Panevėžio apygardos teismo sprendimas

2009-11-04 · Civilinė byla Nr. 2-419-544/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-11-04
Bylos Nr.
2-419-544/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Čeknienė
Atsakovas
Vytautui A
Ieškovas
BUAB „Medpjova“
Kategorijos
  • 16.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 19.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 27.3.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 126.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2-419-544-2009Procesinio sprendimo kategorija: 16.7; 19.4; 27.3.2.1; 44.5.2.1; 44.8; 126.3; 126.5; (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. lapkričio 04 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėja Ramunė Čeknienė, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, dalyvaujant ieškovo atstovui administratoriui Lygaudui Petroniui, atsakovams Vytautui A. V., S. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Medpjova“ ieškinį atsakovams Vytautui A. V., S. V. dėl 25 455,78 Lt priteisimo žalai atlyginti ir

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Šalies argumentai

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovų solidariai 21 055,78 Lt žalai atlyginti, 4400 Lt administravimo išlaidų, apriboti atsakovams teisę eiti viešojo ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovas reikalavimo priteisti 4400 Lt administravimo išlaidų bei taikyti atsakovams ĮBĮ 10 str. 14 p. numatytus apribojimus nepalaikė ir tenkinti ieškinio šioje dalyje neprašė. Nurodė, kad 2008-12-22 nutartimi pagal ieškovo VSDFV Panevėžio skyriaus ieškinį ieškovui UAB „Medpjova“ iškelta bankroto byla. Atsakovai, būdami bendrovės savininkai ir atskirais laikotarpiais ėję direktoriaus pareigas, nevykdė ĮBĮ 8 str. 1 d. numatytos pareigos įmonei esant nemokiai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl pagal minėto straipsnio 4 d. nuostatas privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Bendrovės savininkų (atsakovų) kaltė yra preziumuojama. Žalos dydžiu yra laikomi kreditorių reikalavimai, kurių bankrutuojanti įmonė negali patenkinti dėl to, kad įmonė neturi turto ir pajamų ir negali atsiskaityti su kreditoriais. Tarp žalos ir įmonės savininko, vadovo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes jeigu įmonės vadovai ir savininkai, bylos atsakovai, iš karto būtų kreipęsi į teismą, kai paaiškėjo įmonės nemokumas, turto būtų užtekę atsiskaityti su kreditoriais. Ieškovo administracijos vadovu nuo 2001-09-16 buvo S. V., nuo 2004-11-10 – V. A. V.. Nutartyje iškelti bankroto bylą nurodyta, kad ieškovė yra skolinga VSDFV Panevėžio skyriui 21 055 L, Panevėžio AVMI - 65,78 Lt, viso – 21 055,78 Lt, ir šie reikalavimai nepatenkinti, nes įmonė neturi turto. Ieškovė įmokų į VSDFV biudžetą pilnai nemokėjo nuo 2001 metų, todėl 1998-2008 metais buvo priimta 10 sprendimų išieškoti skolą ne ginčo tvarka, tačiau mokestinė nepriemoka ir priverstine tvarka per antstolius išieškota nebuvo. Iš balansų matyti, kad bendrovė jau 1999 metus baigė nuostolingai, ir tokia padėtis buvo iki 2006 metų. Per 2000-2004 metus VSDFV Panevėžio skyrius įmonei priskaičiavo 5017 Lt delspinigių. 2003 metais buvo nurašytas 5537 Lt vertės, o 2007 metais – 12 467 Lt likutinės vertės ilgalaikis turtas, kurį pardavus buvo galima atsiskaityti su kreditoriumi. 2007 metais turto vertė buvo 16 438 Lt, o skolų suma buvo 18 395 Lt.

Atsakovas V. A. V. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir jį prašo atmesti. Nurodė, kad įmonė medienos perdirbimo veiklą vykdė daug metų, atsiskaitinėjo su kreditoriais, tačiau susidarė finansinių sunkumų, skolų tiekėjams, darbo užmokesčiui. 1996 metais bankas suteikė 100 000 Lt paskolą apyvartinėms lėšoms, nes turėjo 966 250 Lt vertės užsakymą medienos gamybai iš Vokietijos įmonės. Minėta įmonė sutarties nevykdė, įmonės finansinė padėtis blogėjo, todėl savalaikiai negrąžino paskolos, dėl ko prarado įkeistą namą. Po to bandė organizuoti tarpininkavimo veiklą Baltarusijoje, tačiau nesėkmingai. Prašė VSDFV Panevėžio skyriaus atidėti įmokų mokėjimą, tikėjosi atnaujinti įmonės veiklą, grąžinti skolas, todėl į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė. Jokių neteisėtų veiksmų kreditorių atžvilgiu nevykdė. Atsakovas S. V. bendrovės valdyme nedalyvavo ir dirbo bendrovėje trumpą laiką 2004-10-18 – 2004-11-08. Kitu laikotarpiu administracijos vadovo pareigas ėjo jis. Todėl solidari atsakomybė negalima. Bendrovės turtas yra 16 438 Lt debitorinė skola, kuri buvo sumokėta 2005-05 mėn. į Baltarusijoje veikusios įmonės kasą ir kurios atgauti nepavyko. Nurašytasis turtas buvo bevertis. Miškovežis, nors buvo išregistruotas pardavimui, faktiškai buvo nurašytas, nes sugedo. Mano, jog dokumentus administratoriui perdavė savalaikiai, kai tik sužinojo kas paskirtas administratoriumi ir gavo dokumentus, todėl taikyti ĮBĮ 10 str. 14 p. nuostatų nėra pagrindo. Nurodė, kad jis yra 79 metų amžiaus, abu su žmona pensininkai, gyvena socialiniame būste, kilnojamo ir nekilnojamo turto neturi, žmona yra onkologinis ligonis ir ieškinio sumos sumokėti neturi galimybių (b. l. 77-79)

Atsiliepimas

Atsakovas S. V. prašė ieškinį atmesti kito atsakovo nurodytais motyvais, taip pat dėl to, kad įmonės valdyme nedalyvavo ir turėjo tik 16 % bendrovės akcijų. Įmonės vadovu dirbo jo tėvas Vytautas A. V., kuris turėjo 84 % įmonės akcijų. 2001-09-16 protokolas paskirti direktoriumi negalioja, nes nesutiko dirbti direktoriumi, darbo sutartis nesudaryta. Turėjo kitą pastovų darbą ir nesidomėjo bendrovės reikalais. Direktoriaus pareigas ėjo nepilną mėnesį nuo 2004-10-18 iki 2004-11-08. Dėl nurodytų priežasčių ir sunkios turtinės padėties prašo ieškinio jo atžvilgiu netenkinti (b. l. 97-101).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies: jis atsakovo S. V. atžvilgiu atmestinas, o atsakovo V. A. Atžvilgiu tenkintinas iš dalies 6316 Lt sumai. Šios išvados daromos vadovaujantis šia įrodymų visuma ir dėl šių motyvų.

Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad įsiteisėjusia 2008-12-22 Panevėžio apygardos teismo nutartimi UAB „Medpjova“ iškelta bankroto byla, jos administratoriumi paskirtas Lygaudas Petronis (b. l. 14-16). Administratoriaus ieškinys atsakovui pareikštas ĮBĮ 8 str. 1 d., 4 d., 11 str. 3 d. 8 p., 14 p., 23 p. pagrindais vykdant šiuo įstatymu jam pavestas funkcijas imtis priemonių išieškoti skolas iš skolininkų, siekiant ginti visų kreditorių, bankrutuojančios įmonės teises ir interesus. Šiuo atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovų, kaip UAB „Medpjova“ akcininkų ir savininkų, solidariai 25 455,78 Lt žalai atlyginti, nes atsakovai, matydami, kad įmonė negalės atsiskaityti su kreditoriais, o šie nesikreipia į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, neįvykdė pareigos pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl ko kreditoriai patyrė žalą. Byloje nustatyta, kad atsakovui S. V. priklausė 16 % (90 vnt.), atsakovui Vytautui A. V. – 84 % (486 vnt.) UAB „Medpjova“ akcijų (b. l. 20, 77-78, civ. bylos B2-419-544-09, b. l. 8). UAB „Medpjova“ valdymo organas buvo visuotinis akcininkų susirinkimas, o bendrovės direktoriumi nuo 1990-12-17 iki 2009-01-21 buvo atsakovas V. A. V., išskyrus laikotarpį nuo 2004-10-18 iki 2004-11-08, kada direktoriaus pareigas ėjo atsakovas S. V. (b. l. 21-23, 24-27, 101-102, 152-155, 157-165).

Ieškinys atsakovui Vytautui A. V. dėl žalos atlyginimo priteisimo grindžiamas ir tenkintinas iš dalies deliktinės atsakomybės pagrindu. Taikant deliktinę atsakomybę būtina nustatyti visas būtinas jos sąlygas: neteisėtus atsakovo veiksmus, žalos padarymo faktą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ir kaltę (CK 6.246-6.249 str., 6.263 str., LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-11-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1203/2001, išplėstinės teisėjų kolegijos 2001-10-16 nutartis byloje Nr. 3K-7-760 V. P. v. UAB ,,Radviliškio autobusų parkas”, 2004-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480 /2004, kat. 18.2; 21.6 ir kt.). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Teismo nuomone, ieškovas įrodė civilinės atsakomybės sąlygas dėl 6316 Lt ieškinio dalies priteisimo iš atsakovo Vytauto A. V.. Atsakovo civilinės atsakomybės sąlyga – kaltė - yra preziumuojama, t. y. ieškovas, pareiškęs ieškinį atsakovui, neprivalo įrodinėti, kad atsakovas yra kaltas (CK 6.248 str.). Atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turėjo įrodyti, kad 6316 Lt žala atsirado ne dėl jo kaltės, tačiau šios kaltės prezumpcijos ji nepaneigė.

Uždarosios akcinės bendrovės administracijos vadovas (direktorius), kuriuo buvo atsakovas Vytautas A. V., buvo bendrovės valdymo organas, kuriam perduotos valdybos funkcijos ir su kuriuo sudaryta darbo sutartis (ABĮ 19 str. 1 d., 37 str. 1 d., Įstatų 6.1 p., civ. bylos Nr. B2-179-544-09 b. l. 9-19). Pagal ABĮ 37 str. 9 d. 1 p., bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, o paga l 9 p. – ir už kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose nustatytų pareigų vykdymą. Atitinkamai šių teisinių pareigų nevykdymas, padaręs žalos, sukelia bendrovės vadovo, kaip darbuotojo, materialinę atsakomybę. Pagal CK 2.87 str. 7 d., juridinio asmens organo nariui nustatyta visiška atsakomybė už padarytą žalą juridiniam asmeniui, išskyrus atvejus jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Teismo nuomone, darbuotojui, kuris yra juridinio asmens valdymo organo narys, taikoma visiška materialinė atsakomybė, išskyrus atvejus, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip, ir jie šiuo atveju kitaip nenumato (DK 255 str. 5 p.). Bendrovės vadovui materialinė atsakomybė atsiranda pagal sąlygas, kurios nustatytos DK 246 straipsnyje, ABĮ 38 straipsnyje, CK 2.87 str.

Byloje nustatyta, kad atsakovas V. A. V. vadovavo administracijai, kuri organizavo ir vykdė bendrovės ūkinę veiklą, atstovavo bendrovei esant santykiams su trečiaisiais asmenimis, turėjo ruošti ir įgyvendinti finansavimo priemones, imtis priemonių bendrovės turto apsaugai (Įstatų 9.1 p., 9.3 p., 9.9.9 p., 9.9.11 p.). ABĮ 19 str. 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Todėl bendrovės vadovas neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra priešingi įstatuose nurodytiems bendrovės tikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybinę–ūkinę riziką, yra akivaizdžiai nuostolingi (bendrovės turto švaistymas, nepagrįstas nurašymas, kitoks praradimas ir kt.) ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi. Teismo nuomone, bylos duomenys patvirtina, kad minėtas atsakovas šių norminių aktų reikalavimų nesilaikė, neveikė taip ir neorganizavimo darbo tokiu būdu, kad nekiltų abejonių dėl nurašyto ar likviduoto turto, taip pat kitų veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo. Kaip pagrįstai nurodo ieškovas, ieškinio juridiniu pagrindu yra ir ĮBĮ 8 str. 4 d., nes minėtas atsakovas nesilaikė ir ĮBĮ 8 str. 1 d. numatytos pareigos įmonei negalint atsiskaityti su kreditoriais, kai šie neteikia teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl ko kreditoriai patyrė papildomą žalą.

2008-12-22 teismo nutartyje iškelti bankroto bylą UAB „Medpjova“ nurodyta, kad kreditorei VSDFV Panevėžio skyriui bendrovė mokestinių įsipareigojimų pilnai nevykdė nuo 2001 metų, kad 2008-11-19 jų buvo skolinga 20 990 Lt, kad nuo 2006-10-12 darbuotojų neturi, veiklos nevykdo ir pagal ĮBĮ 2 str. 8 d. nuostatas yra nemoki (b. l. 14-16). Iš 2009-02-27 teismo nutarties, pažymos matyti, kad BUAB „Medpjova“ patvirtintų ir nepatenkintų kreditorinių reikalavimų suma yra 21 055 Lt, iš jų – 20 990 Lt įsiskolinimas yra VSDFV Panevėžio skyriui (b. l. 17, 28). Pagal VĮ „Registrų centras“, VĮ „Regitra“ duomenis, UAB „Medpjova“ nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamų ir kilnojamų daiktų neturi (b. l. 18, 19). Iš bankroto bylos Nr. B2-179-544-09 matyti, kad 2009-03-27 teismo nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, kad ji turto ir pajamų, debitorinių skolų, iš kurių galimas išieškojimas, neturi (b. l. 103-104). Iš balansų už 2001-2004, 2006 metus duomenų matyti, kad nurodytais metais bendrovė pagal balanso duomenis nebuvo nemoki, nes pradelsti įsiskolinimai ir skolos neviršijo pusės į balansą įrašyto turto vertės (b. l. 31-32, 54-55, 56-57,58-59, 62-63). Bendrovė 2005-2006 mokėjo einamąsias įmokas VSDFV Panevėžio skyriui, tačiau nuo 2001 susidariusio įsiskolinimo nemokėjo. Iš raginimų ir kitų VSDFV Panevėžio skyriaus pateiktų pažymų matyti, kad UAB „Medpjova“ jau nuo 2001 metų buvo reguliariai raginama savalaikiai ir pilnai vykdyti įsipareigojimus VSDFV biudžetui. 2001-03-28 skola šiam biudžetui sudarė tik 369 Lt, o per 2000-2004 metų laikotarpį įmonei priskaičiuota 5017 Lt delspinigių. 2008-10-16 bendrovės skola išaugo iki 9511 Lt, o delspinigiai – iki 11 469 Lt (b. l. 41-53, civ. bylos Nr. B2-179-544-09 b. l. 2-4). Pagal balanso už 2005 metus matyti, kad bendrovė buvo nemoki, nes pradelsti įsiskolinimai ir skolos sudarė 25 700 Lt, o į balansą įrašyto turto vertė buvo 42 131 Lt (b. l. 60-61). Pagal balanso už 2007 metus duomenis bendrovė liko nemoki, nes pradelsti įsiskolinimai ir skolos viršijo turto vertę (civ. bylos Nr.B2-179-544-09, b. l. 22-23). 2008-11-27 į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi kreditorius VSDFV Panevėžio skyrius, o atsakovas, nors negalėjo atsiskaityti su VSDFV Panevėžio skyriumi, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė (civ. bylos Nr. B2-179-544-09, b. l. 2-4).

Teismo nuomone, faktinį pagrindą priteisti žalą iš atsakovo V. A. V. sudaro ir tai, kad 2003-02-04 jis kartu su atsakovu S. V., kuris turėjo 16 % akcijų, nusprendė, kad visiškai nusidėvėję ir turi būti nurašyti automobilis miškovežis ZIL-131, priekaba, pjūklas „Parma“ bendros 5370 Lt likutinės vertės ir minėtą turtą nurašė (b. l. 33). Iš ilgalaikio turto likvidavimo akto matyti, kad iš abiejų atsakovų (akcininkų) sudaryta komisija 2007-02-20 apžiūrėjusi įmonės pagrindines priemones, nustatė, kad jos pagamintos 1980-1984 metais, yra pasenusios, nusidėvėjusios 100%, nuo 1997 metų neeksploatuojamos, todėl nutarė likviduoti pagrindines priemones 25 653 Lt vertės (b. l. 34). Tuo metu bendrovė jau turėjo pradelstą įsiskolinimą VSDFV Panevėžio skyriui, kuris vis didėjo dėl priskaitomų delspinigių, tačiau, pagal byloje pateiktus įrodymus, net nebandė turto realizuoti už didžiausią pasiūlytą kainą ar bent į metalo ar atsarginių dalių laužą. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad tas turtas tikrai buvo visiškai nelikvidus ir jo nebebuvo galima realizuoti, jei bendrovės veikloje jis tapo nereikalingas. 2009-09-30 teismo posėdyje atsakovas V.A. V. paaiškino priešingai, t. y. kad asmuo, norėjęs pirkti automobilį ZIL, ketino jį suremontuoti. Vadinasi, automobilį buvo galima suremontuoti ir brangiau realizuoti ar kitaip pelningiau panaudoti įmonės veikloje, tačiau administracijos vadovas, nors buvo už tai atsakingas, jokių veiksmų nesiėmė. Be to, šis atsakovas nurodė, kad reikėjo atlaisvinti patalpas, neturėjo kur įrenginių sandėliuoti, todėl juos pardavė pusvelčiui, išmėtė, gal jie yra pas trečiuosius asmenis, kur yra automobilis ZIl - nežino, jį nurašė. Tačiau tai prieštarauja minėtų aktų teiginiams, kad turtas nurašytas ir likviduotas negaunant jokios kainos (b. l. 145-146). Kaip matyti iš atsakovo V.A. V. argumentų, 2005-03-10 pažymos, jis 5300 USD 2005m . gegužės mėn. įnešė į Baltarusijoje registruotą įmonę ODO „Kverkus“ įstatinio fondo apmokėjimui, nes tikėjosi ten vykdyti ūkinę komercinę veiklą, ir ši suma dabar tai yra ieškovės debitorinė skola, kurios išieškoti realių galimybių nėra (b. l. 85-86, 145-146). Kaip jau minėta, 2004-2005 metais bendrovė kaip tik ir tapo nemoki, turtas buvo nepagrįstai nurašomas, o atsakovas, turėdamas lėšų, neatsiskaitė su kreditoriumi, nors skola VSDFV Panevėžio skyriui sudarė 9696 Lt (b. l. 45-48). Dėl išdėstyto daroma išvada, kad atsakovas Vytautas A. V. kaltės prezumpcijos nepaneigė – nepateikė patikimų argumentų, kurie teiktų pagrindą pripažinti, jog virš aprašyti jo veiksmai buvo padaryti veikiant išimtinai atstovaujamos įmonės interesais ir jais siekta naudos įmonei. Priimdamas minėtus sprendimus šis atsakovas veikė kaip UAB ,,Medpjova“ valdymo organas, todėl būtent jam tenka atsakomybė dėl žalos atstovaujamai įmonei padarymą.

BUAB „Medpjova“ bankroto byloje patvirtinti 21 055 Lt dydžio kreditoriniai reikalavimai, ir tai yra bankrutavusios bendrovės neįvykdytos finansinės prievolės. Iš bankroto bylos matyti, kad bendrovė turto ir pajamų, į kuriuos gali nukreipti išieškojimą, neturi (bankroto byla Nr. B2-179-544-09). Todėl ši 21 055 Lt suma yra žalos dydis (CK 6.249 str.). CK 6.251 str. numatyta, kad nuostoliai turi būti atlyginami visiškai, tačiau teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. CK 6.282 str. numatyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Todėl, atsižvelgiant į konkrečias šios bylos aplinkybes, ieškinys tenkintinas iš dalies 30 % nuo ieškinio sumos, kas sudaro 6316 Lt. Žalos atlyginimo dydis mažintinas atsižvelgiant į tai, kad žala nėra padaryta tyčiniais veiksmais, kad atsakovas V. A. V., nors atliko virš aptartus veiksmus, tačiau su pagrindiniu kreditoriumi VSDFV Panevėžio skyriumi bendradarbiavo, ieškojo būdų atsiskaityti, nors jie ir buvo nesėkmingi, prašė išdėstyti skolos mokėjimą (bylos Nr. B2-179-544-09 – b. l. 31-33), yra 79 amžiaus, abu su žmona yra senatvės pensininkai, atsakovo sutuoktinė turi sveikatos problemų, gauna nedideles pensijas, nekilnojamojo turto neturi, yra įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Šeima yra gavusi 9000 Lt vartojimo paskolą, kurios grąžinimo terminas baigiasi 2011-07-15, įmokos sudaro po 191 Lt kas mėnesį (b. l. 87, 88, 89, 90, 91, 92). Atsakovo sūnus kitas atsakovas S. V. taip pat ženklios vertės turto ir pajamų neturi (b. l. 101-113). Visos ieškinio sumos priteisimas sukeltų atsakovui sunkių pasekmių.

Ieškovas, nors raštu nepateikė atsisakymo nuo ieškinio dalies, tačiau teismo posėdyje paaiškino, kad, atsižvelgdamas į atsakovo sunkią turtinę padėtį, nepalaiko ir neprašo tenkinti ieškinio dalyje dėl 4400 Lt administravimo išlaidų priteisimo, taip pat prašo netaikyti ĮBĮ 10 str. 14 p. numatytų apribojimų atsakovų atžvilgiu. Teismas sutinka, kad šioje byloje taikyti ĮBĮ 10 str. 14 p. nuostatas nėra pagrindo, nes atsakovas V.A. V. yra pensininkas, 79 metų amžiaus, ūkinės komercinės veiklos nebevykdo ir kitokių vadovaujančių pareigų, tikėtina, neužims. Kaip matyti iš perdavimo priėmimo aktų, atsakovas administratoriui turimą turtą ir dokumentus, nors ir pavėluotai, bet perdavė (b. l. 35-40). Atsakovas S. V. tokios pareigos pagal teismo nutartį neturėjo ir jis administracijos vadovu dirbo neilgą laiką. Todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas.

Atsakovo S. V. atžvilgiu ieškinys atmestinas visiškai. Nors ieškovas ir nurodė, kad šis atsakovas ieškovo direktoriumi dirbo 2001-09-16 iki 2004-11-10, tačiau tai paneigta byloje surinktais įrodymais. Iš 2001-09-16, 2004-08-25, 2004-11-09 UAB „Medpjova“ akcininkų susirinkimų protokolų Nr. 6, Nr. 4, Nr. 5 matyti, kad minėtą atsakovą buvo nutarta paskirti direktoriumi nuo 2001-09-16 ir nuo 2004-08-25, tačiau darbo sutartys sudarytos nebuvo ir šis faktas neįregistruotas juridinių asmenų registre. Šis atsakovas direktoriaus pareigas ėjo labai trumpą laiką nuo 2004-10-18 iki 2004-11-08, o kitu laikotarpiu jis dirbo kitose įmonėse pagal darbo sutartis (b. l. 24-25, 26-27 101-102, 157-165). VĮ „Registrų centras“ pažymos duomenys patvirtina, kad UAB „Medpjova“ bendrovės direktoriumi nuo 1990-12-17 iki 2009-01-21 buvo atsakovas V. A. V. (b. l. 152-155). Todėl ieškinys šiam atsakovui S. V. dėl žalos atlyginimo, kaip juridinio asmens administracijos vadovui, padariusiam žalos bendrovei, atmestinas.

Juridinio asmens dalyvio ir juridinio asmens valdymo organų yra atskiros atsakomybės rūšys, nes kiekvienai atsakomybei atsirasti reikalingas skirtingas teisinis pagrindas. Atsakovas S. V. buvo UAB „Medpjova“ akcininkas, turėjo 90 vnt. arba 16 % akcijų. Todėl ieškovas ieškinio pagrindu nurodo ir tai, kad šis atsakovas žalą turėtų atlyginti kaip įmonės savininkas ir juridinio asmens dalyvis. Teismo nuomone, šis ieškinio pagrindas neįrodytas (CPK 178 str.). Ieškinio reikalavimai dėl žalos padarymo kreditoriams gali būti nukreipti akcininkų atžvilgiu tik per jų pareigų, prisiimtų bendrovės atžvilgiu, nevykdymą. ABĮ įtvirtinta bendroji norma, kad akcininkai neturi jokių turtinių įsipareigojimų bendrovei, išskyrus įsipareigojimą nustatyta tvarka apmokėti visas pasirašytas akcijas emisijos kaina. Byloje nustatyta, kad akcijos apmokėtos 1995-1996 metais (b. l. 20). Juridinio asmens dalyviui atsakomybė pagal CK 2.50 str. 3 d. atsiranda tik dėl nesąžiningų jo veiksmų. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad CK 2.50 str. 3 d. nustato papildomą atsakomybę juridinio asmens dalyviams, kad jie negalėtų piktnaudžiauti galimybe išvengti turtinės atsakomybės, prisidengdami ribota turtine atsakomybe, tais atvejais, kai jų veiksmai sąlygoja, kad juridinis asmuo negali pilnai įvykdyti prievolės kreditoriui ir jos siekia išvengti nesąžiningais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004-02-18 nutartis Nr. 3K-3-124/2004). Šioje byloje nėra nustatyta, kad atsakovas S. V., kaip juridinio asmens dalyvis, atliko aktyvius, sąmoningus, nesąžiningus veiksmus juridinio asmens kreditorių atžvilgiu, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad jis kaltas dėl nesąžiningų veiksmų atlikimo. Jo turimas akcijų skaičius negalėjo turėti pakankamos įtakos tiek UAB „Medpjova“, tiek jos organų veiklai, šis atsakovas negalėjo savarankiškai priimti sprendimų, reikšmingų šiai veiklai užtikrinti. Todėl atsakovo, kaip juridinio asmens dalyvio, neveikimas ar pasyvus elgesys pagal šios bylos duomenis nevertintinas kaip nesąžiningas elgesys juridinio asmens atžvilgiu.

Ieškovas taip pat nurodo, kad atsakovo S. V. deliktinė atsakomybė už kreditoriams ir bendrovei padarytą žalą kyla iš neįvykdymo pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, o po bylos iškėlimo – dėl nevykdymo pareigos perduoti administratoriui įmonės turtą ir dokumentus. Tačiau iš 2008-12-22 teismo nutarties matyti, kad pareiga perduoti turtą ir dokumentus buvo nustatyta administracijos vadovui V. A. V., o ne atsakovui S. V. (b. l. 14-16). Teismo nuomone, ieškovo įrodinėjama akcininko pareiga perduoti administratoriui turtą ir dokumentus nėra numatyta ABĮ arba ĮBĮ normose. Pagal ĮBĮ 2 str. 9 d., atsakovas S. V. laikytinas įmonės savininku. ĮBĮ 8 str. 1 d. numatyta, kad, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie)nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 str. 4 p., įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, akcininko pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo sietina su jų žinojimu, turėjimu informacijos apie tai, kad įmonė turi pradelstų kreditorinių įsipareigojimų ir negali įvykdyti savo finansinių prievolių kreditoriams, arba žinojimu, kad įmonė buvo viešai paskelbusi arba kitaip pranešusi kreditoriams, jog negali ar neketina vykdyti įsipareigojimų. Byloje nepateikta įrodymų, kad šiam atsakovui būtų buvusi suteikta informacija arba jis kitaip turėjo žinoti apie tai, kad yra pagrindai inicijuoti bankroto bylos UAB „Medpjova“ iškelimą, nes nėra duomenų, kad būtų buvęs sušauktas visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame akcininkai būtų informuoti apie bendrovės nemokumą ir po to nevykdytų pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi šio atsakovo atžvilgiu deliktinės atsakomybės atsiradimo būtinos sąlygos neįrodytos, kas sudaro pagrindą jo atžvilgiu ieškinį atmesti.

Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas pagal įstatymą. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo V. A. V. priteisiamas žyminis mokestis ir išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 8 p., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 2 d., 96 str., b. l. 2).

Vadovaujantis išdėstytu ir CPK 259, 260, 263, 270 straipsniais

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. A. V. (a. k. 330042601181):

-ieškovui BUAB „Medpjova“ (į. k. 147035728, Mėtų g. 19, Panevėžys, a. s. Nr. LT53 7010 3000 0146 7957 AB Ūkio bankas) 6316 (šešis tūkstančius tris šimtus šešiolika) Lt žalai atlyginti;

-į valstybės biudžetą – 203 (du šimtus tris) Lt bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos Apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per šį teismą.

Teisėja Ramunė Čeknienė