- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-10
- Bylos Nr.
- e2A-860-392/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Loreta Braždienė, Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- Ž. S., A. I.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“
- Trečiasis asmuo
- A. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Henricho Jaglinskio, pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Ž. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“ ieškinį atsakovams Ž. S., A. I. dėl 2010 m. rugsėjo 15 d. dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo A. S..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Medicinos bankas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) nuo sudarymo momento pripažinti negaliojančia tarp atsakovės Ž. S. bei atsakovės A. I. 2010 m. rugsėjo 15 d. sudarytą dovanojimo sutartį Nr. 3164, kuria atsakovė Ž. S. atsakovei A. I. padovanojo butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei nukreipti atsakovės Ž. S. skolos ieškovei išieškojimą į šį turtą; 2) iš atsakovių priteisti ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė 2007 m. birželio 1 d. kredito sutartimi Nr. LOAN 43374 bei su vėlesniais pakeitimais ir papildymais trečiajam asmeniui A. S. suteikė 250 000 Eur kreditą, 2009 m. rugpjūčio 13 d. papildomu susitarimu trečiajam asmeniui išduotas papildomai 120 000 Eur kreditas, papildomais susitarimais nustatyta kredito grąžinimo data – 2016 m. birželio 30 d. Suteikto kredito grąžinimas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka, taip pat atsakovės Ž. S. 2009 m. rugpjūčio 13 d. laidavimo sutartimi Nr. LOAN 43374, kuria laidavo ieškovei už trečiąjį asmenį A. S., taip pat atsakovė Ž. S. laidavo ieškovei trečiojo asmens A. S. 2015 m. liepos 9 d. išrašytame paprastajame neprotestuotiname vekselyje 450 000 Eur sumai. Kadangi suėjus kredito grąžinimo terminui trečiasis asmuo neįvykdė savo įsipareigojimų ieškovei, t. y. negrąžino paskolos, palūkanų ir delspinigių. Ieškovė 2016 m. liepos 22 d. raštu paragino trečiąjį asmenį ir atsakovę Ž. S. įvykdyti įsipareigojimus bankui, tačiau iki šiol pastarieji įsipareigojimų neįvykdė. Vilniaus rajono 7-jo notarų biuro notarė J. Š. 2016 m. rugsėjo 28 d. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. JŠ-11312 dėl 444 081,72 skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų, 1 332,83 Eur notaro atlyginimo išieškojimo iš atsakovės Ž. S.. Ieškovei tapo žinoma, kad atsakovė Ž. S. 2010 m. rugsėjo 15 d. dovanojimo sutartimi Nr. 3164 atsakovei A. I. padovanojo vienintelį atsakovės Ž. S. turėtą nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šio sandorio sudarymas pažeidė ieškovės teises, todėl ieškovė turi reikalavimo teisę nuginčyti šį sandorį, nes atsakovės ginčijamo sandorio sudaryti neprivalėjo, atsakovės buvo nesąžiningos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino negaliojančia Vilniaus miesto 44-me notarų biure 2010 m. rugsėjo 15 d. sudarytą nekilnojamojo turto dovanojimo sutartį Nr. 3164 (notarinio registro Nr. 3164) tarp atsakovės Ž. S. bei atsakovės A. I., kuria atsakovė Ž. S. atsakovei A. I. padovanojo butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Taikė restituciją ir laikė, jog butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei Ž. S., nusprendė į šį turtą nukreipti atsakovės Ž. S. skolos ieškovui išieškojimą. Priteisė iš atsakovės Ž. S. 276,50 Eur ir iš atsakovės A. I. 276,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Medicinos bankas“ naudai. Priteisė iš atsakovės Ž. S. 4,08 Eur ir iš atsakovės A. I. 4,08 Eur pašto išlaidų valstybės naudai.Teismas nustatė, kad 2007 m. birželio 1 d. tarp ieškovės ir A. S. sudaryta kredito sutartis, kurios pagrindu kredito gavėjui išduodamas 250 000 Eur kreditas, 2009 m. rugpjūčio 12 d. papildomu susitarimu prie aukščiau paminėtos kredito sutarties, ieškovė papildomai išdavė 120 000 Eur kreditą A. S., 2015 m. birželio 26 d. susitarimu sutarties šalys nustatė kredito grąžinimo terminą – 2016 m. birželio 30 d. Kredito grąžinimo užtikrinimui kredito gavėjas įkeitė nekilnojamąjį turtą, turto vertės nustatymo 2016 m. gruodžio 7 d. duomenimis, įkeisto turto, esančio (duomenys neskelbtini) (gyvenamasis namas su žemės sklypu) vertė 180 000 Eur, kito įkeisto turto – 150 a žemės sklypo rinkos vertė 110 000 Eur, t. y. įkeisto turto vidutinė rinkos vertė yra apie 290 000 Eur, kai pagal išduotą notaro vykdomąjį įrašą, A. S. skola ieškovei sudaro 444 081,72 Eur paskola su priskaičiuotomis palūkanomis, 1 332,83 Eur notaro atlyginimas, 1,74 Eur kitos išlaidos. Atsakovė Ž. S. 2009 m. rugpjūčio 13 d. laidavimo sutartimi laidavo savo sutuoktinio paimto kredito grąžinimą, šia sutartimi be kitų įsipareigojimų atsakovė Ž. S. įsipareigojo be banko sutikimo raštu neparduoti, nedovanoti, nemainyti ar kitaip neperleisti, neįkeisti laiduotojo turimo nekilnojamojo turto (sutarties 5.1.4.1.punktas). 2010 m. rugsėjo 15 d. dovanojimo sutartimi atsakovė Ž. S. be ieškovės – banko žinios, perleido jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), A. I., kaip nurodyta dovanojimo sutartyje – savo motinai, t. y. šiuo nekilnojamojo turto dovanojimo sandoriu atsakovė Ž. S., turėdama įsipareigojimus bankui, pažeidė savo įsipareigojimus, duotus ieškovei 2009 m. rugpjūčio 13 d. laidavimo sutartimi.Teismas padarė išvadą, jog ieškovė turi teisę reikšti actio Pauliana ieškinį, turėdamas neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui. Atsakovė Ž. S. nuo 2009 m. rugpjūčio 13 d. laidavimo pasirašymo dienos yra solidari skolininkė už trečiajam asmeniui A. S. suteiktą kreditą, kurio ieškovei negrąžino. Ieškovė ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo ir iki šiol tebėra atsakovės Ž. S. kreditorė, turinti daugiau kaip 456 324,45 Eur reikalavimą į atsakovę Ž. S.. Sudarydama ginčijamą dovanojimo sandorį, negaudama už tai lėšų, Ž. S. pablogino savo mokumą, apribojo ieškovės galimybes bent iš dalies sumažinti įsiskolinimą bankui. Tokio sandorio atsakovė neprivalėjo sudaryti, priešingai, žinodama apie savo įsipareigojimus bankui, ji jo sudaryti negalėjo, o sudariusi, suprato, kad bankas negalės iš šio turto išieškoti, toks atsakovės elgesys vertintinas kaip nesąžiningas banko atžvilgiu. Teismas konstatavo, jog ieškinys yra pagrįstas, todėl jį tenkintino, pripažino 2010 m. rugsėjo 15 d. dovanojimo sutartį negaliojančia, taikė restituciją ir priteisė ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis iš atsakovių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė (apeliantė) Ž. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –ieškinį atmesti; atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Apeliantės nuomone, ieškovė praleido actio Pauliana ieškinio senaties terminą, nes CK 6.66 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinį dėl skolininko sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana) kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Apeliantė nurodo, jog sandoris buvo sudarytas dar 2010 metais ir buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, kurio duomenys buvo prieinami ieškovei, todėl ieškovė neabejotinai apie šį sandorį žinojo arba turėjo žinoti, tačiau nuo 2010 metų nesikreipė į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Nurodo, kad ieškovė į teismą kreipėsi tik tada, kai baigėsi kredito grąžinimo terminas, t. y. 2016 m. birželio 30 d. Ieškovė, pareikšdama actio Pauliana ieškinį, privalėjo įrodyti, jog apie minėtą sandorį jai nebuvo ir negalėjo būti žinoma anksčiau. Mano, jog šiuo atveju actio Pauliana ieškinio senaties terminas buvo praleistas, todėl ieškinys buvo pareikštas nepagrįstai. Kadangi šiuo metu finansinė padėtis yra sunki, nedirba, negauna pajamų, o turtas areštuotas, todėl prašo atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.Ieškovė UAB „Medicinos bankas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimą; jeigu teismas nuspręstu, jog ieškinio senatis buvo praleista, prašo teismo praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Nurodo, jog nei viena ginčo šalių (įskaitant ir apeliantę) pirmosios instancijos teisme nereiškė reikalavimo taikyti ieškinio senatį, todėl teismas negali taikyti ieškinio senatį apeliaciniame procese. Prašymą taikyti ieškinio senatį atsakovė turi pareikšti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Jeigu nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atitinkamas reikalavimas taikyti ieškinio senatį nebuvo pareikštas, jo negalima reikšti nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine tvarka. Apeliaciniame procese negalima nagrinėti ir remtis tomis aplinkybėmis ir reikalavimais, kurie nebuvo nagrinėjami ir kuriais nebuvo remiamasi pirmosios instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti skundo ribas, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama pagal apeliantės apeliaciniame skunde nustatytas ribas.Apeliantė apeliacinį skundą grindžia iš esmės vieninteliu argumentu, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą ir todėl ieškinys buvo pareikštas nepagrįstai. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, vertino jį priėmęs teismas.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo. Atsakovės atsiliepimų į ieškinį nepateikė. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį tenkino. Iš byloje esančių įrodymų bei skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog nei viena iš ginčo šalių pirmosios instancijos teisme nereiškė reikalavimo taikyti ieškinio senatį. Todėl pirmosios instancijos teismas nevertino ar ieškinio senaties terminas yra praleistas ir dėl kokių priežasčių, netyrė tai patvirtinančių ar paneigiančių bylos duomenų. Kadangi pirmosios instancijos teisme nebuvo pareikštas reikalavimas taikyti ieškinio senatį, tai apeliacinės instancijos teisme toks reikalavimas negali būti reiškiamas ir nagrinėjamas.Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog apeliacinis skundas atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.2017-07-25 nutartimi atsakovės Ž. S. apeliacinis skundas priimtas. Ž. S. prašymas dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo atidėjimo tenkintas, 553 eurų žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas iki Vilniaus apygardos teismo procesinio sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo. Skundą atmetus iš atsakovės atidėto žyminio mokesčio suma priteistina.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atsakovės Ž. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš Ž. S. 553 eurus valstybei.