitinimo valgiaraščio asmenims, kurie netoleruoja kiaušinių, pieno produktų bei glitimo, todėl Pataisos įstaiga atsisakydama pareiškėjui tiekti maitinimą, kuriame nebūtų paminėtų produktų, teisės aktų, reglamentuojančių nuteistųjų maitinimą nepažeidė. Atsakovas veikė kaip numato teisės aktai ir iš karto, kai gydytojas paskyrė dietinį maitinimą, pareiškėjui jis ir buvo tiekiamas, tačiau pareiškėjas atsisakė. Ginčo dėl to byloje nėra.

Duomenų apie tai, jog pareiškėjui laikotarpiu nuo 2019-03-01 iki 2020-02-20 medikai nustatė, jog kiaušiniai, pieno produktai ir grūdinės kultūros produktai pareiškėjui netinkami, nėra (b. l. 40–67). 2018-12-19 Medicinos dokumento išrašas patvirtina, jog duomenų už alergiją šiuo metu nėra, įsijautrinimo tirtiems įkvepiamiems ir maisto alergenams nenustatyta (b. l. 66). Duomenų apie tai, jog pareiškėjas atsižvelgdamas į gydytojo rekomendacijas, vedė mitybos dienyną, nėra. Tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjas.

Pažymėtina, kad pareiškėjas, galėjo maitintis pagal dietinio ar kito (nedirbantiems vyrams (vegetarams), nedirbantiems vyrams, veganams) maitinimo valgiaraštį, tačiau nevalgydamas produktų, kurių kaip jis nurodo negali valgyti, o trūkstamą kalorijų kiekį pakeisdamas iš parduotuvės tiekiamais produktais.

Pagal BVK 92 straipsnio 1 dalį nuteistieji turi teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo teigti, kad Pataisos įstaiga pažeidė BVK 173 straipsnio 4 dalį ir Maitinimo taisyklių 7 punkto nuostatas. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos maitintis pagal dietinio maitinimo valgiaraštį, joje nėra objektyvių duomenų, kad jis būtų diskriminuojamas šiuo pagrindu. Duomenų, neginčijamai patvirtinančių, jog pareiškėjas netoleruoja tam tikrų produktų, nėra.

Pareiškėjas teigia, kad maitintis pagal vegetarų ar kitą valgiaraštį negalėjo, kadangi juose buvo produktų, kurių jis negali vartoti, tačiau teismo vertinimu, kiaušinius ar kitus produktus, kurių kaip jis teigia negali vartoti, gali nevalgyti ir trūkstamą maisto davinį nusipirkti parduotuvėje. Įkalinimo įstaigos administracija, vadovaudamasi lygiateisiškumo principu, negali užtikrinti tik vienos kurios tai nuteistųjų/suimtųjų asmenų grupės maitinimą, kuris absoliučiai atitiktų jų reikalavimus. Pareiškėjas jokių kitų įrodymų, kuriuos būtų galima įvardyti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje yra įtvirtintas visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams principas. Jo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą. Šis principas įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pačius faktus savavališkai vertinti skirtingai (Konstitucinio Teismo 1996-01-24 nutarimas). Konstitucinis Teismas 1996-04-18 nutarime yra konstatavęs, jog visų asmenų lygybės pagal įstatymą principas - tai demokratinės visuomenės pagrindas. Asmenų lygybės principas gali būti apibūdinamas kaip nediskriminaciją. Diskriminacija paprastai suprantama kaip asmens ar asmenų grupės padėties kitų asmenų atžvilgiu pakeitimas be objektyviai pateisinamo pagrindo. Tačiau tam tikrais atvejais, t. y. esant pakankamai motyvuotam ir pagrįstam reikalui, įstatymu atskiroms subjektų grupėms galima nustatyti specialų teisinį statusą ar įtvirtinti tam tikrus teisinės padėties ypatumus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997-05-06 nutarimas).

Pažymėtina, kad diskriminacija paprastai suprantama kaip asmens ar asmenų grupės padėties kitų asmenų atžvilgiu pakeitimas be objektyviai pateisinamo pagrindo. Tačiau tam tikrais atvejais, t. y. esant pakankamai motyvuotam ir pagrįstam reikalui, įstatymu atskiroms subjektų grupėms galima nustatyti specialų teisinį statusą ar įtvirtinti tam tikrus teisinės padėties ypatumus (Konstitucinio Teismo 1997-05-06 nutarimas). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2012-06-26 sprendime byloje Kurić ir kiti prieš Slovėniją išaiškinta, jog siekiant įvertinti, ar nebuvo pažeistas nediskriminavimo principas, turi būti iš esmės atsakyta į šiuos klausimus: 1) ar asmenys, esantys iš esmės panašiose ar vienodose padėtyse, buvo skirtingai vertinami; 2) ar toks skirtingas traktavimas yra objektyvus ir pateisinamas. Nustatęs, jog byloje nėra pateikta nevienodą reguliavimą pateisinančių argumentų, EŽTT savo praktikoje tokį reguliavimą pripažįsta diskriminaciniu (žr. pvz., EŽTT 2006-06-20 sprendimą byloje Z. A. prieš Maltą).

Duomenų apie tai, jog kitiems nuteistiesiems, kurie negali vartoti tam tikrų produktų buvo skiriamas kitas maitinimas nėra, todėl nėra galimybės pripažinti, jog šiuo atveju Pataisos įstaiga diskriminavo pareiškėją, kadangi dietinis maitinimas buvo skiriamas visiems vienodas pagal gydytojo pateiktą informaciją.

Administraciniam teismui teismingi tik tie ginčai, kurie susiję su bausmę vykdančios institucijos administravimo veikla, tačiau ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų padarytos žalos atlyginimo klausimas nepatenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą administracinių teismų nagrinėjamų bylų kategoriją. Todėl teismas nevertina pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su netinkamai teikiamomis sveikatos priežiūros paslaugomis (gydytojai neatliko visų prašomų tyrimų pagal kuriuos būtų galima nustatyti kokius produktus pareiškėjas toleruoja, o kokius ne).

Pareiškėjas teigia, jog priklausančios mėsos praktiškai nėra, ji išvagiama dar iki pagaminant maistą ir niekas to nekontroliuoja, nepadeda ir skundų rašymas. Pareiškėjo argumentai dėl netinkamo maitinimo (mėsos tinkamo kiekio neužtikrinimo) nėra patvirtinti jokiais įrodymais. Byloje nėra duomenų, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas kreipėsi į administraciją dėl nusiskundimų maisto kokybe, netinkamomis porcijomis. Atsižvelgiant į tai, teismas šiuos pareiškėjo argumentus vertina kaip abstrakčius ir neturi pagrindo konstatuoti, kad Pataisos įstaiga pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl nuteistojo maitinimo.

Nesant neteisėtų veiksmų kaip būtinosios valstybės civilinės atsakomybės sąlygos pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį, negalimas ir pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos tenkinimas nei dėl diskriminacijos, nei dėl tiekiamo maitinimo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu teismas,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. Š. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jolanta Medvedevienė