- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-24
- Bylos Nr.
- 1S-379-919/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Algirdas Jaliniauskas, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- A. M.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danguolės Šiugždinytės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. M. (toliau – A. M.) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2019 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. kovo 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. M. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktus, 135 straipsnio 2 dalies 11 punktą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 25 d. nuosprendžiu pagal BK 149 straipsnio 3 dalį, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 21 d. į BK 149 straipsnio 1 dalį. Be to, A. M. nuteistas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 12 d. nuosprendžiu pagal BK 213 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 50 parų arešto bausmė. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi nuosprendžiai subendrinti ir paskirta galutinė 16 metų laisvės atėmimo bausmė.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos 2019 m. kovo 22 d. nutarimu buvo nuspręsta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 4 punktu taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tokį sprendimą Komisija priėmė atsižvelgusi į tai, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrįstą pagrindą išvadai, jog būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
3. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi, buvo atsisakyta patvirtinti Komisijos 2019 m. kovo 22 d. nutarimą taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Apylinkės teismas sprendė, jog nors nuteistasis ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad sudarytų pagrindą konstatuoti, jog lygtiniai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
4. Skundu apygardos teismui nuteistasis A. M. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2019 m. kovo 4 d. nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Nuteistasis skunde nurodo, kad Marijampolės apylinkės teismas nepagrįstai atsižvelgė į A. M. ankstesnius teistumus, nes jis juos padarė būdamas jauno amžiaus ir nesuvokdamas to pasekmių. Nuteistasis prašo, jog teismas taikytų lygtinį paleidimą su griežtais įpareigojimais.
4.2. Skundo autorius pabrėžia, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog jis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę sukūrė šeimą, turi mažametę dukrą, su kuria nuolatos bendrauja telefonu ir laiškais. Nuteistojo žmona mirusi, todėl dukra rūpinasi jo senyvo amžiaus tėvai.
4.3. Be to, nuteistasis skunde nurodo, kad iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo dirbo, nuo bausmės atlikimo pradžios pataisos namuose dirba, turi teigiamą motyvaciją dirbti, šiuo metu mokosi 11 klasėje, yra ne kartą skatintas už gerą elgesį. Nuteistasis pasižada nevartoti alkoholio, nedaryti naujų nusikaltimų, po galimo lygtinio paleidimo planuoja kuo greičiau susirasti darbą, jog galėtų išlaikyti save ir dukrą.
Atsiliepimas
5. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Kęstutis Gaubys pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo nuteistojo A. M. skundą atmesti ir palikit galioti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartį.
5.1. Atsiliepime prokuroras nurodo, jog A. M. šiuo metu bausmę atlieka už keturis nusikaltimus, tarp kurių - nužudymas, išžaginimas ir sunkus sveikatos sutrikdymas. Tokie nusikaltimai laikytini išskirtinai pavojingais, o jų pasekmės labai sunkios ir negrįžtamos, darančios ypatingai didelę žalą valstybės saugomiems interesams. Atkreiptinas dėmesys, kad socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog A. M. dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino. Asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausme laiko nepelnyta tokio savo elgesio pasekme. Nesuvokus savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuojant, negalvojant apie padarinius, bausmės paskirtis ir jos tikslai sunkiai įgyvendinami, todėl šiuo atveju nuteistojo mąstymas ir elgesys koreguotinas bausmės atlikimą tęsiant pataisos namuose bei vykdant reabilitacijos plane numatytas priemones.
5.2. Atsiliepime pažymima, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką vis dar išlieka vidutinė, vertinama 68 balais iš kurių be nekintančių 35 balų, net 33 balai yra už kintamus veiksnius, kuriuos nuteistasis gali sumažinti savo elgesiu. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis linkęs kartoti tas pačias klaidas, veikloje būdingas impulsyvumas. Nors nuteistasis linkęs apgalvoti nusikaltimo pasekmes, tačiau labiau sureikšmina jas sau. Šios aplinkybės nesudaro galimybės spręsti apie šio nuteistojo elgesio tvarią teigiamą kaitą bei pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio recidyvo riziką, ir tuo pačiu neleidžia palankiai spręsti apie jo gebėjimą, motyvaciją ir pasiryžimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai, tai yra, kad nuteistąjį toliau jau galima būtų taisyti nebeizoliuotą nuo visuomenės.
5.3. Be to, prokuroras atsiliepime atkreipia dėmesį į tai, kad nors nuteistasis yra atlikęs būtiną lygtiniam paleidimui paskirtos bausmės dalį, neatliktos bausmės dalis - 2 m. 9 mėn. yra didelė. Nors lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, tačiau bausmę atliekant laisvėje, nuteistasis patiria žymiai mažesnius suvaržymus, o tai jam gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už labai sunkius tyčinius nusikaltimus. Įvertinus A. M. padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, vertintina, kad nuteistasis likusią bausmės dalį turi ir toliau atlikti pataisos namuose.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo A. M. skundas atmetamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.
8. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo priimtą sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo.
9. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. M. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau pagal minėtą teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad A. M. priskirtinas ne prie žemos rizikos grupės, o prie vidutinės (68 balai). Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad po paskutinio atlikto elgesio rizikos vertinimo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas sumažėjo tik 5 balais (buvo 73). Teisėjų kolegijos nuomone toks pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balo sumažėjimas nėra pakankamas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Atsižvelgiant į tai, sprendžiama, jog priešingai nei nurodyta skunde, apylinkės teismas tinkamai įvertino A. M. pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir pagrįstai sprendė, kad ji dar nėra pakankama lygtinio paleidimo taikymui.
10. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu A. M. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, 10 kartų skatintas, dirba pataisos namuose turto valdymo skyriuje tvarkinio pareigose, mokosi Kybartų suaugusiųjų vidurinėje mokykloje 11 klasėje, yra atlyginęs dalį priteisto civilinio ieškinio, palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais, lygtinio paleidimo atveju turės nuolatinę gyvenamą vietą. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama A. M. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
11. Sutinkamai su Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriamas A. M. asmenybę neigiamai apibūdinantis kriminogeniniai rizikos veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai, draugų įtaka, alkoholio vartojimo problemos, prognostinių įgūdžių stoka, kontroliuojantis elgesys, impulsyvumas. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam jo pakartotiniam nusikalstamumui. Be to Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistojo veikloje būdingas impulsyvumas, nuteistasis kartoja tas pačias klaidas, kadangi priimdamas sprendimą neįvertina ankstesnio patyrimo, nusikalstamoje veikloje yra agresyvaus/kontroliuojančio elgesio epizodai. Įvertinus A. M. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą teigti, jog nuteistojo pastangų jau pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, priešingai nei tai teigiama skunde, teisinio pagrindo nėra.
12. Kaip jau minėta, A. M. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – skalėje nuo 41 iki 99 balų ji įvertinta 68 balais, iš kurių 35 balų, sudaro statiniai veiksniai, t. y. tokie, kurių nuteistasis savo teigiamu elgesiu jau negali įtakoti ir sumažinti, tačiau likę (33 balai) dinaminiai veiksniai gali kisti. Taigi, akivaizdu, jog nuteistasis vis dar turi realias galimybes sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Ir nors analizuojamu atveju už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje A. M. buvo 10 kartų skatintas, tačiau atsižvelgiant į nuteistojo bausmės atlikimo trukmę (nuo 2006 m. sausio 24 d.), vienareikšmiškai teigti, kad tokia jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama, teisinio pagrindo nėra. Juo labiau, kad nuteistam asmeniui skiriami paskatinimai nagrinėjamu atveju tik parodo, jog nuteistasis pataisos namuose elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo švelninti nuteistojo teisinę padėtį, jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą.
13. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. M. drausmine tvarka yra baustas vieną kartą. Nors nuteistajam paskirta drausminė nuobauda šiuo metu nebegalioja, tačiau vien tai, jog ji buvo paskirta neabejotinai patvirtina, jog net ir atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę nuteistasis negeba prisitaikyti prie jam taikomų ribojimų, todėl abejotina, jog jų A. M. laikysis ir lygtinio paleidimo atveju. Juo labiau, jog nusikaltimus A. M. įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio (keli smurtiniai nusikaltimai padaryti būnant apsvaigus nuo alkoholio), o pataisos namuose buvo baustas už psichotropinių medžiagų ar alkoholio vartojimą, tačiau jokių pastangų, siekdamas atsisakyti šio pakartotinį nusikalstamą elgesį neabejotinai galinčio paskatinti veiksnio, nededa, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog A. M. kritiškai nevertina savo elgesio ir nesiekia pasitaisyti.
14. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir skundo teiginiai dėl A. M. teigiamos darbinės veiklos, jo galimybės (lygtinio paleidimo taikymo atveju) įsidarbinti, kas, nuteistojo įsitikinimu, neabejotinai padės jam lygtinio paleidimo atveju tinkamai resocializuotis ir adaptuotis visuomenėje. Apygardos teismas pažymi, jog nuteistasis iki nusikalstamos veikos, už kurią šiuo metu atlieka bausmę, padarymo taip pat turėjo šeimą (gyveno su tėvais), dirbo, tačiau tai jo nuo nusikalstamo elgesio nesulaikė, todėl pagrindo teigti, jog minima aplinkybė bus pakankamas veiksnys, garantuojantis, jog nuteistasis išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra.
15. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. M. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi BK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Nuteistojo A. M. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. balandžio 15 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.