Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės J. Š. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis D. M. 2024-02-24 apie 18.05 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), buto kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, stikliniu buteliu tyčia smogė savo šeimos narei – sugyventinei M. P. į galvą, padarydamas jai muštinę žaizdą galvos plaukuotoje dalyje, taip mušdamas nukentėjusiąją M. P. nežymiai sužalojo.

Kaltinamasis D. M. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir paaiškino, kad konfliktas įvyko dėl abipusės kaltės, nes galimai jam neblaiviam M. kažką pasakė ar paprieštaravo. Su M. bendrauja apie 6 metus, o kartu gyvena apie 3 metus, gyvena (duomenys neskelbtini), butą nuomojasi kartu. Veda bendrą ūkį, vaikų neturi. Su M. sutaria gerai, tačiau abiem išgėrus, kyla nuolatiniai žodiniai konfliktai. M., būdama neblaivi, nuolat dėl visko priekabiauja. Tarp jų praeityje buvę smurto atvejų, kai jis smurtaudavo prieš M., todėl būdavo iškviečiami policijos pareigūnai. Buvo pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas. Mano, kad konfliktus išprovokuoja M., kadangi ji neblaivi pradeda priekaištauti dėl pinigų ar šiaip dėl kitų menkniekių. 2024-02-24 apie 16 val., grįždamas po darbo namo, jis nusipirko 0,7 l talpos degtinės butelį. Namuose buvo M. Persirengęs drabužius, nusprendė eiti pas kaimyną išgerti. Pasiūlė eiti ir M., bet ji nesutiko, pradėjo priekaištauti. Jis pas kaimyną nuėjo vienas, pasiėmė nusipirktą 0,7 l talpos degtinės butelį, savo atsineštą butelį išgėrė vienas maždaug per valandą laiko, o kaimynas gėrė savo gėrimus. Išgėręs butelį, apie 17 val. jis grįžo namo, namuose buvo M. su drauge N., abi vartojo alkoholinius gėrimus. Jis vėl bandė pakviesti M. eiti kartu, tačiau ji atsisakė ir kilo žodinis konfliktas. Supykęs jis pradėjo daužyti televizorių. Tuo metu jis buvo pergėręs alkoholio ir nekontroliavo savo veiksmų. Pamačiusi jo agresyvų elgesį, M. iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę pareigūnai jam paskyrė smurto artimoje aplinkoje orderį ir pasakė, kad jis negali būti namuose 15 dienų. Jis policijos pareigūnams pasakė, kad vyks pas mamą į (duomenys neskelbtini), tačiau neišvyko, o vėl nuėjo pas kaimynus. Po kurio laiko grįžo į namus. Namuose vėl rado M. su drauge. Apie įtarime įvardintą suduotą smūgį nieko neprisimena. Kaip ir kodėl sudavė, pasakyti negali. Buvo išgėręs per daug alkoholio ir negali prisiminti detalesnių įvykio aplinkybių. Jei jam girtam M. būtų nieko nesakiusi, tai jis nebūtų daužęs nei televizoriaus, nei smurtavęs prieš M. Tuo metu jis nesuprato, ar sukėlė M. fizinį skausmą dėl girtumo. Spėja, kad, pamatęs M. kraujuotą, pasišalino iš namų. Dėl šio įvykio nuoširdžiai gailisi ir mano, kad dėl išgerto per didelio alkoholio kiekio galėjo taip įvykti, tačiau tiksliai aplinkybių neatsimena. Dėl šio įvykio M. atsiprašė.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo D. M. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio pagrindu pripažįstami įrodymais.

Nukentėjusioji M. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su D. gyvena nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jie draugauja apie 6 metus, o kartu gyvena apie 2 metus, bendrų vaikų neturi, veda bendrą ūkį. Su D. sutaria gerai, tačiau abiem vartojant alkoholį, kyla žodiniai konfliktai. Anksčiau D. smurtavo prieš ją 3 kartus, bet ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti ir jie susitaikydavo. 2024-02-24 apie 17 val. ji savo draugę N. J. pasikvietė į namus, kur šventė gimtadienį, vartojo alkoholinius gėrimus. Jos išgėrė apie pusę 0,5 l talpos butelio degtinės. Po valandos į namus sugrįžo D., jis buvo stipriai neblaivus. D. atsirakino buto duris ir, įėjęs į butą, jai nieko nesakęs, pradėjo daužyti televizorių. Jam daužant televizorių, ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pasakė, kad namuose yra agresyvus sugyventinis. Atvykę policijos pareigūnai D. paskyrė smurto artimoje aplinkoje orderį. D. išėjo pas draugus, kurie gyvena tame pačiame name. Po kurio laiko jis sugrįžo į namus. Namuose ji dar buvo su drauge N. Kaip buvo sužalota, nepamena. Atgavo atmintį tik po to, kai pamatė, kad rankos kraujuotos, veidas ir galva taip pat. Būdama neblaivi, skausmo nejautė, tik matė bėgantį kraują. Pamačius kraują, jai užėjo panika, išsigando dėl to, kas įvyko. Iškvietė policijos pareigūnus, kurie, pamatę ją kraujuojančią, iškvietė medikus. Ji nematė, kada iš namų išėjo D., bet, atvykus policijos pareigūnams, jo nebuvo. Tuo metu N. jai dėjo ant galvos servetėles. Atvykę GMP medikai ją išvežė į Alytaus apskrities ligoninės priėmimo skyrių. Priėmimo skyriuje medikai, apžiūrėję galvą, pasiūlė siūti, kad gražiau sugytų, tačiau ji atsisakė ir iš gydymo įstaigos išėjo į namus. Po įvykio bendravo su drauge N., kuri jai pasakė, kad dėl patirto smurto ji pati kalta, nes pasakė D. kažkokį negerą žodį, tačiau negali prisiminti kokį, nes buvo neblaivi. Po įvykio jokių medikamentų nevartojo. Pas teismo medicinos ekspertus nevyks, nes kreipėsi į priėmimo skyrių ir medicininiai dokumentai ten turi būti. Savo sugyventiniui D. pretenzijų neturi, kadangi pati nusprendė iš jų nuomojamo buto išsikraustyti pas mamą, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Po įvykio su D. nebendrauja. Civilinio ieškinio nereikš, taikytis nenori. Akistatoje dalyvauti nenori, nes bijo ir nenori susitikti su D.

Liudytoja N. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su drauge M. P. yra pažįstamos apie metus laiko. Su M. susitikdavo tik savaitgaliais pas M. namuose arba kažkur kitoje aplinkoje. M. gali apibūdinti kaip paprastą, draugišką, užsidariusią ir ramią merginą. Jai M. dėl D. elgesio nesiskųsdavo. Susitikę su M., išgerdavo šampano arba kitų gėrimų. Kai lankydavosi pas M. namuose, D. dažniausiai nebūdavo. 2024-02-24 apie 16 val. į „Messenger“ programėlę jai parašė M. ir pasiūlė susitikti, kadangi prieš tai dieną buvo jos gimtadienis. Abi susitiko kieme, M. buvo išgėrusi. Abi kartu nuėjo į parduotuvę, nusipirko 0,5 l degtinės butelį. Nuėjo pas M. į namus, kur gėrė degtinę, D. namuose nebuvo. Po kurio laiko į namus grįžo D., kuris atrodė labai girtas. D. pradėjo priekaištauti M., supykęs pradėjo daužyti televizorių, nuo stalo nuvertė daiktus. Ji, išsigandusi D. agresijos, norėjo išeiti namo, tačiau M. paprašė, kad pasiliktų, kadangi bijojo likti viena su sugyventiniu. Ji bandė D. raminti, tačiau D. buvo labai agresyvus ir įniršęs, jos neklausė. Tuo metu M., nuėjusi į tualetą, paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Atvykę policijos pareigūnai D. išsivedė iki tarnybinio automobilio, kartu ėjo ir ji su M. Pareigūnai paskyrė D. smurto artimoje aplinkoje orderį ir D. perspėjo, kad 15 dienų jis negali grįžti į namus, tačiau jo policijos pareigūnai niekur neišsivežė. Kai pareigūnai išvažiavo, ji su M. grįžo į butą ir toliau šventė gimtadienį. Po kurio laiko į buto duris išgirdo beldimą. M. atidarė duris, įėjo D. Jis kažką pasiėmė ir vėl išėjo nieko nesakęs. Kadangi buvo išgėrusi, negali tiksliai pasakyti kada, tačiau dar kartą D. sugrįžo ir pradėjo stipriai belsti į duris bei daužyti sieną. Supratusi, kad bus negerai, pasakė M., kad nerakintų durų. Tačiau D. pats atsirakino buto duris ir įėjo. Įėjęs į butą, pradėjo konfliktuoti su M. Ji sėdėjo ant lovos, M. taip pat sėdėjo ant tos pačios lovos, tik toliau. Supykęs D. staigiai pribėgo prie M. ir ją pastūmė. Ji nepastebėjo, ar jis turėjo kažką rankose ir ką jai tiksliai padarė. Nematė, kur tiksliai M. sudavė, tik pamatė, kad D. staiga atsitraukė nuo M. ir išėjo iš buto. Mano, kad D., pamatęs kraujuojančią M., išsigando ir iš buto pasišalino. Ji, pažiūrėjusi į M., pamatė, kad ji apsiverkusi, kad bėga kraujas jai iš galvos. Matėsi, kad M. skauda, ji atrodė išsigandusi. Tuo metu M. telefonu kvietėsi pagalbą. Atvykę GMP darbuotojai M. išsivežė į Alytaus apskrities ligoninės priėmimo skyrių, o ji išėjo namo. Po įvykio su M. nebendravo.

2024-02-24 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjo P. G. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimojoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad smurtą patyręs asmuo – M. P., smurtą patyrusio asmens sužalojimai – kraujuojanti žaizda, pažymėta sužalojimo vieta – galva. M. P. paaiškino, kad sugyventinis D. M. panaudojo fizinį smurtą, sudavė mažiausiai vieną kartą stikliniu 1 l talpos buteliu „Finlandia“, dėl ko jautė fizinį skausmą. Ant M. P. galvos matomi sužalojimai.

2024-02-24 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir – Alytaus apskrities VPK) Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio R. T. tarnybiniame pranešime dėl orderio nesilaikymo nurodyta, kad, dirbant nustatytame maršrute kartu su tyrėju P. G., apie 18.05 val. buvo gautas pranešimas iš budėtojo, kad prieš pranešėją psichologiškai smurtauja jos sugyventinis D. M., kuris yra su pranešėja bute. Atvykus nurodytu adresu, durų niekas neatidarė. Pasibeldus dar kartą, išgirdo moters balsą, kuri teigė, kad ieško kambario raktų, ji sakė, kad iš jos galvos kraujuoja. Atidarius duris, pamatė susijaudinusią pranešėją, iš kurios galvos kraujavo, rūbai buvo kruvini, kambaryje buvo išmėtyti daiktai, matėsi išgertuvių pėdsakai. Kambaryje buvo dar viena moteris. Kaip vėliau paaiškėjo, nukentėjusioji buvo M. P., o liudytoja – N. J.. M. P. paaiškino, kad maždaug prieš valandą jau buvo kviesta policija ir sugyventiniui D. M. buvo išduotas orderis, tačiau jis grįžo namo ir toliau konfliktavo. Ji kvietė pagalbą vėl. Iškvietus policiją, D. M. pradėjo mėtyti daiktus, sudaužė televizorių ir sudavė jai į galvos sritį stikliniu 1 l tapos buteliu. Pranešėjos teigimu, ji jautė labai stiprų fizinį skausmą, iš galvos pradėjo bėgti kraujas. Į įvykio vietą buvo iškviesti medikai. Liudytoja N. J. teigė, kad visą konfliktą matė, bandė savo draugę ginti. Pranešėjos teigimu, D. M. buvo stipriai neblaivus, sunkiai orientavosi aplinkoje. Ji nurodė, kad su juo draugauja 6 metus. Alkoholio kiekio matuokliu DRAGER 7510 ARJK 0103, metrologinės patikros Nr. 1989735, M. P. nustatytas 2,61 promilių neblaivumas, N. J. – 1,63 promilių neblaivumas. Įtariamajam neblaivumas nustatytas nebuvo, kadangi šis iš įvykio vietos pasišalino. Jis buvo ieškotas (duomenys neskelbtini) bendrabučio kambariuose, bet nesurastas. Atvažiavę medikai M. P. apžiūrėjo ir išvežė į ligoninės priėmimo skyrių.

Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, kad apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Užfiksuota, kad kambaryje ant grindų mėtosi įvairiausi daiktai, šalia spintos ant grindų yra televizoriaus sulaužytos dalys, šalia dėmės, panašios į kraują. Ant lovos krašto matomas tuščias 1 l talpos degtinės butelis, ant kurio matosi galimai žmogaus plaukai. Kambaryje netvarkinga, matosi išgertuvių požymiai. Paimtas butelis.

Policijoje registruojamų įvykių duomenyse užfiksuota, kad 2024-02-24 18.04 val. gautas M. P. telefoninis pranešimas apie tai, kad prieš ją psichologiškai smurtauja sugyventinis D. M., jis yra bute.

2024-02-24 Apsaugos nuo smurto artimojoje aplinkoje orderis, išduotas D. M., kuriuo jis įpareigotas laikinai nuo 2024-02-24 iki 2024-03-09 išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nesiartinti prie M. P. 100 m atstumu, nebendrauti, neieškoti ryšių su ja.

Daiktų apžiūros protokole su fotolentele nurodyta, jog apžiūrėtas ir aprašytas butelis.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 78/2024 (06) nurodyta, kad M. P. nustatyta muštinė galvos plaukuotosios dalies žaizda galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padaryto sužalojimo nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą.

BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BPK 38 straipsnyje išaiškinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė). Byloje nustatyta, jog kaltinamasis D. M. ir M. P. yra partneriai (sugyventiniai), gyvenantys kartu ir vedantys bendrą namų ūkį. Tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusioji patvirtino, jog 2024-02-24 apie 18.05 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, D. M. stikliniu buteliu tyčia smogė savo sugyventinei M. P. į galvą, padarydamas jai muštinę žaizdą galvos plaukuotoje dalyje, taip mušdamas nukentėjusiąją M. P. nežymiai sužalojo. Taigi tarp kaltinamojo D. M. neteisėtų veiksmų – fizinio smurto panaudojimo ir dėl to kilusių padarinių – nukentėjusiajai M. P. padaryto nežymaus sužalojimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Visa tai leidžia konstatuoti, jog kaltinamasis D. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

Pranešime, kurį pasirašė kaltinamasis D. M., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi – laisvės apribojimu bei jo trukme.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis D. M. padarė nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). D. M. laikomas neteistu (teistumas išnykęs), baustas administracine tvarka, tačiau neįvykdytų nuobaudų neturi. Kaltinamasis D. M. yra dirbantis. Kaltinamojo D. M. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas šios bylos aplinkybes bei kaltinamojo D. M. asmenybę, sprendžiama, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pilnai įgyvendinta paskyrus kaltinamajam prokurorės pasiūlytą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi ši bausmės rūšis pilnai atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus.

Kadangi kaltinamojo D. M. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam D. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė kaltinamajam panaikinama pradėjus jam paskirtos bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – tuščias 1 l talpos butelis „Finlandia“, saugomas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje, sunaikinamas (BPK 94 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

D. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, D. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant D. M. šios bausmės vykdymo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, BK 72² straipsniu, paskirti D. M. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti D. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – tuščią 1 l talpos butelį „Finlandia“, saugomą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugykloje, sunaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam D. M. tai, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduos prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti D. M.

Išaiškinti D. M., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti D. M. ir tai, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.