Kauno apygardos teismo nutartis

2.4.; 1.2.25.5.; 1.1.10.1.; 2.4.6.3.4. Pranešėjas V. Vitunskas

2008 m. sausio 30 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Gyčio Večersko, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjai advokatei E. G., nuteistajai D. P., nukentėjusiajai K. N. ir jos atstovui Artūrui Baužai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios K. N. ir AB „Autrolis“ generalinio direktoriaus A. G. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams. Bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ( BK 75 str. tvarka), įpareigojant D. P. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms (įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu – iki 2007-07-21, red.)

Iš UAB DK „Pzu Lietuva“ – 1726,40 lt. (tūkstantį septynis šimtus dvidešimt šešis litus 40 ct.);

Iš AB „Autrolis“ – 23 273, 60 lt. (dvidešimt tris tūkstančius du šimtus septyniasdešimt tris litus 60 ct.).

Pripažinta K. N. teisė į ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. nuteista už tai, kad ji 2005m. rugpjūčio 24d. apie 21 val. 28 min. Kaune, Savanorių pr., vairuodama troleibusą „Škoda TR 14“, garažinis Nr. 286, ir važiuodama nuo Taikos pr. visuomeninio transporto stotelėje „Mituva“, esančioje ties namu Nr. 226, pažeidė Kelių eismo taisyklių 53,145 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui, netrukdytų eismo, pradėjo važiuoti Birželio 23-sios g. link neuždarytomis durimis, dėl ko iš troleibuso iškrito per vidurines duris išlipantis keleivis A. S., kuris po to dešinės pusės užpakaliniu ratu buvo pervažiuotas, ir 23 val. 10 min. Kauno medicinos universiteto klinikų neurochirurginės reanimacijos skyriuje nuo patirtų traumų mirė.

Teismo posėdyje apeliantai prašė savo paduotus apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios K. N. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, apelianto AB „Autrolis“ apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl žalos atlyginimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas konstitucinis principas - būtinumas atlyginti asmeniui padarytą žalą. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 10 d. nuostatą, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 str. nuostatą, asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam ar už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 113 str. nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 2 d. nustato, jog išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Taigi įstatymas suteikia teismui teisę esant būtinybei perduoti ieškinio sprendimą civilinio proceso tvarka.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Apylinkės teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. pagrindu pripažino K. N. teisę į ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka, nurodydamas, jog nukentėjusioji iki bylos nagrinėjimo pabaigos ieškinio nepatikslino, konkrečių reikalavimų dėl turtinės žalos neišsakė.

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji nurodė, jog teismas nepagrįstai neišsprendė jos civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo klausimo, kadangi ji teismui buvo nurodžiusi tikslias išlaidas ir pateikusi tai patvirtinančius dokumentus, šis apeliacinio skundo motyvas yra pagrįstas, todėl turi būti tenkintinas, o nuosprendis šioje dalyje keistinas (LR BPK 328 str. 4 p.).

Turtine žala laikoma, kai nukenčia asmens ekonominiai interesai. Ši žala yra susijusi si materialinės sferos dalykų netekimu. Turtinė žala tai: 1) tiesioginė turtinė žala; 2 ) nukentėjusiojo patirti materialiniai nuostoliai; 3 ) išlaidos, atsiradusios pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes; 4 ) negautos pajamos.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog iš baudžiamosios bylos medžiagos yra matyti, jog nukentėjusioji K. N. dėl tėvo mirties patyrė turtinės žalos, o būtent, turėjo su laidotuvių apeigomis susijusių išlaidų. Kaip matyti, ikiteisminio tyrimo pradžioje nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, t.y. dėl 11 632, 55 lt., nurodydama, jog šią sumą sudaro: už UAB „Liudinga ir Ko“ suteiktas laidojimo paslaugas – 2583 lt. (atskaičiuos VSDFV vienkartinę išmoką/laidojimo pašalpą – 622, 40 lt.) pagal sąskaitą – faktūrą serija SVR Nr. 0001, už giesmininkų suteiktas paslaugas – 450 lt. pagal Prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitą Nr. 3684132; gedulingų pietų išlaidos pagal UAB „Naktužė“ 2005-08-27 sąskaitą faktūrą serija LEB Nr. 1807680 – 1617, 95 lt. ir pagal UAB „Naktužė“ 2005-09-25 sąskaitą – faktūrą serija LEB Nr. 1807683 – 758, 60 lt., 6223, 00 lt. už paminklo pastatymą ir su juo susijusius darbus pagal 2005-09-14 sutartį su A. K. firma (t.1, b.l. 45-46). Visas šias išlaidas patvirtino pateiktomis PVM sąskaitomis – faktūromis, vienkartinės išmokos mokėjimo dokumentu (t.1, b.l. 48 – 57). Vėliau teismui pateikė dokumentus patvirtinančius 500 lt. turėtas išlaidas už advokato paslaugas (t.1, b.l. 112). Pinigų priėmimo kvitus, už paminklo ir tvorelės dalimis apmokėjimą 350 lt., 1000 lt. avansas už paminklą ir tvorelę (t.1, b.l. 113-114) bei pateikė už paminklo pastatymą ir su juo susijusius darbus pagal 2006-07-26 patikslintą sutartį su A. K. firma (t.1, b.l. 115), kurioje yra nurodyta jau nebe 6223 lt. suma už paminklo pastatymą ir su juo susijusius darbus, bet jau 4769 lt. Nukentėjusioji K. N. 2006-08-22 teisiamojo posėdžio metu patikslino turėtas išlaidas ir nurodė, jog reikalaujama suma už turtinę žalą yra 10678, 55 lt., pagrįsdama kodėl sumažėjo ieškinio suma dėl turtinės žalos (t.1, b.l. 120, 122). Dar vėliau, pristatė teismui 2006 m. rugpjūčio 26 d. PVM sąskaitą – faktūra už gedulingus pietus mirties metinių paminėjimui už 811, 50 lt. (t.1, b.l. 144) bei pinigų priėmimo kvitus už paminklo ir tvorelės dalimis apmokėjimą (2006-09-11,-2006-10-09) du kart po 350 lt. (t.1, b.l. 145-146). Galiausiai nukentėjusioji K. N. pristatydama visus šiuos paminėtus dokumentus, civilinį ieškinį dėl turtinės žalos sumažino iki apeliaciniame skunde nurodytos sumos, t.y. 9016, 90 lt.

Tokiu būdu, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismas šį civilinį ieškinį dėl turtinės žalos turėjo pripažinti pagrįstu, nes ieškinio dydį patvirtina teismui pateikti dokumentai ir remiantis 2001 m. birželio 14 d. LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. (galiojusi įstatymo redakcija nuo 2004-05-01 iki 2007-06-10) priteisti iš draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ minėtą pinigų sumą (9016, 90 lt.) nukentėjusiajai K. N. dėl tėvo mirties turėtų išlaidų, o ne palikti šį klausimą spręsti civilinio proceso tvarka.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Apylinkės teismas nukentėjusiajai K. N. iš UAB DK „Pzu Lietuva“ priteisė 1726, 40 Lt., iš AB „Autrolis“ priteisė 23 273, 60 lt. neturtinės žalos.

Nukentėjusioji apeliaciniu skundu nurodė, jog teismas pažeidė LR CK 6. 250 str. ir per daug sumažino jos prašomą priteisti 150 000 lt. neturtinės žalos dydį, tuo tarpu apeliantas AB „Autrolis“ savo apeliaciniame skunde nurodė, jog apylinkės teismas pažeidė LR CK 6.282 str. ir priteisė per didelį 23 273, 60 lt. neturtinės žalos dydį, abu apeliaciniai skundai yra nepagrįsti, todėl yra atmestini.

Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo - ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal įstatymą privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažinta, jog nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus, patirtus ne tik dėl tėvo netekties, bet ir dėl ilgo bylos nagrinėjimo, atliekant papildomas ekspertizes, nuteistajai neigiant savo kaltę ir bandant įvykius pateikti kaip įvykusius vien tik žuvusiojo asmens kaltės. Nuosprendyje nurodyta, jog sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatant mažesnį jos dydį nei prašo nukentėjusioji K. N., buvo atsižvelgta į tai, kad nukentėjusioji su žuvusiuoju gyveno atskirai, nebuvo tėvo išlaikoma, kad žuvusysis įvykio metu buvo girtas, taip pat, kad draudimo bendrovė apsiriboja tik 500 eurų išmokėjimu, o bendrovės „Autrolis“ finansinė padėtis yra sunki.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmos instancijos teismas teisingai išsprendė neturtinės žalos atlyginimo klausimą tiek nukentėjusiosios K. N., tiek AB „Autrolis“ atžvilgiu. Teismas iš AB „Autrolis“ priteisdamas 23 273, 60 lt. neturtinės žalos nukentėjusiajai K. N. nepažeidė LR CK 6.250 str., t.y. sumažindamas jį nuo 150 000 lt., iki aukščiau minėtos sumos, o būtent, teismas tinkamai atsižvelgė į abiejų pusių padėtį, t.y. į didelį paties žuvusiojo neatsargumą, į jo paties kaltę ( specialisto išvada Nr. T-A 3512/05 (02) (gauta 2005-08-31, atliko toksikologijos laboratorijos teismo medicinos ekspertė D. Z.): A. S. lavono kraujyje rasta 2,747 ‰, kraujyje iš išlajos rasta 2,63 ‰ etilo alkoholio, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį, kas kolegijos nuomone, turėjo reikšmės įvykiui (t.1, b.l. 27-32)), į tai, kad nukentėjusioji su tėvu gyveno atskirai, nebuvo tėvo išlaikoma, ir į AB „Autrolis“ finansinę padėtį, kuri kaip matyti yra sunki (t.1, b.l. 26), be to, atsižvelgė ir į tai, kad neturtinė žala buvo padaryta dėl neatsargaus nusikaltimo, o tuo pačiu, kaip ir buvo minėta, dėl didelio paties žuvusiojo neatsargumo. Todėl didinti ar mažinti neturtinės žalos dydį, pagal apeliacinių skundų motyvus, nėra jokio įstatyminio pagrindo.

Visi apeliacinių skundų motyvai yra nepagrįsti, išskyrus dėl turtinės žalos atlyginimo, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 14 d. nuosprendį pakeisti:

Priteisti nukentėjusiajai K. N. turtinei žalai atlyginti iš UAB DK „PZU Lietuva“ 9016, 90 lt. (devynis tūkstančius šešiolika litų, 90 ct.)

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.