Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Šiaulių kalėjime, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), paskutinius kartus iš jų:

1) Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartimi paskirta bausmė subendrinta su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme ir J. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

2) Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 23 d. nuosprendžiu pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. kovo 25 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir J. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metų laisvės atėmimo bausmė;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 285 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) subendrinta bausme – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi paskirta bausme ir J. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų 3 mėnesių ir 8 dienų laisvės atėmimo bausmė;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

J. P. šiuo savo veiksmu padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

2) neatmetama galimybė, kad B. S. nustatyta žaizda galėjo būti padaryta ir smūgiuojant į veidą;

3) B. S. nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas mažiausia vienu trauminiu poveikiu;

6) B. S. nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t,. b. l. 39–41).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog J. P. nukentėjusiajam B. S. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką, t. y. bylai reikšmingu laiku ir vietoje nukentėjusiajam B. S. vieną kartą kumščiu sudavė į veidą, taip jam sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą. Tokius kaltinamojo veiksmus patvirtina nukentėjusiojo B. S. ir liudytojo V. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Teismas nenustatė priežasčių netikėti nukentėjusiojo ir liudytojo parodymais bei abejoti jų objektyvumu. Nurodytas aplinkybes įrodo ir kiti objektyvūs byloje esantys įrodymai: B. S. 2025 m. kovo 31 d. protokole–pareiškime, 2025 m. kovo 28 d. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės. Minėtas aplinkybes taip pat įrodo byloje esantis vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kaip 13.28.24 val. iš gyvenamųjų kamerų pusės į koridorių įeina B. S., kuriam einant ir susilyginus su koridoriumi einančiu J. P., šis staigiai užsimoja dešine ranka ir kumščiu vieną kartą trenkia B. S. į veidą. Šio vaizdo įrašo apžiūra užfiksuota 2025 m. balandžio 15 d. kitų objektų apžiūros protokole. Tai, kad B. S. patyrė sužalojimą, įrodo Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025 m. balandžio 14 d. specialisto išvadoje Nr. G 1281/2025 (01) konstatuoti duomenys.

Kaltinamojo padaryto veiksmo pobūdis, B. S. padaryto sužalojimo lokalizacija (veido sritis) neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmo pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajam gali būti sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta sveikata, ir to norėjo.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad J. P., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus kalėjime, esančiame Vilniuje, Rasų g. 8, 2025 m. kovo 28 d. apie 13.28 val., eidamas Vilniaus kalėjimo 2-ojo gyvenamojo korpuso pirmo aukšto koridoriumi, tyčia prieš B. S. panaudojo fizinį smurtą, t. y. sudavė jam kumščiu į veidą, taip B. S. sukėlė fizinį skausmą ir padarė muštinę žaizdą viršutinės lūpos srityje, t. y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad J. P. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – J. P. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkų nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Teismas taip pat įvertina kaltinamojo nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (B. S. sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jam vieną kartą kumščiu buvo suduota į veidą, t. y. į galvos sritį, kuri yra svarbi kūno dalis, ilgalaikių liekamųjų pasekmių nukentėjusiojo sveikatai nėra).

J. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Baigiamosios kalbos metu prokurorė ir J. P. gynėjas nurodė, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, todėl tai laikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Kaltinamasis baudžiamojo proceso metu (ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme) iš tiesų pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Kita vertus, sprendžiant dėl kaltininko atsakomybę lengvinančios atsakomybės, teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiojo ir pan.) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015, 2K-145-139/2015 ir kt.). Taigi nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Ši aplinkybė iš esmės parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir yra apibūdinama kaip vienas iš svarbiausių žingsnių, rodančių, kad asmuo nori pasitaisyti. Nuoširdus gailėjimasis dažniausiai ir pasireiškia tuo, kad kaltininkas aiškiai pasmerkia savo nusikalstamus veiksmus, pasižada pasitaisyti ir ateityje nenusikalsti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-49/2014, 2K-87-976/2020).???

Nagrinėjamu atveju teismas nevertina, kad J. P. prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra nuoširdus. Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis neigiamai vertino savo veiksmus, atsiprašė nukentėjusiojo ir nurodė, kad tokį elgesį lėmė jo pykčio priepuolis, kita vertus, nusikalstamos veikos padarymo dieną jis žodžiu pareigūnui paaiškino, kad taip darys kiekvieną dieną, nes jam „nusispjauti“ (1 t., b. l. 20). Taip pat liudytojas V. A., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad J. P. vis kartodavo, kad fizinį smurtą naudos prieš visus nuteistuosius, kai tik pasitaikys proga (1 t., b. l. 42–45). Toks kaltinamojo išsireiškimas kelia abejonių dėl jo nuoširdaus gailėjimosi. Pagal bylos aplinkybes, J. P. panaudojo fizinį smurtą prieš B. S. be jokios svarios priežasties, t. y. nes pareigūnai atėmė iš jo paimtą tabaką, kaltinamasis norėjo narkotinių medžiagų. Pats kaltinamasis savo nusikalstamą elgesį bando pateisinti pykčio priepuoliais, tačiau tai nelaikytina pakankama priežastimi nesilaikyti nustatytų elgesio taisyklių. Užuot bandęs spręsti pykčio problemas, jis renkasi kitokį elgesio variantą – nusikalsti. Teismas pažymi, kad kaltinamasis jau nebe pirmą kartą padaro nusikalstamą veiką atlikdamas bausmę laisvės atėmimo vietoje. J. P. paskutinį kartą buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 4 d. nuosprendžiu už 2024 m. spalio 12 d. analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. Praėjus penkiems mėnesiams, J. P., atlikinėdamas bausmę laisvės atėmimo vietoje, vėl panaudojo fizinį smurtą, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą. Šiuo atveju J. P. teisiamas (traukiamas baudžiamojon atsakomybėn) yra jau dvidešimt aštuntą kartą. Nors daugiausia nusikalstamų veikų yra padaręs nuosavybei, tačiau nagrinėjamu atveju J. P. ne pirmą kartą padaro nusikalstą veiką, susijusią su žmogaus sveikata ir gyvybe. Teismo vertinimu, J. P. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitikinimo pobūdžio, kaltinamasis konfliktiškas ir yra linkęs daryti smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad jis anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka už statutinio valstybės tarnautojo garbės ir orumo pažeminimą, nes laisvės atėmimo vietoje elgėsi įžūliai, agresyviai ir provokavo konfliktinį elgesį prieš statutinį valstybės tarnautoją (2024 m. lapkričio 25 d., 2023 m. vasario 17 d.) (1 t., b. l. 132–136). Nėra abejonių, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimas nedaro teigiamos įtakos kaltinamojo elgesiui. Taigi nėra pagrindo pripažinti, kad kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį ir smerkia jį, išgyvena dėl padaryto veiksmo. Nenustačius privalomos aplinkybės – nuoširdaus gailesčio padarius nusikalstamą veiką, pripažinti J. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nėra pagrindo.

BK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.

Šiuo atveju J. P. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, susijusią su žmogaus sveikata. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) dvidešimt septynis kartus (1 t., b. l. 102–130), teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Kaltinamasis daugeliu atveju teistas už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, tačiau jis taip pat nemažai kartų teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su žmogaus sveikata ir gyvybe. J. P. nusikalstamas veikas daro atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę, t. y. būdamas laisvės atėmimo vietų įstaigose. Paskutinę analogišką nusikalstamą veiką, kaltinamasis padarė 2024 m. spalio 12 d., už kurią buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 4 d. nuosprendžiu. Nagrinėjamu atveju nusikalstamą veiką padarė, praėjus penkiems mėnesiams po paskutinės nusikalstamos veikos, t. y. praėjus ne itin ilgam laikui. Be to, jis anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka už statutinio valstybės tarnautojo garbės ir orumo pažeminimą, nes elgėsi įžūliai, agresyviai ir provokavo konfliktinį elgesį prieš statutinį valstybės tarnautoją (2024 m. lapkričio 25 d., 2023 m. vasario 17 d.) (1 t., b. l. 132–136), kas patvirtina J. P. agresyvų, konfliktišką elgesį. Taigi jis neatsitiktinai nusikalto. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad J. P. padarė nusikaltimą, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, būdamas recidyvistas ir tai laikytina jo atsakomybę sunkinančią aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Esant tokioms aplinkybėms, J. P. pripažintinas recidyvistu.

Iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad J. P. anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) dvidešimt septynis kartus, daugeliu atvejų už nusikalstamų veikų nuosavybei, taip pat už nusikalstamų veikų, susijusių su žmogaus sveikata ir gyvybe, padarymą (1 t., b. l. 102–130), per trejų metų laikotarpį administracinėn atsakomybėn trauktas tris kartus, du kartus už statutinio valstybės tarnautojo garbės ir orumo pažeminimą ir kartą už narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą, baudos nesumokėtos, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 132–136). „Sodros“ duomenimis, kaltinamasis nedirba (1 t., b. l. 25), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Byloje nėra duomenų apie jo gydymą psichiatrinėje ligoninėje ar įrašymą į priklausomybės lygų įskaitą. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad J. P. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Visa tai rodo, kad J. P. nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio, ankstesnės bausmės jam teigiamos įtakos nepadarė. Užuot bandęs gyventi pagal visuomenėje nustatytas taisykles, paskutinę laisvės atėmimo bausmės atlikimo dieną jis pasirinko priešingą elgesio variantą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti J. P. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Teismo vertinimu, 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

J. P. gynėjas baigiamojoje kalboje prašė skirti švelnesnę nei 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad J. P. nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo vietų įstaigoje, atlikdamas jam paskirtą bausmę (paskutinę laisvės atėmimo dieną), šiuo metu jis taip pat atlieka laisvės atėmimo bausmę už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. J. P. anksčiau daug kartų teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), ankstesnės bausmės (bauda, areštas) jam teigiamos įtakos nepadarė. J. P. taip pat baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Vadinasi, J. P. nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, o tai neigiamai apibūdina jo asmenybę. Nagrinėjamu atveju nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Atsižvelgiant į J. P. byloje charakterizuojančius duomenis, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, švelnesnės bausmės skyrimas būtų per švelni valstybės reakcija į padarytą nusikalstamą veiką.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, J. P. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Šio nuosprendžio paskelbimo metu J. P. atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 4 d. nuosprendį. Atsižvelgiant į tai, yra teisinis pagrindas skirtingais teismų procesiniais sprendimais paskirtas bausmes subendrinti BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 4 d. nuosprendžiu, prie 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, pridėjus dalį – 4 mėnesius laisvės atėmimo – bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 4 d. nuosprendžiu, ir J. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Švelnesnės bausmės dalis pridėta atsižvelgiant į anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), kurių teismas nebekartoja.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas nemano, kad nagrinėjamu atveju J. P. yra teisinis pagrindas atidėti bausmės vykdymą. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad jis padarė nusikalstamą veiką neatsitiktinai. Kaltinamasis jau ne pirmą kartą nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo vietoje, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, šiuo atveju ir paskutinę laisvės atėmimo dieną. J. P., darydamas nusikalstamą veiką, turėjo neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, jis anksčiau itin daug kartų teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn). Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigose, per trejus metus jis padarė tris administracinius nusižengimus, už kuriuos paskirtos baudos nėra sumokėtos, turi galiojančių administracinių nuobaudų. J. P. ilgą laiką, t. y. nuo 2010 m. atlieka laisvės atėmimo bausmes pagal skirtingus nuosprendžius, todėl jau daugiau kaip 15 m. nebuvo išėjęs iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jis nedirba, taigi neturi pastovaus legalaus pragyvenimo šaltinio. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad J. P. ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, jis yra pavojingas visuomenės narys, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

V. Civilinis ieškinys

Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 75,11 Eur išlaidų priteisimo už B. S. gydymą ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 70–71).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 75,11 Eur žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Byloje nustačius, kad sužalojimai, dėl kurių B. S. buvo gydomas VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinės ligoninės klinikų filialo Žalgirio klinikoje, padaryti nusikalstamu kaltinamojo veiksmu (tarp kaltinamojo nusikalstamos veikos ir nukentėjusiojo gydymo yra tiesioginis priežastinis ryšys), išlaidos nukentėjusiojo gydymui pagrįstos įrodymais, civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas prašomą sumą – 75,11 Eur – ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško atlyginimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 17 d. nutartimi Vilniaus teritorinės ligonių kasos procesinių teisių perėmėja laikoma Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, todėl civilinės ieškinys priteisiamas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.

VI. Kiti klausimai

Šioje baudžiamojoje byloje J. P. nebuvo paskirtos kardomosios priemonės.

Kaltinamasis paskutiniu žodžiu prašė į paskirtą bausmę įskaityti kardomosios priemonės – suėmimo – taikymo laiką pagal kitą nuosprendį. Teismas pažymi, kad nei šioje byloje, nei kitoje byloje, kurioje buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 4 d. nuosprendis, J. P. nebuvo laikinai sulaikytas ar suimtas. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-0-00088-25, kuris pradėtas dėl galimos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo, J. P. nuo 2025 m. kovo 28 d. iki 2025 m. gegužės 28 d. skirta kardomoji priemonė – suėmimas (1 t., b. l. 129). Ikiteisminiame tyrime Nr. 01-0-00088-25 nėra surašytas kaltinamasis aktas ir byla nėra perduota į teismą, dėl minėtos galimos nusikalstamos veikos nėra priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas. Dėl aptartų priežasčių nėra teisinio pagrindo J. P. į galutinę subendrintą bausmę įskaityti kitame ikiteisminiame tyrime taikyto kardomosios priemonės – suėmimo – laiką.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, prie pirmojo bylos tomo viršelio prisegtą voką su kompaktiniu disku palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. liepos 9 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-08016 dėl 139,58 Eur už J. P. gynusio advokato J. Bogdanovo darbo užmokestį. Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Nagrinėjamu atveju matyti, kad kaltinamajam gynėjas paskirtas nepriklausomai nuo jo valios, todėl išieškoti iš jo antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra tikslinga. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

J. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. P. paskirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, pridėjus dalį – 4 mėnesius laisvės atėmimo – bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 4 d. nuosprendžiu, ir J. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią J. P. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2025 m. liepos 18 d.

Į J. P. paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityti atliktą bausmės laiką pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 4 d. nuosprendį.

J. P. pripažinti recidyvistu.

Iš J. P. priteisti civilinei ieškovei Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 75,11 Eur (septyniasdešimt penkis eurus ir vienuolika euro centų), susijusių su B. S. gydymo išlaidomis, ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, prie pirmojo bylos tomo viršelio prisegtą voką su kompaktiniu disku palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Iš J. P. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos (J. P. – per 20 (dvidešimt dienų) nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos) gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.