Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės ir Žydrūno Bertašiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. M. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2015-12-10 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui V. M. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Palink“, K. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 26 551,78 Lt (7 689,93 Eur) turtinės žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės (Transporto priemonių savininkų (valdytojų) privalomuoju draudimu ir kasko) apdrausta transporto priemonė „Volvo FM“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2012-10-26 atsitrenkė į tris karves, išėjusias į kelio važiuojamąją dalį, priklausančias atsakovui. Eismo įvykio metu buvo sugadinta transporto priemonė, užmuštos dvi karvės, viena dėl sužalojimų nugaišo vėliau. Transporto priemonės vairuotojas K. S. nubaustas administracine nuobauda už Kelių eismo taisyklių, o karvių savininkas V. M. – administracine nuobauda už gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimus. Vadovaudamasi Transporto priemonių draudimo sutartimi (kasko), Transporto priemonės apžiūros aktu, UAB „Volvo Lietuva“ PVM sąskaita faktūra Nr. 1241316, ieškovė apskaičiavo ir išmokėjo draudėjai UAB „Palink“ 64 703,55 Lt draudimo išmoką, ją mažino 50 proc., įvertinusi transporto priemonės vairuotojo kaltę dėl eismo įvykio. Apskaičiuodama atsakovui per eismo įvykį atsiradusią žalą ieškovė vadovavosi Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 6, 23 p. ir atsakovui padarytą žalą įvertino 11 600 Lt (3 359,59 Eur), kurios dydį sumažino 50 proc. Atsakovui priklausančios draudimo išmokos dalies – 5 800 Lt (1 679,80 Eur) atsakovui neišmokėjo, o šią sumą įskaitė į ginčo 26 551,78 Lt sumą. Teisiniu ieškinio pagrindu nurodė CK 6.1015 str., 6.267 str. 1 d., 6.37 str., 6.210 str.

Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad tarp atsakovo ir UAB „Palink“ jokių sutartinių santykių nėra, todėl ieškovė teises gali įgyvendinti tik pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias normas (CK 6.247 str.). UAB „Palink“ vairuotojas K. S. vairavo transporto priemonę tamsiu paros laiku, nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir atsiradus kliūčiai (7–8 karvių bandai) galėjo ją pastebėti, tačiau nesustabdė automobilio ir atsitrenkė į ją. Be to, K. S. per metus laiko tokį patį pažeidimą padarė pakartotinai. Ieškovė neįrodė, kad eismo įvykis įvyko dėl atsakovo veiksmų ir kaltės, todėl jis neturi atsakyti už žalą. Eismo įvykis kilo dėl didelio didesnio pavojaus šaltinio valdytojo K. S. neatsargumo (CK 6.270 str. 1 d.). Ieškovė turi įrodyti, kad žala kilo ne dėl vairuotojo neteisėtų veiksmų, o dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir dėl jų kilusių pasekmių. Net ir nustačius, kad atsakovo neteisėti veiksmai iš dalies lėmė žalos padarymą, jo kaltės laipsnis yra daug mažesnis už K. S.. Atsakovui dėl eismo įvykio padaryta 11 600 Lt žala neatlyginta. Atsakovas yra smulkusis ūkininkas, jo pajamos ir turimas turtas nėra dideli, jis augina du nepilnamečius vaikus, todėl yra pagrindas taikyti CK 6.282 straipsnį ir atmesti arba gerokai sumažinti ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

Teismo posėdžio metu ginčo šalys palaikė pirmines pozicijas, išdėstytas jų procesiniuose dokumentuose.

Trečiasis asmuo K. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad karvės buvo ir iš vienos, ir iš kitos pusės važiuojamojoje kelio dalyje. Jis bandė stabdyti transporto priemonę, bet iššoko iš dešinės pusės kita karvė, išmušė žibintą, po antrojo smūgio buvo išmuštas antrasis žibintas, o trečiąjį smūgį pajuto jau važiuodamas be žibintų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Skuodo rajono apylinkės teismas 2015-12-10 sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovo 7 689,93 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2014-10-24, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 549,41 Eur bylinėjimosi išlaidas. Grąžino atsakovui iš teismo depozitinės sąskaitos 277,68 Eur. Teismas nurodė, kad ieškovės apskaičiuotos ginčo žalos ir išmokėtos sumos dydžiai byloje šalių nėra ginčijami. Įvertinęs nustatytas faktines bylos aplinkybes, inter alia, jog dėl eismo įvykio kaltais pripažinti ir transporto priemonės vairuotojas K. S., ir karvių savininkas – atsakovas, jog, Ekspertizės akto Nr. 11K-200(15) duomenimis, techniniu požiūriu tiesioginė priežastis ir pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo kelio važiuojamojoje dalyje buvusios karvės, jog karvės yra judantys gyvūnai, į kelią jos galėjo patekti bet kuriuo momentu, jog byloje nėra ir duomenų, kurie paneigtų aplinkybę, kad K. S. važiavo didesniu kaip greičiu 80 km per valandą, bei duomenų apie tai, jog jis padarė pakartotinį administracinį teisės pažeidimą, sprendė, jog nėra pagrindo daryti išvadą ir pagrįstais pripažinti atsakovo argumentus, jog K. S. galėjo pastebėti kliūtį kelyje (CK 6.267 str. 1 d., 6.270 str. 5 d.). Nustatęs, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso 40 206 Eur vertės nekilnojamasis turtas, du automobiliai, trys traktoriai, dvi priekabos, jog 2013 m. jis gavo 14 192,95 Eur išmokų, 2014 m. – 11 045,67 Eur, valstybės biudžetui 2014 m. sumokėjo 3 296,74 Eur PVM mokesčio, jog kai kuris nekilnojamasis turtas įkeistas, turi 60 000 Eur kreditinių įsipareigojimų, augina du vaikus, žmona nedirba, padarė išvadą, jog nėra pagrindo atsakovo turtinę padėtį vertinti kaip sunkią ir mažinti priteistinos, įrodymais pagrįstos žalos dydį. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 5 proc. procesines palūkanas (CK 6.210 str.), vadovavosi CPK 93 str. 1 d., 98 str. 2 d., Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintomis rekomendacijomis dėl užmokesčio dydžio ir įvertinęs bylos duomenis ieškovei iš atsakovo priteisė byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nustatęs, jog teismo depozitinėje sąskaitoje yra atsakovo už ekspertizę sumokėtų pinigų likutis, šią sumą nurodė jam grąžinti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantas prašo panaikinti 2015-12-10 Skuodo rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba sprendimą pakeisti ir sumažinti priteistą žalos atlyginimą. Argumentuoja, jog teismas netinkamai vertino bylos įrodymus. Pažymi, jog ekspertizės išvada nėra teismui privaloma. Jeigu K. S. būtų važiavęs su įjungtomis ilgosiomis šviesomis, būtų galėjęs matyti 150 metrų į priekį, pastebėti kliūtį kelyje (karves) ir sustoti. Minėto akto duomenis vertina kaip nepakankamai išsamius. Be to, K. S. policijos nubaustas administracine nuobauda už KET 9, 134 p. pažeidimus, t. y. už tai, jog ginčo atveju nepasirinko saugaus greičio. Pats K. S. neneigė nutarime patraukti administracinėn atsakomybėn nurodytų aplinkybių, neįrodinėjo ir neįrodė, jog negalėjo išvengti susidūrimo su karvių banda (CK 6.270 str. 5 d., CPK 178 str.). Priešingai, byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, jog K. S., būdamas atidus ir rūpestingas vairuotojas, važiuodamas tamsiu paros metu, nepasirinko saugaus greičio, važiuodamas su trumposiomis šviesomis (nors galėjo važiuoti su įjungtomis ilgosiomis šviesomis), galėjo sustoti ir apvažiuoti kliūtį kelyje. Teismas tik fragmentiškai išvardijo bylos įrodymus, nenurodydamas jų teisinės reikšmės ginčo situacijai. Teismas turėjo pagrindą padaryti išvadą, jog K. S. didelis neatsargumas šalina atsakovo atsakomybę dėl ginčo žalos atlyginimo (CK 6.267 str. 1 d., 6.270 str. 1 d.). Net ir nustačius, kad atsakovo veiksmai iš dalies lėmė žalos padarymą, jo kaltės laipsnis yra daug mažesnis nei vairuotojo. Teismas atsakovo ir vairuotojo kaltės laipsnio nesvarstė, o tik perrašė ieškovės pateiktą vertinimą, jog jų kaltė lygi. Teismas neteisingai vertino duomenis apie atsakovo turtinę padėtį, neįvertino turto ir skolų balanso, neįvertino dėl įvykio netekto turto – karvių vertės (11 600 Lt), galėjusių generuoti pajamas ateityje, jog dėl priteisto žalos atlyginimo atsakovas gali bankrutuoti. Teismas turėjo pagrindą taikyti CK 6.251 str. 2 d. ir 6.282 str. 3 d. ir priteistą žalą ženkliai sumažinti.

Ieškovė atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsakovo teiginius, jog pagrindinė žalos atsiradimo priežastis yra K. S. veiksmai, paneigia ekspertizės akto išvada. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad Skuodo rajono savivaldybės tarybos 2007-06-27 sprendimu Nr. T9-95 patvirtintos Gyvūnų laikymo Skuodo rajono savivaldybės teritorijoje taisyklės prilyginamos nustatytoms CK 6.270 str. Šis straipsnis yra specialioji norma, joje pateikiamas tik pavyzdinis didesnio pavojaus šaltinių sąrašas, nes baigtinio pateikti neįmanoma. Minėtų taisyklių 1 p. nustato gyvūnų laikytojų pareigas, draudžiamus veiksmus, bendruosius ir specialiuosius reikalavimus gyvūnų laikymui ir priežiūrai, gyvūnų augintinių, bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų laikymo ir priežiūros reikalavimus savivaldybės teritorijos kaimo ir miesto gyvenamosiose vietovėse. Taisyklės nenustato, kad karvės yra didesnio pavojaus šaltinis, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti CK 6.270 str. 5 d. Kiti atsakovo argumentai yra teisiškai nereikšmingi (CK 6.267 str. 1 d.). Atsakovo argumentai dėl sunkios materialinės padėties nepagrįsti įrodymais, priešingai, byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovo turtinė padėtis nėra sunki ir jis yra pajėgus atlyginti ieškovei patirtą žalą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.). Šalys (jų atstovai) dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir byloje pakanka duomenų ją tinkamai išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, todėl byla nagrinėjama rašytinio, o ne žodinio proceso tvarka.

Įrodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Reikšmingos bylai faktinės aplinkybės (įrodinėjimo dalykas) nustatomos įrodinėjimo priemonėmis, išvardytomis CPK 177 str. 2 ir 3 dalyse. Įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 str.). Vertindamas kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, teismas, be kita ko, turi nustatyti įrodymo ryšį su byla (įrodymo sąsajumą), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, taip pat kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokią išvadą. Įrodymų sąsajumas reiškia, kad informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančią informacinę medžiagą laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sąsajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Teisėjų kolegija, išsamiai išanalizavusi ir įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių teisės normų, minėtų kasacinio teismo išaiškinimų laikėsi.

Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad teismas vertino abejų šalių pateiktus įrodymus, pasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės, įvertinęs bylos faktinius duomenis, teismas padarė pagrįstas išvadas. Šios išvados, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamai motyvuotos, atitinka faktinius bylos duomenis ir yra padarytos nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių. Apeliantas, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nepagrindžia teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio. Taigi, apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos reikšmingos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl CK 6.1015 str. įtvirtintos subrogacijos, t. y. draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, teisės reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens įgyvendinimo. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 str. 2 d.). Taigi draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų.

Byloje nėra ginčo, kad įvyko eismo įvykis, kurio metu apeliantui priklausančios trys karvės atsitrenkė į UAB „Palink“ (draudėjo) priklausančią K. S. vairuojamą krovininę transporto priemonę, ją apgadino. Apeliantas neginčija ir to, kad pagal CK 6.267 str. 1 d. jis, kaip naminių gyvūnų savininkas, turi atlyginti padarytą žalą. Tačiau apeliantas teigia, jog ieškovė, siekdama ginčo žalos atlyginimo priteisimo, turėjo byloje įrodyti, jog žala kilo ne dėl vairuotojo K. S. veiksmų, o dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Todėl teisėjų kolegija turi įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo deliktinės atsakomybės sąlygas, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas.

Nagrinėjant draudiko subrogacijos teisės įgyvendinimo klausimus, draudikui nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodyti ir kitas deliktinės atsakomybės sąlygas, inter alia, kad atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais. Priešingu atveju draudiko reikalavimas negali būti tenkinamas. Išmokėdamas draudimo išmoką draudikas prisiima riziką dėl galimybės išmokėtas sumas išsiieškoti iš atsakingo už žalą asmens. Dėl to siekdamas patirti mažiau nuostolių savo profesinėje veikloje draudikas turi elgtis apdairiai ir rūpestingai, išmokėdamas draudimo išmoką įsitikinti, kad įvyko draudžiamasis įvykis, nustatyti realų patirtos žalos dydį ir tiek draudėjo, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu elgtis sąžiningai.

Nagrinėjamu atveju aktualios įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės bei įrodymų pakankamumo reikalavimas. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė deliktinės atsakomybės bylose yra ta, kad kreditorius turi įrodyti žalos faktą, neteisėtus skolininko veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; skolininko kaltė preziumuojama. Bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti reiškiamo reikalavimo pagrįstumą tiek teisiniu, tiek faktiniu aspektu – ar yra įrodytos reikšmingos civilinės atsakomybės prievolei konstatuoti faktinės aplinkybės.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi bylos medžiagą, atmeta kaip faktiškai ir juridiškai nepagrįstus apelianto argumentus, jog K. S. didelis neatsargumas šalina atsakovo atsakomybę dėl ginčo žalos atlyginimo. Išvada, jog K. S. net ir būdamas labai atidus ir rūpestingas vairuotojas negalėjo išvengti susidūrimo su į kelio važiuojamąją dalį iš dešinės bei kairės pusių išėjusiomis karvėmis, darytina kaip labiau tikėtina. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs tiek Ekspertizės akto Nr. 11K-200(15) duomenis, inter alia, joje esančią eismo įvykio schemą (dvi karvės užfiksuotos vienoje kelio kelkraščio pusėje, viena kitoje), tiek transporto priemonės „Volvo FM“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fotonuotraukas (matyti, jog apgadinti sunkiasvorės transporto priemonės kairės ir dešinės pusės sparnai bei žibintai). Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog K. S. eismo įvykio metu važiavo viršydamas leistiną važiavimo greitį (90 km/h), nes, pirma, transporto priemonės stabdymo pėdsakų nebuvo, antra – ši priemonė po susidūrimo su karvėmis sustojo už 90 metrų. Taigi nurodytas sustojimo atstumas ir vairuotojo nurodytas eismo įvykio metu važiavimo greitis (80 km/h) iš esmės atitinka eksperto akte pateiktą tokiai priemonei reikalingą sustoti kelio atstumą (95,946 m), važiuojant minėtu 80 km/h greičiu (CPK 185 str.).

Apelianto argumentas, jog, jeigu K. S. būtų važiavęs su įjungtomis ilgosiomis šviesomis, būtų galėjęs matyti 150 metrų į priekį, pastebėti kliūtį kelyje (karves) ir sustoti, teismo vertintinas kritiškai, nes atitinkamo reikalavimo vairuotojui (ne) vykdymas ginčo situacijoje, tikėtina, negalėjo pašalinti susidūrimo grėsmės bet kuriai tuo metu ginčo įvykio vietovėje važiavusiai transporto priemonei. Akivaizdu, jog naktį pabėgusių karvių bandos judėjimas / išbėgimas į kelią ir pan. iš esmės yra neprognozuotinas (priešingai nei laukinių gyvūnų judėjimas, apie kuriuos eismo dalyvius įspėja kelio ženklai). Juolab ginčo eismo įvykio vietoje kelio ženklo, įspėjančio vairuotojus apie gyvūnus, nėra.

Aplinkybė, jog K. S. buvo nubaustas administracine nuobauda už KET 9, 134 p. pažeidimus, t. y. už tai, jog nepasirinko saugaus greičio ir padarė žalą (pagal ATPK 127 str. 2 d. nubaustas 120 Lt bauda), atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, neįrodo jį ginčo situacijoje pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai CK 6.246 str. 1 d. normos prasme. Taigi vien K. S. nubaudimas administracinė tvarka ar tai, jog jis neginčijo atitinkamo nutarimo, per se nepatvirtina, jog jis pažeidė apelianto kvestionuojamą bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Byloje įrodyta ir apeliantas neginčija fakto, jog jam priklausančios karvės iš jo pabėgo ir išbėgo į kelio važiuojamąją dalį ir dėl įvykusio susidūrimo kilo turtinė žala. CK 6.267 str. 1 d. reglamentuota, jog naminių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 str. 1 d. numatytos (Asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo) aplinkybės. Asmuo atsako ir už iš jo pabėgusių gyvūnų padarytą žalą.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija nepagrįstais vertina apelianto argumentus, jog jo kaltės laipsnis dėl padarytos žalos yra daug mažesnis nei vairuotojo K. S. ir pan. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl prašomo priteisti žalos atlyginimo dydžio, teisingai įvertino aplinkybę, jog dėl eismo įvykio kilimo yra tiek transporto priemonės vairuotojo, tiek gyvulių savininko (apelianto) kaltė, ir nesant ginčo dėl žalos dydžio, kurį, beje, pagrindžia ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai (Transporto priemonių draudimo sutartis, Transporto priemonės apžiūros aktas, UAB „Volvo Lietuva“ PVM sąskaita faktūra Nr. 1241316), teisėtai priteisė ieškovei iš atsakovo turtinės žalos atlyginimą (CPK 185 str.).

Teismas pažymi, jog CK 6.247 str. įtvirtinta teisės doktrinoje vadinamoji lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado. Pažeidėjo elgesys gali būti ne vienintelė žalos atsiradimo priežastis, bet pakankama priežastis nuostoliams atsirasti. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad civilinėje atsakomybėje pripažįstamas atsakomybės pagrindu ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijusi su žalingomis pasekmėmis. Taikant deliktinę atsakomybę, netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jai (jiems) padidėti. Svarstant, kokio laipsnio netiesioginis priežastinis ryšys yra svarbus civilinei atsakomybei, reikia vadovautis tuo, kad priežastinis ryšys yra civilinės atsakomybės sąlyga, jei nustatyta, kad žala yra neteisėtų veiksmų rezultatas. Tai reikštų, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti. Ši taisyklė taikoma kiekvienu deliktinės atsakomybės atveju esant netiesioginiam priežastiniam ryšiui. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog dėl atsakovo veiksmų (karvių nepriežiūros (nepakankamos kontrolės) padaryta žala ieškovei (netiesioginis priežastinis ryšys). Atsakovo civilinės atsakomybės mastas, sprendžiant ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, nustatytinas teisingai, t. y. įvertinus ir transporto priemonę vairavusio K. S. veiksmų pobūdį (CPK 185 str.).

Atsižvelgiant į tai, apelianto skundo argumentai, jog teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, jog ginčo turtinė žala ieškovės neįrodyta ir kt., atmestini kaip faktiškai ir juridiškai nepagrįsti.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi skundas atmestinas, apeliantui bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skuodo rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.