- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-03
- Bylos Nr.
- AS-143-473-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00816-2011-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Roma Sabina Alimienė
- Pareiškėjas
- D. K.
- Atsakovas
- Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas D. K. (toliau – pareiškėjas) 2011 m. balandžio 8 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – atsakovas, Komisija) 2011 m. kovo 8 d. sprendimą Nr. KS-14 „Dėl D. K.“. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti ginčijamo akto galiojimą.
Pareiškėjas nurodė, kad, atsistatydinus iš Lietuvos Respublikos ūkio ministro (toliau – Ūkio ministras) pareigų, jam kyla Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Įstatymas) 15 straipsnyje numatytos pasekmės, t. y. trejus metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti priimamas į valstybinę tarnybą. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, bylos nagrinėjimo metu jis negalės būti priimtas į valstybės tarnybą. Net ir patenkinus skundą, teisė dirbti valstybės tarnyboje šios bylos nagrinėjimo metu bus nepagrįstai ribojama. Pabrėžė, kad, teismui neužtikrinus jam galbūt palankaus teismo sprendimo byloje įvykdymo, net ir patenkinus skundą, teismo sprendimas liktų neįvykdytas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 14 d. nutarties dalimi nepatenkino pareiškėjo prašymo (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 71 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, jog reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Pagal ABTĮ 92 straipsnio nuostatas, skundžiamo akto panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Teismas nustatė, kad ginčijamo Komisijos 2011 m. kovo 8 d. sprendimo Nr. KS-14 rezoliucinės dalies 1 ir 2 punktais nuspręsta, jog Ūkio ministras pareiškėjas, pasirašęs 2010 m. rugpjūčio 17 d. įsakymą Nr. 4-616 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir sanglaudos skatinimo veiksmų programą, skyrimo“, nevykdė Įstatymo 3 straipsnio 2 punkte nustatytos prievolės vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad net nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, ir pažeidė šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatas bei, nustatytu laiku nepateikęs privačių interesų deklaracijos, nevykdė Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies reikalavimų, o netiksliai nurodęs deklaruotinus duomenis bei nenurodęs duomenų, dėl kurių galėjo kilti interesų konfliktas, pažeidė šio įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą pareiškėjas iš esmės sieja su pasekmėmis, numatytomis Įstatymo 15 straipsnyje. Ši teisės norma nustato, kad asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti pažeidusiais šio įstatymo reikalavimus, tarnybos santykiams pasibaigus bet kuriais pagrindais, trejus metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti priimami į valstybinę tarnybą. Taigi nurodyti argumentai iš esmės siejami ne su galimybe įvykdyti būsimą teismo sprendimą, o su paties ginčijamo akto galimomis neigiamomis pasekmėmis pareiškėjui. Tuo atveju, jeigu teismas netaikytų reikalavimo užtikrinimo priemonės, o vėliau priimtų pareiškėjui palankų teismo sprendimą, skundžiamas Komisijos sprendimas, kuriuo nuspręsta, jog pareiškėjas pažeidė atitinkamas Įstatymo nuostatas, būtų panaikintas ir jo įvykdymui kliūčių nekiltų. Įvertinęs pareiškėjo prašymą užtikrinti skundo reikalavimą ir inicijuojamo ginčo faktinių aplinkybių visumą, teismas padarė išvadą, kad siekis ateityje išvengti galbūt kilsiančių asmeninių nepatogumų negali būti siejamas su būsimo teismo sprendimo įvykdymu bei buvusios padėties iki ginčijamo akto priėmimo atkūrimu, todėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nepatenkino. Teismas, be to, pažymėjo, jog, pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį, reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutarties dalį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Neteisingai nurodyta, kad prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybę sieja ne su poreikiu užtikrinti teismo sprendimo vykdymą byloje, o su ginčijamo sprendimo galimomis neigiamomis pasekmėmis. Dėl Įstatymo 15 straipsnyje numatytų pasekmių, neturėdamas teisės užimti jokių pareigų valstybės tarnyboje, net ir skundo patenkinimo atveju, neturės realios galimybės pašalinti neigiamų skundžiamo sprendimo pasekmių. Netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonių, skundžiamas sprendimas jau šiuo metu jam sukelia tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų sprendimą, bus neįmanomas. Tikslinga išlaikyti status quo (esamą padėtį) iki bus išnagrinėtas šis ginčas, o prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymas būtų proporcingas siekiamam tikslui.
2. Bylos nagrinėjimo metu jam neturint galimybės užimti pareigų valstybės tarnyboje, pirminės padėties iki ginčijamo sprendimo atkūrimas yra neįmanomas. Net ir patenkinus skundą, teisė dirbti valstybės tarnyboje visą bylos nagrinėjimo laikotarpį bus apribota, o teisės užimti pareigas valstybės tarnyboje atkūrimas laike atgal neįmanomas. Todėl ir pažeistų teisių atkūrimas bus objektyviai neįmanomas. Skunde nurodė prima facie argumentus dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo, juos teismas privalėjo įvertinti prieš priimdamas nutartį. Netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonės, galimas palankus teismo sprendimas bus deklaratyvus, o ginčijamo sprendimo pagrindu ribojamos jo teisės užimti pareigas valstybės tarnyboje nebus atkurtos. Jau skundžiamo sprendimo priėmimo dieną įsigaliojo apribojimai, numatyti Įstatymo 15 straipsnyje. Teismas nevertino realios galimybės skundo patenkinimo atveju atkurti status quo netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonių.
3. Teismas, spręsdamas klausimą dėl užtikrinimo priemonių taikymo, turėtų vertinti, ar užtikrinimo priemonių pritaikymas lems, jog teismui patenkinus skundą bus užtikrintas teisingumo principo realus įgyvendinimas – ar asmuo nepatirs nepagrįstų ir neteisėtų suvaržymų, kurių objektyviai nebus galima pašalinti. Nesustabdžius ginčijamo sprendimo galiojimo, teismo sprendimo įvykdymas neatitiktų nustatytų principų, neužtikrintų realaus teisingumo įgyvendinimo, kadangi atsiradę padariniai (t. y. įsidarbinimo valstybės tarnyboje galimybės panaikinimas) negalėtų būti atitaisyti. Tai sąlygotų ne tik Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisės į teisminę gynybą), teisingumo principo, bet ir kitų garantijų (teisės į privatų gyvenimą, nediskriminavimo) pažeidimus.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas reikalavimą sustabdyti Komisijos sprendimo, kuriuo nuspręsta, jog jis pažeidė atitinkamas Įstatymo nuostatas, galiojimą grindžia galimomis neigiamomis jam pačiam pasekmėmis. Tačiau ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Jeigu teismas netaikytų reikalavimo užtikrinimo priemonės, o vėliau priimtų pareiškėjui palankų teismo sprendimą, skundžiamas Komisijos sprendimas būtų panaikintas ir jo įvykdymui kliūčių nekiltų. Pažymi, kad pareiškėjas remiasi hipotetine galimybe įsidarbinti valstybinėje tarnyboje, nenurodydamas konkrečių ketinimų. Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą. Tik esant realiai grėsmei, t. y. konstatavus konkrečias aplinkybes, faktus, leidžiančias daryti prielaidą, kad, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas, jos gali būti taikomos (Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. I-1084-171/2011, Nr. I-1245-121/2011). Taigi pareiškėjas realiai neįrodė, jog, teismui priėmus atitinkamą nutartį dėl Komisijos sprendimo, jis vėliau nebegalėtų šių savo teisių realizuoti, ir teismo sprendimo įvykdymas (padėties iki ginčijamo akto priėmimo atkūrimas) taptų neįmanomas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pareiškėjas inicijuoja ginčą dėl administracinio akto – Komisijos 2011 m. kovo 8 d. sprendimo Nr. KS-14 „Dėl D. K.“, kuriuo konstatuoti Įstatymo nuostatų pažeidimai (b. l. 15–22), teisėtumo ir pagrįstumo bei prašo laikinai sustabdyti šio akto galiojimą, t. y. prašo taikyti ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę (b. l. 1–13).
ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).
Sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.
Atsižvelgus į šiuos argumentus bei įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą (pagal Įstatymo 15 straipsnį, trejus metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti priimamas į valstybinę tarnybą), negalima daryti išvados, kad yra pagrindas taikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog, priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, t. y. panaikinus skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas. Patenkinus skundą, būtų paneigti atsakovo konstatuoti Įstatymo pažeidimai. Tuo atveju, jei pareiškėjas dėl Įstatymo 15 straipsnyje nustatyto draudimo, kaip Komisijos sprendimo, kuris būtų panaikintas, pasekmės, realiai nebūtų priimtas į valstybinę tarnybą, patirtą žalą jis galėtų išsiieškoti remdamasis žalos atlyginimo instituto taisyklėmis. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą, viešąjį interesą.
Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi iš esmės pagrįstai nusprendė nesiimti priemonių reikalavimui užtikrinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutarties dalis iš esmės yra pagrįsta, todėl jos panaikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo D. K. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.