Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Utenos teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. nutarimo S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažeidėjas) administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

skundžiamu nutarimu Pažeidėjas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 43¹ str. 1 d., taikant ATPK 30¹ str., nubaustas 400 Eur bauda.

Pažeidėjas nubaustas už tai, kad būdamas darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir darbdavio atstovu, vykdydamas darbdavio funkcijas, 2015-04-11, apie 1.30 val., leido dirbti A. G. apsaugos darbuotoju ir vykdyti priežiūrą UAB „(duomenys neskelbtini)“ klube „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui duomenų apie priimto dirbti A. G. darbo pradžią. 2015-04-12 Utenos apskrities vyriausiajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas gavus A. G. pareiškimą apie tai, kad jam 2015-04-11, apie 1.30 val., dirbant apsaugos darbuotoju klube „(duomenys neskelbtini)“, kuris teikia naktinio klubo paslaugas, vienas iš lankytojų spyrė į dešinį šoną, bet pataikė į dešinę plaštaką ir sulaužė dešinės plaštakos pirštą bei dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į kairę ausį. A. G. dirbti pradėjo ir traumą patyrė anksčiau nei VSDFV Utenos skyriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė pranešimą apie priimto dirbti A. G. darbo pradžią. Tuo S. K. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 str. 1 d. 2 p. reikalavimus.

Pažeidėjas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Institucija skundu neginčija apylinkės teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, paties pažeidimo ir jo kvalifikavimo, tačiau iš esmės nesutinka su apylinkės teismo sprendimu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir Pažeidėjui paskirti mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali baudą. Institucijos teigimu, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ATPK 30¹ str. nuostatas ir nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, ypatingai švelninančių Pažeidėjo atsakomybę.

Nustatyta, kad Pažeidėjas nubaustas už ATPK 41³ str. l d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. Ši straipsnio nuostata numato, jog nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 868 Eur iki 2896 Eur.

Apylinkės teismas, pripažinęs, kad Pažeidėjas dėl padaryto pažeidimo kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsižvelgęs į tai, kad pažeidimo padarymo dieną jis jau buvo sudaręs rašytinę darbo sutartį su A. G. ir nustatęs jo darbo pradžią 2015-04-14, kas rodo, kad pažeidimas negalėjo būti ilgalaikis, taip pat atsižvelgęs į Pažeidėjo turtinę padėtį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, Pažeidėjo atžvilgiu taikė ATPK 30¹ str. nuostatas ir jam už ATPK 41³ str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą skyrė 400 Eur dydžio baudą.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą naujausią praktiką asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skiriama nuobauda turi būti teisinga. Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte pasakyta, kad vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Kadangi administracinių teisės pažeidimų teisė savo paskirtimi labai artima baudžiamajai teisei, jai keliami tie patys tikslai. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ straipsnis (Mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas), kurio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į 31 straipsnyje nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Apylinkės teismas nurodė, kad Pažeidėjas neneigia padaręs pažeidimą, jis pažeidimą pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš bylos medžiagos matyti, kad duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, Pažeidėjas iš pradžių nepripažino savo kaltės ir tik vėliau nurodė, kad vis dėlto dėl padaryto pažeidimo gailisi (19 b.l.). Abejonių, ar gailėjimasis iš tikrųjų yra nuoširdus, kelia ir kiti Pažeidėjo parodymai – jis nurodė, kad A. G. faktiškai nedirbo, tik pasiliko klube pažiūrėti, kaip ten reikia dirbti; nežino, kodėl A. G. policijai aiškino, kad dirbo apsaugos darbuotoju; Sodrai apie įdarbinimą pranešti negalėjo, nes buvo vėlus metas, be to, savaitgalis. Apeliacinio teismo vertinimu, tokia Pažeidėjo pozicija, kai teismo įrodyta, kad jis padarė jam inkriminuotą pažeidimą ir jis to neskundžia, neleidžia daryti išvados, kad jis dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi. Pažymėtina, kad nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą. Tuo tarpu Pažeidėjas savo veiksmus iš esmės bandė pateisinti negalėjimu pranešti Sodrai apie naujai sudarytą darbo sutartį. Skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, kad pagal VSDFV oficialiai skelbiamą informaciją interneto tinklalapyje www.sodra.lt darbdavys apie naujo darbuotojo įdarbinimą praneša užpildydamas 1-SD pranešimą. Šį pranešimą darbdavys turi pateikti elektroniniu būdu bei jį pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu. Taigi vykti į Sodros teritorinį skyrių yra nebūtina ir duomenys gali būti pateikiami bet kuriuo paros metu ir bet kurią savaitės dieną. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Pažeidėjas, kaip įmonės direktorius, būdamas atsakingas už darbuotojų įdarbinimą, turėjo žinoti šią informaciją ir apie naujai įdarbintą A. G. turėjo galimybę pranešti tiek penktadienį vėlai vakare, tiek ir savaitgalį, nes pateikiant duomenis elektroniniu būdu, šie yra priimami nepaisant įstaigos darbo laiko. Be to, Pažeidėjas, kaip įmonės vadovas, turėjo suvokti, kad apsaugos darbuotojo darbo pobūdis yra neeilinis, t.y. šis darbas yra gana pavojingas, todėl būdamas atsakingu ir sąžiningu darbdavio atstovu, privalėjo užtikrinti, kad A. G. nedirbs, kol jam nebus suteiktos visos garantijos, būdingos įstatymų nustatyta tvarka įdarbintam asmeniui.

Abejonių dėl Pažeidėjo sąžiningumo kelia tai, kad iš bylos medžiagos negalima nustatyti, kada tiksliai buvo sudaryta rašytinė darbo sutartis su A. G. – ar tikrai ji buvo sudaryta 2015-04-10, ar tik po to, kai darbo inspekcija pradėjo aiškintis įvykio aplinkybes. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, šių aplinkybių nesiaiškino ir teismo posėdyje paties A. G. neapklausė, todėl aukštesniojo teismo vertinimu, nutarime padaryta išvada, kad pažeidimas buvo trumpalaikis, yra nepagrįsta jokiais bylos įrodymais.

Apeliacinis teismas pažymi, kad neteisėta veika – nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Pažeidimu daroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Dėl to, apeliacinio teismo vertinimu, skiriama simboline pinigine bauda ne tik nepasiekiami nuobaudos tikslai, bet ir gaunamas atvirkštinis rezultatas – pažeidėjas skatinamas daryti naujus pažeidimus, nes teismo paskirta nuobauda yra mažai reikšminga, palyginus su gaunama nauda darant pažeidimą.

Vertindamas nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, pobūdį, aukštesnysis teismas pažymi, kad šis pažeidimas priskirtinas prie vienų pavojingiausių darbo įstatymų pažeidimų, todėl ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas turėtų būti susijęs tik su kompleksu aplinkybių, bylojančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju Pažeidėjas dėl padaryto pažeidimo prisipažino tik iš dalies ir kritiškai savo veiksmų nevertina, nuoširdžiai nesigaili, byloje nėra nustatytų kitų jo administracinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių, apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Pažeidėjo atžvilgiu pritaikė ATPK 30¹ str. nuostatas ir skyrė pernelyg švelnią administracinę nuobaudą, kuri yra per menka, neproporcinga padarytam pažeidimui ir neatitinkanti nuobaudai keliamų tikslų, todėl neteisinga. Esant tokioms aplinkybėms, apylinkės teismo nutarimas keistinas dėl netinkamo ATPK 30¹ str. nuostatų taikymo. Atsižvelgiant į tai, kad Pažeidėjas už tokio pobūdžio administracinį teisės pažeidimą baudžiamas pirmą kartą, augina nepilnametį sūnų, abu su žmona dirba, turi įsipareigojimų bankui, ir nesant konkretaus apelianto prašymo, Pažeidėjui skiriama švelniausia ATPK 41³ str. 1 d. numatyta nuobauda, pirmosios instancijos teismo Pažeidėjui paskirta 400 Eur dydžio bauda didinama iki 868 Eur dydžio baudos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

nutaria:

pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. nutarimą.

Panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. nutarimo dalį, kurioje pritaikytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., ir S. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. skirti administracinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.