Alytaus apylinkės teismo nutarimas

suinteresuoto asmens – institucijos, surašiusios administracinį teisės pažeidimo protokolą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei L. L.,

išnagrinėjo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, 9 klasių išsilavinimo, gyvenančio (duomenys neskelbtini), nevedusio, dirbančio UAB „Petrašiūnų lentpjūvė“ staklininku, bausto administracine tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. rugsėjo 1 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono PK VPS PB vyriausiasis patrulis K. U. R. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. PN033518 dėl to, kad R. S. 2015 m. rugpjūčio 31 d. 23.40 val. Prienų r. sav., Mauručiuose, Kauno gatvėje, būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,78 promilės), vairavo automobilį „LANCIA LYBRA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Tokiais veiksmais R. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje.

R. S. dėl vairavimo esant neblaiviam pažeidimo nepripažino, paaiškino, kad automobilio neblaivus nevairavo. 2015 m. rugpjūčio 31 d. grįžęs iš darbo apie 18.00 val. automobilį Lancia Lybra, priklausantį bendradarbiui R. S., pastatė Gėlių gatvėje esančioje aikštelėje, kuri yra netoli namų ir nuėjęs į parduotuvę nusipirko 6 skardines alaus. Grįžęs iš darbo buvo blaivus, alkoholį vartojo namuose, apie 23.00- 23.30 val. išgėrė apie 3-5 butelius alaus. Tarp jo ir sugyventinės kilo konfliktas, todėl ji iškvietė policijos pareigūnus, o jis išėjo iš namų į lauką parūkyti. Tuo metu sugyventinė užrakino buto duris, todėl jis ėjo link automobilio, kuris buvo apie 100 metrų nuo namų, einant link jo, atvažiavo policijos pareigūnai ir jį beeinantį sustabdė, iki automobilio buvo likę apie 30 metrų. Policijos pareigūnai paprašė dokumentų ir raktų, pasakius, kad viskas palikta automobilyje, jam uždėjo antrankius, nusivedę prie automobilio, patys pradėjo ieškoti dokumentų ir raktų. Automobilio niekada nerakina, dokumentai ir rakteliai visada būna automobilyje. Ėjo link automobilio, kadangi susipyko su sugyventine, neturėjo kur miegoti, važiuoti niekur neketino, grįžęs po darbo niekur nevažiavo, automobilis stovėjo toje pačioje vietoje, kur pastatė grįžęs iš darbo, ten automobilį rado policijos pareigūnai. Būtų automobilyje miegojęs, nes į namus neįsileido sugyventinė. Niekas jo vairuojant nematė, neišrašė laikino leidimo vairuoti.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovė prašė R. S. skirti nuobaudą straipsnio sankcijos ribose. Mano, kad pakanka įrodymų jo kaltei patvirtinti, pažeidėjas neigia vairavęs transporto priemonę, norėdamas išvengti administracinės atsakomybės. Policijos pareigūnai patvirtino, kad jiems nekilo abejonių, kad transporto priemonė vairavo R. S.. Pati pažeidėjo sugyventinė K. atvykus pareigūnams savo pareiškime nurodė, kad jos sugyventinis išvyko, patikslino, kad išvažiavo vienas. K. parodymai teismo posėdžio metu, kad ji girdėjusi tik važiuojančio automobilio garsą, yra teismo klaidinimas, siekiant padėti R. S. išvengti atsakomybės.

Liudytojas Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK policijos pareigūnas K. U. parodė, kad vėlų vakarą iš Alytaus apskrities VPK gavo pranešimą, kad Mauručių kaime, Kauno gatvėje (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) name, galimai vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Važiuojant nuo Veiverių pusės Kauno gatve, likus 150 – 200 m pamatė, kad iš kiemo dešinės pusės išvažiuoja tamsios spalvos automobilis, matė, kad vairuotojas rodo kairį posūkį, lyg suktų link jų, bet pamatęs policijos automobilį, vairuotojas pasuko į kitą pusę, link Kauno. Automobiliui išsukus, jų automobilis įsuko į kiemą, kadangi skubėjo į iškvietimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje. Išėjusi K. pasakė, kad jie prasilenkė su išvažiuojančiu jos sugyventiniu. Iš karto išvažiavus iš kiemo, už vieno ar dviejų namų matė, kaip užgeso galinės automobilio šviesos. Įvažiavę į aikštelę, 30 – 40 metrų atstumu pamatė R. S., išlipantį iš to paties automobilio, su kuriuo atvažiuodami prasilenkė, vairuotojo pusės ir uždarantį automobilio duris. Aplink jokio kito žmogaus nebuvo. R. S. bandė pasišalinti, todėl kolega jį sulaikė. S. teigė, kad automobilio nevairavo. Apžiūrėjus automobilį, rado nelegalių cigarečių, tuomet kartu su pareigūnu D. ir pažeidėju nuvažiavo iki jo sugyventinės, ji parašė pareiškimą, kad S. triukšmauja, bet smurto nevartojo, kad išvažiavo girtas.

Liudytojas Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK policijos pareigūnas K. D. parodė, kad 2015 m. rugpjūčio 31 d., 23:40 val. dirbdami gavo iškvietimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje (duomenys neskelbtini), į įvykį nuvyko su kolega K. U.. Važiuojant Kauno g., netoli (duomenys neskelbtini) namo pastebėjo, kai iš kiemo išsuka tamsios, gal mėlynos spalvos automobilis Lancia, kuris ketino sukti į kairę pusę link jų, tačiau tikriausiai pamatęs policijos automobilį, nusuko į dešinę, dėl to kilo įtarimas, tačiau esant smurto artimoje aplinkoje iškvietimui, pirmiausiai važiavo nurodytu adresu. Įsukus į kiemą, lauke jų laukė moteris, kuri prie nuosavo namo lauko durų paaiškino, kad ką tik išvažiavo jos girtas vyras. Nusivijus automobilį, išvažiavę į gatvę pastebėjo į gretimai esantį keliuką įsukantį automobilį. Automobilis važiavo lėtai ir jiems dar neprivažiavus prie keliuko, išjungė automobilio šviesas. Privažiavę pastebėjo, kad automobilio vairuotojo durys atidarytos ir asmuo šalinasi iš vietos, buvo nuėjęs apie 10 metrų nuo automobilio. Pasivijus R. S. jis aiškino, kad tik taip vaikščioja, atsivedus iki tarnybinio automobilio, nustatė tapatybę, kadangi žmona buvo sakiusi jo vardą ir pavardę. Grįžus prie 5-ojo namo, jis liko tarnybiniame automobilyje, o kolega nuėjo į namo vidų pas sugyventinę. Patvirtino, kad tai buvo tas pats automobilis, su kuriuo prasilenkė atvykdami į iškvietimą.

Liudytoja I. K. parodė, kad 2015 m. rugpjūčio 31 d. apie 20:30 val. jai grįžus iš darbo, sugyventinis R. S. buvo namuose, išgėręs miegojo. Grįždama namo, kur stovėjo automobilis, nematė, buvo tamsu. Jai nuėjus miegoti, atsikėlė sugyventinis ir pradėjo triukšmauti, supykusi iškvietė policiją. R. S. girdėjo, kai skambino policijai, ji išmetė jo rūbus ir jis išėjo, kas vyko toliau, nematė. Po 20 minučių atvykus policijai, parašė pareiškimą, tačiau gal klaidingai jame nurodė, nes nematė, kad R. S. būtų sėdęs į automobilį. Kai atvyko policija, ji buvo namuose, užsirakinusi duris, prie langų nestovėjo, pareigūnus sutiko savo namo koridoriuje. Atidarius duris pasakė, kad sugyventinis išėjęs ir policijos pareigūnai jį nusivijo. Pareiškime, kad sugyventinis išvažiavo, parašė gal afekto būsenoje, nes į kiemą ne vieną kartą važinėjo automobiliai, todėl manė, kad jis galėjo išvažiuoti.

Nors administracinėn atsakomybėm traukiamas asmuo R. S. savo kaltę neigia, jo kaltę, padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, be liudytojų parodymų, įrodo policijos pareigūnų K. D. ir K. U. tarnybiniai pranešimai (b.l. 7, 8), kuriuos visiškai patvirtina kiti bylos duomenys: administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. PN 033518 (b.l. 1-2), kuriame užfiksuotos pažeidimo padarymo aplinkybės, I. K. pareiškimas (b.l. 6), kuriame ji nurodo, kad jos sugyventinis prieš atvykstant policijai, sėdo į automobilį ir išvažiavo iš kiemo, asmens blaivumo testas (b.l. 3), kuriuo užfiksuota, kad 2015 m. rugsėjo 1 d. 00.04 val. R. S. nustatytas 1,78 promilių girtumas; alkotesterio patikros sertifikatas; pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo; pažyma apie baustumą, kuria nustatyta, kad R. S. ne kartą jau yra baustas (b.l. 9-12).

Motyvuojamoji dalis

Remiantis byloje ištirtais įrodymais, daroma išvada, kad R. S. kaltas padaręs pažeidimą ir yra baustinas. Teismo posėdyje apklausti pareigūnai patvirtino savo tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, patvirtino, kad atvykdami į iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje, jie matė būtent tą patį automobilį, kuris norėjo sukti į gatvę link jų, tačiau pamatęs policijos tarnybinį automobilį, pasuko į kitą pusę. I. K. 2015 m. rugpjūčio 31 d. pareiškime nurodė, kad jos sugyventinis R. S., būdamas neblaivus, namuose kėlė triukšmą, todėl ji iškvietė policiją. Pareiškime paminėjo, kad po žodinio konflikto R. S. sėdo į automobilį ir prieš atvykstant policijos pareigūnams, išvažiavo iš kiemo. Teismo posėdžio metu liudytoja I. K. nurodė, kad ji nematė, kad R. S. būtų sėdęs į automobilį, kai atvyko policija. Tuo metu ji buvo namuose, užsirakinusi duris, prie langų nestovėjo, pareigūnus sutiko savo namo koridoriuje. Atidarius duris pasakė, kad sugyventinis išėjęs ir policijos pareigūnai jį nusivijo. Pareiškime, kad sugyventinis išvažiavo, parašė gal afekto būsenoje, nes į kiemą ne vieną kartą važinėjo automobiliai, todėl manė, kad jis išvažiavo. Liudytojos I. K. parodymus teismas vertina kritiškai, atmeta kaip subjektyvius ir duotus, siekiant padėti pažeidėjui išvengti administracinės atsakomybės, nes jie yra nenuoseklūs, prieštaringi bylos medžiagai, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Nors I. K. teismo posėdžio metu nurodė nemačiusi, kad jos sugyventinis išvažiavo automobiliu, tačiau tokie jos parodymai skiriasi nuo policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose bei jos pačios paaiškinimuose išdėstytų aplinkybių. Teismas neturi pagrindo netikėti ar abejoti pareigūnų K. U. ir K. D. tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis ir teismo posėdyje patvirtintomis įvykio aplinkybėmis, nes jų paaiškinimai yra nuoseklūs, logiški ir neprieštaringi, byloje nėra duomenų, kad jie turėtų suinteresuotumą melagingai apkaltinti R. S. padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą teisės pažeidimą. Tuo tarpu R. S. įvykio aplinkybių skirtingas ir prieštaringas aiškinimas, prieštaraujantis nustatytoms faktinėms aplinkybėms, liudytojų K. U. ir K. D. parodymams, duoda teismui pagrindą abejoti jo nuoširdumu ir pagrįstai daryti išvadą, kad R. S. duoti parodymai vertintini kaip gynybinė taktika, siekiant išvengti atsakomybės. Be to, policijos pareigūnai patvirtino, kad jokio kito asmens prie sustojusio automobilio Lancia Lybra nebuvo.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik dėl byloje surinktų įrodymų visumos, o ne atskirų įrodymų. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teisminio nagrinėjimo metu byloje išnagrinėtų ir kompleksiškai įvertintų įrodymų visetas leidžia daryti pagrįstą išvadą ir patvirtina, kad R. S. 2015 m. rugpjūčio 31 d. 23.40 Prienų r. sav., Mauručiuose, Kauno gatvėje, būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 1,78 promilės), vairavo automobilį „LANCIA LYBRA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Remiantis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad R. S. veikoje yra visi ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėties elementai.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias, sunkinančias ir kitas teismo nustatytas aplinkybes. R. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. S. ne kartą baustas administracine tvarka, už Kelių eismo taisyklių pažeidimus baudžiamas 11 kartą, 2010 m. liepos 20 d. baustas pagal ATPK 129 straipsnio 130² straipsnio pažeidimus, t.y. automobilio vairavimą būnant neblaiviam, neturint vairuotojo pažymėjimo, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą. Tai rodo, kad R. S. linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisykles, negerbia įstatymų, jo padarytas pažeidimas tyčinis, nes pažeidėjas suprato savo veiksmų esmę ir veikė sąmoningai, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, sukeldamas grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių, kitų asmenų bei jų turto saugumui bei aplinkai, piktybiškai ignoravo Kelių eismo taisyklių reikalavimus, negerbė įstatymų dėl šių jo tyčinių veiksmų potencialiai galėjo atsirasti labai sunkios pasekmės: žūti arba būti sužaloti žmonės, sugadintas turtas ir t.t. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, R. S. skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Manytina, kad paskyrus būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 27, 30, 30², 33, 286, 287 straipsniais,

nutaria:

R. S. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, skirti 725,00 Eur (septynių šimtų dvidešimt penkių eurų 00 ct) dydžio baudą, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.