Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2022-03-22 · Administracinė byla Nr. I1-608-428/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-03-22
Bylos Nr.
I1-608-428/2022
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02728-2021-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Jolanta Medvedevienė (pirm.)
Pareiškėjas
D. Z.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-608-428/2022Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02728-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 22 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Medvedevienė,sekretoriaujant Ingridai Pikusau,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Z. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, Pataisos įstaiga), 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1–24).

Pareiškėjas skunde nurodė, jog laikotarpiu nuo 2020-09-22 buvo uždarytas į drausmės grupę 6 būrį, 14 kamerą, kurioje neveikė radijo imtuvas. Teigė, jog davė nešiojamą radiją, tačiau negalėjo klausyti jokios radijo stoties, kadangi antena negaudė ryšio. Taipogi kameroje neveikė viena lempa, apšvietimas buvo prastas, skaitant knygas gedo akys, nusilpo regėjimas. Šiuo metu negali skaityti knygų, nes liejasi raidės, ašaroja akys. Teigė, jog langai plastikiniai, tačiau stiklai paprasti, priklijuoti prie sukaltų medinių lentelių, dėl to pro juos pūtė vėjas, kameroje žiemą buvo šalta. Kameroje taipogi nebuvo pareigūnų iškvietimo mygtuko, negalėjo išsikviesti pareigūnų, todėl ilgai reikėdavo belsti į duris. Vėliau iš 14 kameros perkėlė jį į 26 kamerą, kurioje taipogi nebuvo vienos lempos, pareigūnų iškvietimo mygtuko, neveikė radijo imtuvas, langas buvo sulūžęs. Lyjant vanduo bėgdavo į kamerą, o kai vėjas pūsdavo langas virpėdavo ir todėl negalėjo išsimiegoti. Sienos išdaužytos, skylėtos, spintelės sulaužytos. Pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo vandens nubėgimo latakų, todėl lyjant lietui pasivaikščiojimo kiemeliuose buvo balos ir grįždavai su šlapiomis kojomis. Teigė, jog 14 kameroje buvo keturiese, o kameros plotas buvo 13,40 kv. m kartu su sanitariniu mazgu, todėl trūko gyvenamojo ploto. Nurodė, jog 26 kameroje sienos buvo skylėtos, nebuvo atliktas remontas, tualete nuo sienų buvo nudaužytos plytelės. Teigė, jog kameroje kurį laiką gyveno vienas, prašė pareigūnų perkelti jį 14 kamerą, tačiau šio prašymo netenkino, nors tos kameros buvo laisvos. Vienas išbuvo apie mėnesį, buvo labai sunku. Dėl tokių netinkamų sąlygų bei patirtų išgyvenimų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 28–33). Nurodė, jog remiantis individualaus darbo su nuteistuoju knygelės kopijomis, pareiškėjas į drausmės grupės 14 kamerą buvo paskirtas 2020-09-22. 2021-03-16 nuteistasis buvo perkeltas iš drausmės grupės į paprastąją ir paskirtas į 2-ą nuteistųjų būrį. 2021-04-08 nuteistasis buvo perkeltas iš paprastos grupės 2-o būrio į drausmės grupės 6-ą būrį ir jam paskirta gyventi 14 kameroje. 2021-09-15 nuteistasis buvo perkeltas į 11 būrį. Pareiškėjas drausmės grupėje 6-o būrio 14 kameroje buvo laikotarpiu nuo 2020-09-22 iki 2021-03-16 ir nuo 2021-04-08 iki 2021-09-15.

Nurodė, jog 14 kameros plotas yra 14.47 kv. m., joje gali gyventi iki 4 nuteistųjų, todėl kiekvienam nuteistajam tenka po 3,6 kv. m. ploto. Marijampolės PN radijo imtuvai yra įrengti. Atsakovo atstovas nurodo, jog neturi jokių duomenų, jog nebūtų veikusi lempa drausmės grupės 14 kameroje. Pareiškėjas nebuvo kreipęsis ir į administraciją dėl neva neveikiančios lempos.

Marijampolės PN tinkamai laikosi Higienos normos reikalavimų. Tai patvirtina, tai jog Marijampolės PN dėl šių reikalavimų netikrino Nacionalinio visuomenės sveikatos centras, o tai reiškia, jog nei vienas nuteistasis, įskaitant ir patį pareiškėją, dėl to, jog kameroje būtų šalta nėra skundęsis. Marijampolės PN esančios patalpos yra nuolatos tikrinamos ne tik Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovų, tačiau nuolat stebimos ir prižiūrimos specialisto, kuris paskirtas prižiūrėti tam tikrą būrį, bei Turto valdymo skyriaus specialistų, kurie esant gedimams ar atsiradus patalpos remonto poreikiui skubiai atlieka defektų šalinimo darbus, remonto darbus, daiktų remontą.

Marijampolės PN 6 būryje yra įrengta prižiūrėtojo iškvietimo sistema, tačiau nuteistieji piktybiškai ir sistemingai, šiuos iškvietimo mygtukus gadina. Pažymėtina, kad atsakovas deda dideles pastangas, kad minėti mygtukai funkcionuotų nuolatos. Atkreiptinas dėmesys, jog Marijampolės PN visą parą budi pataisos pareigūnai, kurie nuolatos tikrina ir kontroliuoja minėtose patalpose esamą situaciją. Esant bent menkiausiam pavojui, galinčiam potencialiai kilti nuteistajam, pataisos pareigūnai nedelsiant į tai reaguoja. Taip pat atsakovas pažymi kad nėra fiksuotų jokių atvejų, kad pareiškėjui norint išsikviesti pareigūną, to negalėjo padaryti, pats pareiškėjas nenurodo, o atsakovas neturi jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į būrį prižiūrintį)į specialistą, dėl to, kad negalėjo išsikviesti pareigūno, nebuvo suteiktajam kokia nors pagalba ar panašiai.

Marijampolės PN kamerų būklė yra puiki, o pareiškėjas į Marijampolės PN dėl neva netinkamų sienų, langų būklės į Marijampolės PN nėra kreipęsis. Pasivaikščiojimo kiemelyje, kuriuo naudojasi pareiškėjas yra įrengtas vandens surinktuvas, kuris lietaus atveju surenka ir pašalina lietaus vandenį iš kiemelio, todėl tik esant intensyviam lietui gali laikinai susidaryti vandens kiekis, kurio nespėjama greitai surinkti, tačiau tai yra momentinis nesklandumas.

Laivės atėmimo vietų ligoninė nurodė, jog laikotarpiu nuo 2020-09-22 iki 2021-08-22 duomenų apie pareiškėjo pablogėjusį regėjimą nėra. Dėl šios priežasties nuteistasis į sveikatos priežiūros specialistus nėra kreipęsis.

Marijampolės pataisos namai veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų (neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), valstybei pagal Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

Taipogi teikiant papildomus duomenis (b. l. 71–73) nurodė, jog patikrinus duomenis duomenų bazėje nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020-09-22 iki 2021-03-22 atliko bausmę drausmės grupėje (6 būrys) 14 kameroje nuo 2021-03-22 iki 2021-04-08 atliko bausmę 2 būryje, 205 kambaryje, nuo 2021-04-08 iki 2021-04-20 – drausmės grupėje (6 būrys) – 14 kameroje, nuo 2021-04-20 iki 2021-09-15 drausmės grupėje (6 būrys) – 26 kameroje. Remiantis Marijampolės PN drausmės grupės schema, 26 kameros plotas yra 9,35 kv. m., įrengta 2 miegamos vietos, joje gali gyventi iki 2 nuteistųjų, todėl vienam asmeniui tenka 4.67 kv. m.

Teigė, jog kameroje radijo imtuvas buvo įrengtas, patalpoje buvo užtikrinta tinkama temperatūras. Atsakovo atstovas nurodo, jog neturi jokių duomenų, jog nebūtų veikusi lempa drausmės grupės 26 kameroje. Pareiškėjas nebuvo kreipęsis ir į administraciją dėl neva neveikiančios lempos. Pažymėjo, jog Marijampolės PN kamerų būklė yra puiki. Taip pat nurodė, jog pareiškėjas į Marijampolės PN dėl neva netinkamų sienų, langų būklės į Marijampolės PN nėra kreipęsis

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2020-09-22, atliekant laisvės atėmimo bausmę 14 ir 26 kamerose, jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas ginčą kelia dėl 14 ir 26 kamerų būklės, o dėl kitų gyvenamųjų patalpų bei jų būklės skunde jokių aplinkybių nėra nurodęs, todėl teismas nagrinės bylą pareiškėjo skundo ribose.

Atsakovė patvirtina, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020-09-22 iki 2021-03-22 bei nuo 2021-04-08 iki 2021-04-20 atliko bausmę drausmės grupėje (6 būrys) 14 kameroje, o nuo 2021-04-20 iki 2021-09-15 drausmės grupėje (6 būrys) – 26 kameroje (b. l. 36, 77–87).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-02-05 įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 2.1. punktas numato 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose, o 2.2 punktas nustato, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui.

Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus gyvenamosios patalpos ploto norma, neįskaičiuoti joje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Todėl į tai atsižvelgiama tik vertinant pareiškėjo situaciją pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus minėto nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2017-06-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017).

Pateikti į bylą dokumentai (b. l. 36–37, 44, 76–87) patvirtina, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020-09-22 iki 2021-09-15 bausmę tam tikrais laikotarpiais atlikinėjo 14 ir 26 kamerose. Bylos duomenys patvirtina, jog 14 kameros plotas 14,47 kv. m, joje įrengtos 4 gyvenamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 3,6175 kv. m gyvenamojo ploto, o 26 kameros plotas – 9,35 kv. m, joje įrengtos 2 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 4,675 kv. m gyvenamojo ploto.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog 14 kamera yra 13,40 kv. m ploto. Pateikta Marijampolės PN drausmės grupės ir kamerų tipo patalpų schema (b. l. 37) patvirtina, jog 14 kamera yra 14,47 kv. m ploto, todėl pareiškėjo argumentai dėl 14 kameros ploto atmestini. Pareiškėjo abstrakčių teiginių negalima laikyti pakankamais tam, kad būtų paneigti atsakovės atstovo į bylą pateikti oficialūs rašytiniai duomenys apie kamerų plotą. Todėl teismas vadovaujasi oficialiai pateiktais atsakovės duomenimis.

Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpose (14 ir 26) buvo užtikrinta teisės aktuose nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma.

Pareiškėjas žalą kildina ir iš to, jog apie mėnesį laiko 26 kameroje buvo vienas. Teismas pažymi, jog BVK ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai neįtvirtina, kad nuteistųjų paskirstymas pataisos įstaigoje į konkrečias gyvenamąsias patalpas gali vykti pagal jų pasirinkimą, nes tai gali prieštarauti BVK įtvirtintiems pataisos įstaigų režimo tikslams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-88-438/2017; šiuo aspektu taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1266/2014, 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012). Todėl pareiškėjo argumentai, jog jam teko 26 kameroje bausmę atlikti vienam nesudaro pagrindo spręsti dėl žalos atlyginimo, kadangi atsakovas veikė tinkamai vadovaujantis teisės aktais. Be to, pareiškėjas nenurodė kada ir į kokį pareigūną kreipėsi dėl perkėlimo į kitą kamerą, tokių duomenų byloje nėra.

Pareiškėjas teigė, jog kamerose buvo netinkamas apšvietimas (kamerose nedegė viena lempa), kamerose buvo šalta, kadangi langai buvo nesandarūs. Sienos išdaužytos, skylėtos, spintelės sulaužytos, sanitariniame mazge nubyrėję plytelės.

Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015). Higienos normoje 134:2015 nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. (16 p.). Reikalavimai gyvenamųjų patalpų apšvietai reglamentuoti Higienos normos HN 134:2015 14 punkte, pagal kuriuos nustatyta, jog gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.

Pareiškėjas dėl apšvietimo, temperatūros neatitikimo higienos normoms skunde apsiribojo tik galimų pažeidimų abstrakčiu įvardinimu, nuodydamas, kad nedegė viena lempa, buvo prastas apšvietimas bei buvo šalta (nes buvo nesandarūs langai), tačiau jo nedetalizavo, t. y nenurodė, kada ir kaip pasireiškė apšvietimo, temperatūros neatitikimas teisės aktuose nustatytoms normoms, kada ir į ką dėl netinkamo apšvietimo (perdegusios lempos) ar temperatūros išmatavimo ar elektrinio oro šildytuvo išdavimo kreipėsi. Nurodytų aplinkybių pareiškėjas neįrodinėjo jokiomis leistinomis priemonėmis. Be to, į bylą nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas atsakovo atstovui, kitoms kompetentingoms institucijoms reiškė pretenzijas dėl aukščiau nurodyto galimo pažeidimo, o šie, žinodami apie vykdomą pažeidimą, nesiėmė jokių veiksmų jo šalinimui, todėl, nesat tokių duomenų, abstraktaus, bendro pobūdžio, deklaratyvaus pareiškėjo teiginio pagrindu atsakovės atstovo atsakomybė šiame kontekste negalima (žr. pvz. 2019-05-15 LVAT nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-1624-438/2019). Pažymėtina ir tai, jog Laisvės atėmimo vietų ligoninė 2021-11-19 rašte Nr. S-4860 nurodė, jog dėl regėjimo pablogėjimo pareiškėjas į sveikatos priežiūros specialistus nesikreipė (b. l. 38–39).

Taipogi atsakovas pažymėjo, jog jokių skundų dėl netinkamų sąlygų patalpose nėra gavęs. Pareiškėjas taip pat nenurodęs, jog kreipėsi į administraciją dėl netinkamos patalpų temperatūros, apšvietimo ar sienų bei langų būklės.

Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (Higienos normos HN 134:2015 12 p.). Pareiškėjas teigia, jog langai nesandarūs, spintelės sulaužytos, sienos išdaužytos, skylėtos, plytelės nudaužytos, tačiau, teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie netinkamą kamerų bei sanitarinio mazgo patalpų, spintelių būklę, tokių duomenų nepateikė ir pats pareiškėjas. Atsakovas pažymėjo, jog patalpos nuolat prižiūrimos, defektai šalinami, vykdomi remonto darbai. Pateiktos teismui 14 ir 26 kameros nuotraukos (b. l. 42–44, 74–76) patvirtina, jog kameros yra pakankamai tvarkingos. Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į atsakovą dėl sulūžusių spintelių, netinkamų sienų ir kt. Teismas pažymi, kad sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2012-07-09 sprendimą byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmetami.

Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, redakcija galiojusi iki 2020-12-22), 13.10 bei 16.11 punktus gyvenamuosiuose kambariuose bei kamerose įrengiamas radijo taškas ir prižiūrėtojo iškvietimo sistema.

Nuo 2020-12-22 įsigaliojo naujos Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389 (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, redakcija galiojusi nuo 2020-12-22), kurių 12.11 punkte numatyta, jog kamerose įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema. Nuo 2020-12-22 nebuvo reikalavimo, jog kamerose būtų įrengiami radijo taškai.

Atsakovė nurodė, jog radijo taškai kamerose yra įrengti bei nurodė, jog sugadinti radijo taškai nedelsiant tvarkomi arba keičiami. Skundų dėl radijo taškų neveikimo Pataisos įstaiga negavo. Tačiau duomenų apie tai, ar radijo taškas ginčo laikotarpiu veikė, byloje nebuvo pateikta. Pareiškėjas teigė, jog 14 kameroje neveikė radijo taškas, tačiau jam buvo išduotas nešiojamas radijas, kuris pasak pareiškėjo taipogi neveikė. Tačiau pareiškėjas gavęs radiją ir pastebėjęs, jog jis taipogi neveikia, nesikreipė į pareigūnus dėl jos pakeitimo. Byloje nėra ir duomenų, jog pareiškėjas dėl minėto pažeidimo būtų kreipęsis į administraciją. Teismo vertinimu, pareiškėjo nusiskundimai dėl negalėjimo pasinaudoti radijo taškais yra abstraktaus pobūdžio, neindividualizuoti. Todėl teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų apimtį, šiuo atveju negali pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimo. Nuo 2020-12-22 reikalavimo įrengti radijo taškus kamerose teisės aktuose neliko, todėl nėra pagrindo spręsti, jog atsakovas pažeidė teisės aktus laikotarpiu nuo 2020-12-22 iki 2021-09-15 neįrengiant radijo taško kamerose.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad drausmės grupėje yra įrengta prižiūrėtojo iškvietimo sistema, tačiau nuteistieji iškvietimo mygtukus piktybiškai ir sistemingai gadina. Taigi, konkrečių duomenų apie iškvietimo sistemos įrengimą ginčo laikotarpiu 14 ir 26 kameroje į bylą nebuvo pateikta. Atsakovės atstovas atsiliepime taip pat nurodė, kad Marijampolės PN visą parą budi pareigūnai, kurie nuolatos tikrina ir kontroliuoja esamą situaciją kamerų tipo patalpose. Atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą pareigūnų iškvietimo sistema kamerose privalo būti įrengta bei veikti, nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog pareigūnų budėjimas visą parą nevisiškai atitinka Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.11 bei Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.11 punktų reikalavimus. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad atsakovei nepaneigus pareiškėjo tvirtinimo dėl iškvietimo sistemos neįrengimo 14 ir 26 kamerose ginčo laikotarpiu galima būtų konstatuoti pažeidimą.

Tačiau bylos duomenimis taip pat nenustatyta, kad pareiškėjui būtų kilę tam tikrų problemų dėl to bei nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl galimų pažeidimų (negalėjimo pasinaudoti 14 ir 26 kamerose prižiūrėtojų iškvietimo sistema). Teismas pažymi, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, kadangi turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Vien deklaratyvus ir abstraktus teigimas, jog yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės, neišdėstant konkrečių pažeidimų, nedetalizuojant aplinkybių negali būti pagrindu žalos atlyginimo priteisimui. Pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą. Argumentų dėl konkrečiu atveju padarytos žalos pareiškėjui nepateikus, šie pareiškėjo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-03-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018).

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 18 punkte nurodyta, jog tam, kad nuteistieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, pataisos įstaigų uždaroje teritorijoje ant žemės arba ant nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Ant žemės įrengti pasivaikščiojimo kiemai gali būti sujungti su gyvenamaisiais pastatais antžeminėmis arba požeminėmis perėjomis nuteistiesiems lydėti. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferos kritulių šalinimo sistema (19 p.).

Nuo 2020-12-22 įsigaliojusiose Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16 punkte numatyta, jog naujai įrengiamuose, rekonstruojamuose, kapitališkai remontuojamuose pasivaikščiojimo kiemuose turi būti įrengta atmosferos kritulių šalinimo sistema. Taigi šiuo atveju šis reikalavimas taikomas tik naujai įrengiamuose, rekonstruojamuose, kapitališkai remontuojamuose pasivaikščiojimo kiemuose, todėl šis reikalavimas negali būti taikomas šiuo metu esantiems Marijampolės pataisos namuose pasivaikščiojimo kiemams.

Pareiškėjas teigia, jog pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo įrengta vandens nubėgimo takeliai. Atsakovas teigia, jog pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengtas vandens surinktuvas, kuris lietaus atveju surenka ir pašalina lietaus vandenį iš kiemelio, tačiau tik esant intensyviam lietui gali laikinai susidaryti vandens kiekis, kurio nespėja greitai surinkti, tačiau tai momentinis nesklandumas. Rašytinių duomenų, patvirtinančių, jog pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengta atmosferos kritulių šalinimo sistema, nepateikta. Duomenų apie tai, jog pareiškėjas dėl neveikiančios pasivaikščiojimo kiemelių kritulių šalinimo sistemos ar dėl pasivaikščiojimo laiko pakeitimo kreiptųsi į administraciją, nėra, todėl, nesant tokių duomenų, abstraktaus, bendro pobūdžio, deklaratyvaus pareiškėjo teiginio pagrindu atsakovės atstovo atsakomybė šiame kontekste negalima.

Teismas pažymi, jog pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, kadangi jo argumentai dėl neturtinės žalos iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bendro pobūdžio nusiskundimais ir abstrakčiais argumentais, kurių pareiškėjas nedetalizavo bei nepagrindė priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Tuo tarpu CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2021-11-19 pažyma (b. l. 38–39) patvirtina, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl pablogėjusio regėjimo nesikreipė, 2021-11-10 pažyma (b. l. 40) patvirtina, jog pareiškėjas dėl dvasinių sukrėtimų, emocinės būklės, kurais jam sukėlė gyvenimo sąlygos į įstaigos psichologus nesikreipė.

Atsižvelgiant į tai, atkreiptinas dėmesys, kad CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2012-07-09 sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.). Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kitus kriterijus. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl galimai netinkamai įrengtos atmosferos kritulių šalinimo sistemos pasivaikščiojimo kiemelyje būtų pablogėjusi pareiškėjo sveikata, socialiniai ryšiai ar atsiradusios kitos tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui šiuo aspektu atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala (CK 6.250 str. prasme), o nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Marijampolės pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo D. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacine tvarka per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jolanta Medvedevienė