- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-19
- Bylos Nr.
- 2A-134-357/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00799-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė, Egidijus Mockevičius
- Atsakovas
- M. M.
- Ieškovas
- M. V., D. V.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Irenos Stasiūnienės ir Egidijaus Mockevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės M. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. V. ir D. V. patikslintą ieškinį atsakovei M. M., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. I. M. V. ir D. V. patikslintu ieškiniu prašo nustatyti jų ir nepilnametės V. V., gimusios (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką: 1) kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį 10 val., vaiko mama atsakovė M. M. savo gyvenamojoje vietoje perduoda vaiką V. V. jos tėvui M. V. ir (ar) vaiko senelei D. V. laiką praleisti jų pasirinktoje vietoje, o M. V. ir (ar) vaiko senelė D. V. grąžina vaiką ten pat atsakovei sekmadienį ne vėliau kaip iki 17 val.; 2) kiekvienais neporiniais metais Šv. Velykas vaikas praleidžia su tėvu ir (ar) senele. Bet kuris iš ieškovų vaiką iš atsakovės namų pasiima šeštadienį 12 val. ir grąžina vaiką ten pat pirmadienį ne vėliau 13 val. Tais pačiais neporiniais metais vaikas pas tėvą ir (ar) senelę švenčia ir Naujus metus – tie patys asmenys iš ten pat pasiima vaiką gruodžio 31 d. 18 val. ir grąžina sausio 1 d. 15 val.; 3) kiekvienais poriniais metais Šv. Kalėdas vaikas praleidžia su tėvu. Vaiko tėvas ir (ar) senelė vaiką pasiima gruodžio 24 d. 12 val. ir grąžina gruodžio 26 d. 13 val.; 4) kiekvienais poriniais metais per vaiko gimtadienį, vasario 13 d., vaikas praleidžia su tėvu ir (ar) senele. Pasiima vaiką vasario 13 d. 17 val. ir grąžina tą pačią dieną 20 val.; 5) kiekvienais metais, per vaiko mokymosi atostogas birželio, rugpjūčio mėnesiais, suderinę laiką su vaiko motina, ieškovai su vaiku bendrauja nepertraukiamai 10 dienų. Pagal tarpusavio susitarimą šis laikotarpis gali būti suskirstytas į du laikotarpius. Bendravimo su vaiku pradžia ne vėliau kaip rugpjūčio 15 d.; 6) apie gyvenamosios vietos pasikeitimą atsakovė ieškovams praneša prieš 10 dienų iki gyvenamosios vietos pakeitimo. Be vaiko tėvo sutikimo vaiko motina M. M. neturi teisės išvežti vaiką už Lietuvos Respublikos ribų ilgesniam nei 5 dienų laikotarpiui; 7) visais atvejais, jeigu vaikui diagnozuota liga, dėl kurios jis negali palikti savo gyvenamosios vietos (lovos režimas ir pan.), ieškovų bendravimas su vaiku atidedamas iki vaikas pasveiks; 8) vaikui, V. V., sulaukus 16 metų ir jai prieštaraujant dėl tokios bendravimo tvarkos, šios bendravimo tvarkos nesilaikoma; 9) abu tėvai ir senelė bendru sutarimu surašydami susitarimą, gali keisti šią bendravimo tvarką.
2. Patikslintame ieškinyje nurodo, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartimi buvo patvirtinta tėvų taikos sutartis, kuria šalys dukters V. V. gyvenamąją vietą nustatė su mama M. M., o ieškovas M. V. įsipareigojo dukrai teikti išlaikymą po 100 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis. Bendravimo tvarkos nustatymo klausimo tuomet nesprendė, nes manė, kad susitars gražiuoju. Vaiko teisių apsaugos skyriuje ieškovai ir atsakovė sudarė susitarimą dėl tėvo ir senelės bendravimo su nepilnamete V. V., tačiau atsakovė šio susitarimo nesilaikė. Ieškovai gyvena kartu, todėl bendraus su vaiku tuo pačiu metu. Abu ieškovai neteisti, administracine tvarka nebausti, dirbantys. M. V. nėra vedęs, daugiau vaikų neturi. Ieškovai gyvena nuosavame name, kuriame pakanka vietos lankytis vaikui.
3. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (VTAS) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovai ne kartą kreipėsi į VTAS dėl to, kad atsakovė neleidžia jiems bendrauti su mažamete V. V.. Šalys buvo pasirašę susitarimą, kuriuo atsakovė įsipareigojo perduoti dukrą ieškovui bendrauti susitarime nurodytu laiku, tačiau pasirašytos bendravimo tvarkos ne visuomet buvo geranoriškai laikomasi.
4. Teismo posėdžio metu ieškovas M. V. patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė visiškai. Paaiškino, kad jis yra mažametės V. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėtis, o atsakovė – mergaitės mama. Su atsakove gyvena atskirai, nori bendrauti su dukra. Šiuo metu dukrą mato vieną kartą per savaitę. Dabar dukrą pasiima šeštadieniais 10 val. ir parveža mamai 18 val. Nori bendrauti dažniau, mano, kad tarp jo ir dukros yra emocinis ryšys. Mergaitė noriai bendrauja su juo ir jo mama. Mano, kad dukrai pasilikti pas jį nakvoti nebūtų jokio streso. Jis nevedęs, kitų vaikų neturi, sąlygas dukrytei nakvoti yra sudaręs. Mergaitė jo kambaryje turi savo lovytę. Jei mergaitė nenorėtų likti nakvoti, parvežtų mamai.
Šalies argumentai
5. Ieškovė D. V. teismo posėdžio metu patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Paaiškino, kad yra V. V. močiutė. Nori matyti anūkę dažniau. Anūkė noriai su jais bendrauja, džiaugiasi juos pamačiusi, nenori išvažiuoti. Dienos metu ji pas juos miega pietų miego savo lovytėje. Mano, kad mergaitei likti su nakvyne nebūtų jokio streso. Vaiko teisių apsaugos skyriuje buvo sudarytas bendravimo grafikas, tačiau nori bendrauti daugiau.
6. A. M. M. teismo posėdžio metu su patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies. Paaiškino, jog nesutinka, kad dukra nakvotų pas ieškovą. Taip pat nesutinka, kad vaiką paimtų pirmą ir antrą Kalėdų dienomis, nes ir jai priklauso būti su vaiku. Mano, kad mergaitė patirtų stresą, jei liktų miegoti pas tėvą, nes ir darželyje jau stresuoja, darželį lanko nuo rugsėjo mėn., sutinbka, kad dukra pas tėtį liktų nakvoti nuo šešerių metų. Prašė ieškinį atmesti visiškai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2018 m. spalio 26 d. sprendimu ieškovų patikslintą ieškinį tenkino visiškai. Nustatė tokią ieškovų M. V. ir D. V. bendravimo su nepilnamete V. V. tvarką: 1) kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį 10 val., vaiko V. V. mama M. M. savo gyvenamojoje vietoje perduoda vaiką V. V. jos tėvui M. V. ir (ar) vaiko senelei D. V. laiką praleisti jų pasirinktoje vietoje, o M. V. ir (ar) vaiko senelė D. V. grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą atsakovei sekmadienį ne vėliau kaip iki 17 val.; 2) kiekvienais neporiniais metais Šv. Velykas vaikas praleidžia su tėvu ir (ar) senele. Bet kuris iš ieškovų vaiką iš atsakovės namų pasiima šeštadienį 12 val. ir grąžina vaiką į gyvenamąją vietą pirmadienį ne vėliau kaip 13 val. Tais pačiais neporiniais metais vaikas pas tėvą ir (ar) senelę švenčia ir Naujus metus – tie patys asmenys iš ten pat pasiima vaiką gruodžio 31 d. 18 val. ir grąžina sausio 1 d. 15 val.; 3) kiekvienais poriniais metais Šv. Kalėdas vaikas praleidžia su tėvu. Vaiko tėvas ir (ar) senelė vaiką pasiima iš gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 12 val. ir grąžina į gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. 13 val.; 4) kiekvienais poriniais metais per vaiko gimtadienį, vasario 13 d., vaikas praleidžia su tėvu ir (ar) senele. M. V. ir (ar) D. V. pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos vasario 13 d. 17 val. ir grąžina į gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.; 5) kiekvienais metais per vaiko mokymosi atostogas birželio, rugpjūčio mėnesiais, suderinę laiką su vaiko motina, ieškovai su vaiku bendrauja nepertraukiamai 10 dienų. Pagal tarpusavio susitarimą šis laikotarpis gali būti suskirstytas į du laikotarpius. Bendravimo su vaiku pradžia ne vėliau kaip rugpjūčio 15 d.; 6) apie gyvenamosios vietos pasikeitimą atsakovė ieškovams praneša prieš 10 dienų iki gyvenamosios vietos pakeitimo. Be vaiko tėvo sutikimo vaiko motina M. M. neturi teisės išvežti vaiką už Lietuvos Respublikos ribų ilgesniam nei 5 dienų laikotarpiui; 7) visais atvejais, jeigu vaikui diagnozuota liga, dėl kurios jis negali palikti savo gyvenamosios vietos (lovos režimas ir pan.), ieškovų bendravimas su vaiku atidedamas iki vaikas pasveiks.
8. Teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad mažametės V. V. bendravimas su tėčiu ir senele pažeistų jos interesus, todėl, tarp šalių esant ginčui, siekiant užtikrinti vaiko ryšio tęstinumą su tėčiu ir senele, bendravimo tvarka nustatytina.
9. Teismas pažymėjo, kad ieškovai kiekvieną savaitę vieną dieną pasiima bendrauti mažametę V. V. visai dienai. Toks bendravimas tęsiasi apie vienerius metus. Ieškovų teigimu, mergaitė džiaugiasi juos pamačiusi, noriai bendrauja ir nereiškia noro vykti namo. Pietų miego mažametė V. V. bendravimo metu taip pat miega pas ieškovus, kur tėčio kambaryje turi savo lovytę. Duomenų, kad mergaitė dėl bendravimo su tėčiu ir senele patirtų stresą, įtampą, byloje nepateikta. Atsakovė savo teiginius įrodinėja tik savo pačios paaiškinimais, kurie nelaikytini objektyviais.
10. Teismas pažymėjo, kad paprastai vaikai visuomet pradedant lankyti darželį patiria tam tikrą įtampą, stresą, kadangi vyksta adaptacija prie naujo režimo, aplinkos. Tačiau net ir sutinkant, kad mažametės V. V. adaptacinis laikotarpis jai pradėjus lankyti darželį yra sunkus (nors jokių objektyvių duomenų apie tai nepateikta), jokių įrodymų, jog tai būtų kaip nors susiję, įtakota mergaitės bendravimo su tėčiu ir senele, nėra. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas nurodė, jog neturi pagrindo manyti, kad ieškovų prašoma nustatyti bendravimo tvarka kaip nors pažeistų mažametės V. V. interesus.
11. Teismas nurodė, kad nesutinka su atsakovės argumentu, jog per Šv. Kalėdas dukra neturėtų bendrauti su tėčiu, kadangi būti su dukra priklauso ir jai. Pažymėjo, kad ieškovai prašo bendravimo su dukra šių švenčių laikotarpiu tik poriniais metais, t. y. kas antrus metus. Toks bendravimas, atsižvelgiant į tėvų teisių ir pareigų lygybės principą, nelaikytinas per platus, pažeidžiantis atsakovės teisę matytis su vaiku.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu atsakovė M. M. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. spalio 26 d. sprendimą. Apeliaciniame skunde nurodė, kad patikslintas ieškinys atmestinas dėl to, kad dukra yra mažametė, mažai bendravusi su savo tėvu, būtinas pereinamasis laikotarpis laipsniškai bendrauti su tėvu nuo V. V. šešerių metų sukakties.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai M. V. ir D. V. prašė Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliantės M. M. apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialines ir procesines teisės normas ir dėl to nėra pagrindo keisti ir naikinti minėtą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovės apeliacinis skundas atmestinas.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
15. Byloje pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad ieškovas M. V. ir atsakovė M. M. yra V. V., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Ieškovė D. V. yra ieškovo M. V. motina, mažametės V. V. senelė. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartimi buvo patvirtinta ieškovo M. V. ir atsakovės M. M. sudaryta taikos sutartis, kuria mažametės V. V. gyvenamoji vieta nustatyta su mama, o tėvas M. V. dukrai įsipareigojo teikti išlaikymą po 100 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis.
16. Ieškovai ir atsakovė, tarpininkaujant Vaiko teisių apsaugos specialistams, sudarė susitarimą dėl ieškovų ir mažametės V. V. bendravimo tvarkos, kuriuo susitarė, kad ieškovai su mergaite bendraus vieną dieną per savaitę nuo 10 val. iki 20 val. (nuo spalio 1 d. iki balandžio 30 d. – iki 18 val.), Tėvo dieną nuo 10 val. iki 20 val., M. V. gimimo dieną nuo 10 val. iki 18 val., V. V. gimimo dieną nuo 9 val. iki 13 val., Šv. Velykų dieną nuo 9 val. iki 13 val., vieną Šv. Velykų dieną (25 d. arba 26 d.) nuo 10 val. iki 18 val., sausio 1 d. nuo 10 val. iki 18 val. Šią bendravimo tvarką atsakovė ne visuomet geranoriškai vykdė.
17. Vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje nurodė, kad geranoriškai šalių pasirašytos bendravimo tvarkos ne visada buvo laikomasis. Institucija pritarė, kad būtų nustatyta konkreti vaiko ir atskirai gyvenančio tėvo bei senelės bendravimo tvarka.
18. CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia).
19. Bendravimas su giminaičiais yra vaiko teisė (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Tai savarankiška teisė, kuri nėra išvestinė iš tėvų valdžios įgyvendinimo ir nereiškia tėvų valdžios pažeidimo nepriklausomai nuo to, ar ji įgyvendinama abipusiu sutarimu ar teismo tvarka. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama vaiko bendravimo su artimais giminaičiais svarba vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai. Vaiko teisės bendrauti su artimaisiais giminaičiais įgyvendinimas įstatymų leidėjo pavestas vaiko tėvams (CK 3.163 straipsnio 1 dalis). CK 3.172 straipsnyje nustatyta pareiga tėvams sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus.
20. Šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Taigi, teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK3.175 str. 2 d.).
21. Abu tėvai, tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį. Abu tėvai turi siekti, kad būtų visapusiškai užtikrinti vaiko interesai (CK 3.3 str., 3.155 str.). Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, todėl tėvai turi netrukdyti vienas kitam bendrauti su vaiku, skatinti priešingos šalies bendravimą, susitardami taikiai ir nesudarydami tam nereikalingų kliūčių. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
22. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, duomenų, kad mergaitė dėl bendravimo su tėčiu ir senele patirtų stresą, įtampą, byloje nepateikta. Net ir sutinkant, kad mažametės V. V. adaptacinis laikotarpis jai pradėjus lankyti darželį yra sunkus (nors jokių objektyvių duomenų apie tai nepateikta), jokių įrodymų, jog tai būtų kaip nors susiję, įtakota mergaitės bendravimo su tėčiu ir senele, nėra. Atsakovė savo teiginius įrodinėja tik savo pačios paaiškinimais, kurie nelaikytini objektyviais. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė, jos nuomone, geriausius jos ir vaiko interesus atitinkančio vaiko ir ieškovų bendravimo tvarkos pasiūlymo.
23. Pažymėtina, kad vieno iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, dalyvavimas bendraujant su kitu tėvu teismų praktikoje gali būti nustatomas pereinamuoju laikotarpiu dėl vaiko amžiaus, dėl vaiko prisirišimo prie vieno iš tėvų, dėl kitų ypatingų vaiko interesus atitinkančių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovai iki ieškinio teismui padavimo kartą per savaitę pasiimdavo mažametę V. V. visai dienai. Toks bendravimas tęsėsi apie vienerius metus. Taigi, darytina išvada, kad mažametės V. V. ir ieškovų tarpusavio emocinis ryšys yra susiformavęs, ieškovai sugeba tinkamai pasirūpinti mažamete V. V.. Kitų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nustatytas pereinamasis laikotarpis, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, apeliantės apeliacinio skundo argumentas, jog dukra yra mažametė, mažai bendravusi su savo tėvu, todėl būtinas pereinamasis laikotarpis laipsniškai bendrauti su tėvu nuo dukros šešerių metų sukakties, atmestinas kaip nepagrįstas.
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka užtikrins netrukdomą nepilnametės V. V. teisę tiesiogiai ir betarpiškai atitinkamą laiko tarpą bendrauti su tėvu M. V. ir senele D. V., bei atitinkamai ieškovo M. V. kaip vaiko tėvo teisę dalyvauti jį auklėjant. Darytina išvada, kad šia teismo nustatyta bendravimo tvarka bus dar labiau stiprinamas vaiko ir tėvo emocinis tarpusavio ryšys.
25. Pažymėtina, kad atsakovė neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jai. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais.
26. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pakeisti skundžiamu teismo sprendimu nustatytą ieškovų M. V. ir D. V. bendravimo su nepilnamete V. V. tvarką.
27. Atkreiptinas dėmesys, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, ieškovų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų ar pažeistų vaiko interesus, bylos šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.
Dėl bylos procesinės baigties
28. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.