- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-12-08
- Bylos Nr.
- 1-761-503/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-9-123-2008-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Petraitis
- Kaltinamasis
- I. G.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, turinti aukštąjį išsilavinimą, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 235 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamoji I. G. teisme būdama liudytoja davė melagingus parodymus, o būtent:
ji 2007 m. gruodžio 4 d., 13 val. – 17 val. 10 min., Vilniaus apygardos teisme, Gedimino pr. 40/1, Vilniuje, apklausiama kaip liudytoja baudžiamojoje byloje Nr. 1-176/07, 1-42/2008, žinodama apie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 82 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą jos, I. G., kaip kaltinamojo E. J. sesers, teisę neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus, būdama pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. už melagingų parodymų davimą, ir sutikusi duoti parodymus, davė melagingus parodymus apie tai, kad 2001 m. spalio mėnesį jos, brolis E. J. negalėjo vairuoti automobilio dėl blogos sveikatos būklės, kurią buvo sukėlusi jo patirta sunki trauma 2001 m. rugsėjo 16 d. įvykusios avarijos metu, o taip pat, kad jos, brolis E. J. 2002 m. naktį iš spalio 15 d. į spalio 16 d. buvo namuose, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 235 str. 1 d.
Kaltinamoji I. G. teisiamajame posėdyje neprisipažino padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Kaltinamoji I. G. parodė, kad jos supratimu ji nieko nemelavo. Jos brolis E. J. 2001-01-16 d. buvo padaręs avariją, po ko 5 dienas buvo komos būsenoje, o vėliau gydėsi sanatorijoje, reabilitacijoje Palangoje. Byloje yra visi duomenys kiek ji su juo laiko buvo, jį slaugė. Jos supratimu jisai negalėjo vairuoti automobilio po patirtos traumos. Tokiu būdu ji Vilniaus apygardos teisme išsakė tik savo poziciją, t.y. kad 2001-01-16 brolis negalėjo vairuoti automobilio, nes tuo metu gydėsi sanatorijoje. Grįžęs iš sanatorijos gavo invalidumą. Jos supratimu jisai negalėjo vairuoti automobilio dėl sveikatos būklės. Tokiu teiginiu, ji taip išreiškė savo nuomonę. Taip pat ji parodė, jog jos išsilavinimas yra pedagoginis, tačiau iš gyvenimiškos patirties turi medicininių žinių. Ji visąlaik būdavo Palangoje pas brolį, tačiau nebūdavo su juo 24 valandas per parą, miegodavo atskirai. Ligoninėje jį slaugė mama ir jo draugė. Ji Palangoje, kažkur nuo 9 valandos ryto pradėdavo jį slaugyti ir palikdavo apie 6-7 valandą vakaro. Apie brolio psichologinę būklę po autoįvykio ji taip pat pareiškė tik savo nuomonę. Apygardos teisme nesusipažino su teismo posėdžio protokolu, nes to ir neprašė. Apie 2002-01-15 d., 16 d., ji tiktai darė prielaidas, kad brolis negalėjo vairuoti, bet neteigė 100 %, nes teigti visiškai, kad brolis negalėjo vairuoti, ji negalėjo. Be to, tą dieną, t.y. 2002-01-15, ji darė naujagimio maudynes, svečiai išėjo apie 22 val., šiuo metu brolis buvo pas ją namuose. Kitą dieną, ji 8 val., ryto išvažiavo, o brolis su šeima taip pat tebebuvo jos namuose.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamoji I. G. neigė padariusi jai inkriminuotą nusikaltimą, jos kaltė pasitvirtino šiais duomenimis:
2008-09-29 Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje, kuriuo D. S., A. M., L. Ž., S. J., T. V. ir E. J. pripažinti kaltais dėl automobilių vagysčių, konstatuota, kad I. G. parodymai apie E. J. sveikatos būklę ir gebėjimus atlikti aktyvius veiksmus (užfiksuoti teismo posėdžio protokole (t. 1, b.l. 28-29), yra priešingi aplinkybėms, kurios nustatytos bylos nagrinėjimo teisme metu (t. 1, b.l. 66-93).
2009-02-23 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, kuria buvo atmesti nuteistojo T. V. gynėjo I. B., nuteistųjų E. J.. L. Ž., S. J., D. S. ir A. M. apeliaciniai skundai, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad išnagrinėtos bylos duomenimis yra paneigti I. G. parodymai (t. 1, b.l. 114-139).
Pagal LR BK 235 str. 1 d. atsako tas, kas ikiteisminio tyrimo metu, teisme ar Tarptautiniame baudžiamajame teisme būdamas liudytoju ar nukentėjusiu asmeniu, davė melagingus parodymus, būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė.
LR BK 235 straipsnio prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ją sąmoningai iškraipo, kai liudytojas ar nukentėjęs asmuo nuslepia realius, egzistuojančius faktus ir pateikia išgalvotus duomenis, todėl minėtame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padaromos tiesiogine tyčia. Vadinasi, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus. Tokios pareigos suvokimą bei atsakomybės už jos nevykdymą žinojimą kaltininkas būna patvirtinęs savo parašu ikiteisminio tyrimo metu ar teisme. Kaltininkas taip pat suvokia, kad duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus, tai supranta ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltinamo asmens išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, gali būti nustatomi, įvertinant ir išorinius nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltinamo asmens elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes.
Pagal byloje surinktus duomenis nustatyta, kad 2007 m. gruodžio 4 d., 13 val. - 17 val. 10 min., Vilniaus apygardos teisme, Gedimino pr. 40/1, Vilniuje, I. G. buvo apklausta liudytoja baudžiamojoje byloje Nr. 1-176/07, Nr. 1-42/2008. Minėtame protokole nurodyta liudytojos pavardė G. laikytina technine klaida, kadangi I. G. liudijant patvirtino, jog E. J. yra jos brolis.
Iš baudžiamojoje byloje esančio Vilniaus apygardos teismo posėdžio protokolo matyti, kad I. G., prieš ją apklausinėjant kaip liudytoją, buvo jai išaiškinta LR BPK 82 str. 2 d. esmė, t.y. kad kaltinamojo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus. Tačiau I. G. tokia jai suteikta teise teisme nepasinaudojo ir sutiko duoti parodymus (1 t., b.l. 28). Be to, I. G. pasirašė liudytojo priesaiką, jog ji, suvokdama savo žodžių prasmę ir atsakomybę už juos, prisiekia sakyti tik tiesą ir nieko nenutylėti. Taip pat, I. G. buvo įspėta dėl atsakomybės pagal LR BK 235 straipsnio 1 dalį, tai ji patvirtino savo parašu (1 t., b.l. 65). Baudžiamojoje byloje objektyvių, patikimų duomenų, kad I. G., ją apklausiant kaip liudytoją būtų patyrusi kokius nors pašalinius veiksnius, nėra. Taigi I. G., Vilniaus apygardos teismo posėdžio metu apklausiama kaip liudytoja, pati laisva valia davė parodymus apie tai, kad 2001 m. spalio mėnesį jos brolis E. J. negalėjo vairuoti automobilio dėl blogos sveikatos būklės, kurią buvo sukėlusi jo patirta sunki trauma 2001 m. rugsėjo 16 d. įvykusios avarijos metu, o taip pat, kad jos brolis E. J. 2002 m. naktį iš spalio 15 d. į spalio 16 d. buvo namuose.
Analizuojant Vilniaus apygardos teismo posėdžio protokolą, matyti, kad I. G. atsakinėdama į gynėjo R. Girdziušo klausimus nurodė, kad pagal savo sveikatos būklę vairuoti automobilį brolis negalėjo. Į sanatoriją ji jį ir nuvežė, ir parvežė. Visą laiką buvo kartu. Gydymosi Palangos sanatorijoje laikotarpiu brolis iš sanatorijos vienas niekur nebuvo išvykęs. Kartais kartu važiuodavo į Kauną. Visur būdavo kartu. Tęsdama atsakymus į gynėjo klausimas ji taip pat parodė, kad naktį iš spalio 15 d. į spalio 16 d. brolis niekur nevažiavo. Jie gyveno viename bute, todėl nemano, kad nepastebėtų, jog brolis naktį išvažiuoja. Visi gyveno trijų kambarių bute (1 t., b.l. 29). Atsakinėdama į prokuroro klausimus I. G. parodė, kad vagystės naktį brolis buvo namuose ir kad 2001-10-11 kartu su broliu buvo Palangos sanatorijoje (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 29).
Pateikti atsakymai į užduotus klausimus yra visapusiški, konkretūs, aiškūs, suprantami, nepateikta pastabų, papildymų. Šie jos parodymai melagingi, nes jie paneigti Vilniaus apygardos teismo 2008-09-29 nuosprendžiu iš kurio matyti, kad D. S., A. M., L. Ž., S. J., T. V. ir E. J. pripažinti kaltais dėl automobilių vagysčių, ir kad jame, konstatuota, kad I. G. parodymai apie E. J. sveikatos būklę ir gebėjimus atlikti aktyvius veiksmus (užfiksuoti teismo posėdžio protokole (t. 1, b.l. 28-29), yra priešingi aplinkybėms, kurios nustatytos bylos nagrinėjimo teisme metu (t. 1, b.l. 66-93).Taip pat paneigti Lietuvos apeliacinio teismo 2009-02-23 nutartimi, iš kurios matyti, kad buvo atmesti nuteistojo T. V. gynėjo I. B., nuteistųjų E. J.. L. Ž., S. J., D. S. ir A. M. apeliaciniai skundai, ir kad joje konstatuota, kad išnagrinėtos bylos duomenimis yra paneigti I. G. parodymai (t. 1, b.l. 114-139). Šios aplinkybės leidžia pagrįstai daryti išvadą, jog I. G., apklausiama liudytoja baudžiamojoje byloje teismo posėdžio metu, suvokė, kad duoda melagingus parodymus, suprato melagingų parodymų davimo pasekmes ir jų siekė,- kad brolis išvengtų baudžiamosios atsakomybės, t.y. veikė tiesiogine tyčia.
Tokiu būdu, teismas įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, laiko įrodyta, kad kaltinamoji I. G., kaltinime nurodytomis aplinkybėmis davė melagingus parodymus 2007 m. gruodžio 4 d., 13 val. – 17 val. 10 min., Vilniaus apygardos teisme, Gedimino pr. 40/1, Vilniuje, apklausiama kaip liudytoja baudžiamojoje byloje Nr. 1-176/07, 1-42/2008. Surinktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamosios I. G. kaltę, padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. Jos veika kvalifikuota tinkamai.
Kaltinamosios I. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Teismas, skirdamas kaltinamajai I. G. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, jos asmenybę, atsakomybę sunkinančių, lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Byloje nustatyta, kad kaltinamoji I. G., padarė tyčinį, nesunkų, baigtą nusikaltimą, numatytą LR BK 235 str. 1 d. Kaltinamoji I. G. anksčiau neteista (2 t., b.l. 90), administracine tvarka bausta (2 t., b.l. 92-93), psichiatrijos ligoninėse nesigydė, į priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašyta (2 t., b.l. 95-97, 99, 101).
Įvertinus visumą aukščiau nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų darytina išvada, kad bausmės paskirtis gali būti pasiekta paskyrus kaltinamajai I. G. baudą, jos dydį, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis LR BK 47 str. 3 d. 3 p. paskiriant mažesnę nei numatytas baudos vidurkis, t.y. paskiriant jai 25 MGL dydžio baudą.
Išnagrinėjęs bylą, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 296, 297, 301-305, 307, 308 str. str., teismas,-
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
pripažinti I. G., a.k. (duomenys neskelbtini) kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 235 str. 1 d., už melagingų parodymų davimą teisme ir paskirti 25 MGL dydžio, t.y. 3250 Lt (trijų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties litų) baudą.
I. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki įsiteisės nuosprendis palikti galioti, o jam įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.