- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-05
- Bylos Nr.
- ATP-1235-478/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jūratė Jakubonienė
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi T. S. skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nutarties, kuria T. S. skundas netenkintas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato 2014 m. birželio 25 d. nutarimu T. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² str. 1 d. - 400 (keturių šimtų) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams už tai, kad 2014-06-23, 14.55 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, nepasirinko saugaus greičio ir iš šalutinio kelio įvažiavo į žiedinę sankryžą, taip sukėlė pavojų sau bei kitiems eismo dalyviams, privertė staigiai stabdyti transporto priemones, važiavusias žiedine sankryža pagrindiniu keliu.
Jurbarko rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 22 d. nutartimi T. S. skundo netenkino ir paliko Jurbarko rajono policijos komisariato nutarimą nepakeistą, motyvuojant tuo, kad nutarimas teisėtas ir pagrįstas, ypatingų sąlygų, leidžiančių taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas, nėra.
Šalies argumentai
T. S. skundžia Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad į žiedinę sankryžą įvažiavo kartu su policijos automobiliu, abu automobiliai įvažiavo iš priešingų pusių, buvo dienos metas, matomumas geras, tarp automobilių buvo didelis tarpas, stabdyti policijos automobiliui nereikėjo ir jis matė, kad stabdoma nebuvo. Teisme apklaustas policijos pareigūnas iš dalies patvirtino, kad jo automobilis į žiedinę sankryžą įvažiavo negreit, važiavimo krypties pareigūnas nekeitė, o važiuodamas paskui jį sustabdė. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog policijos darbuotojas buvo eilinis vairuotojas, nepatruliavo, tik važiavo tarnybiniu automobiliu. Be policijos darbuotojo parodymų, daugiau niekas jį kaltinančių aplinkybių nepatvirtino, taip pat niekas nepaneigė jo paaiškinimų, jog avarinės situacijos nesukėlė. Jokių objektyvių parodymų nėra. Visuose policijos automobiliuose yra įrengta GPRS sistema, kuri leidžia nustatyti važiavimo kryptį, greitį, kitus parametrus, tačiau nei protokolą surašiusi institucija, nei teismas nesiėmė priemonių kitų įrodymų suradimui. Pats policijos pareigūnas teisme patvirtino, kad jo vairavimas nebuvo chuliganiškas, buvo neadekvačiai sureaguota į situaciją kelyje. Todėl jis nesutinka su paskirta pinigine bauda bei teisės vairuoti atėmimu trims mėnesiams. Pastaroji nuobauda jį stato į keblią padėtį, nes jis dirba vairuotoju, ūkininkauja, todėl šios nuobaudos paskyrimas atsilieps jo šeimai, kuri nekalta dėl jo neatidumo, jei toks buvo. Apelianto teigimu, jo veiksmai nebuvo tyčiniai, jis tinkamai įvertino situaciją kelyje.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato viršininkas prašo T. S. apeliacinio skundo netenkinti ir Jurbarko rajono apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
T. S. apeliacinis skundas netenkintinas.
Administracinio teisės pažeidimo byloje kilo ginčas, ar T. S. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² str. 1 d., padarymą. Apeliantas neigia transporto priemonę vairavęs pavojingai ir taip sukėlęs avarinę situaciją. Taigi, apygardos teismas patikrina skundžiamą pirmos instancijos teismo nutartį apeliacinio skundo apibrėžtose ribose (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).
Iš pažeidėjui surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 21-22) matyti, kad T. S. pavojingas vairavimas pasireiškė saugaus greičio nepasirinkimu įvažiuojant iš šalutinio kelio į žiedinę sankryžą, taip priverčiant staigiai stabdyti transporto priemones, važiavusias žiedine sankryža pagrindiniu keliu. ATPK 124² str. 1 d. numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, tai yra privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, T. S. kaltė padarius ATPK 124² str. 1 d. numatytą pažeidimą yra įrodyta visiškai byloje surinktais duomenimis. Pats apeliantas neneigia fakto, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku bei vietoje vairavo transporto priemonę „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., numatantį bendrąją pareigą eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui <...>, T. S. pažeidimo padarymo dieną pripažino (b. l. 22), tačiau vėliau savo parodymus keitė. 2013-06-25 savo paaiškinime Jurbarko rajono policijos komisariate nurodė, kad su pažeidimu nesutinka, tačiau pripažino, jog truputį per anksti įvažiavo į sankryžą ir galbūt galėjo savo mašiną „užkišti“ prieš policijos tarnybinį automobilį (b. l. 23). Pirmos instancijos teismo posėdžio metu T. S. įvykio aplinkybes aiškino dar kitaip: teigė, jog į sankryžą įvažiavo kartu su pareigūnų ekipažu, patrulių mašina stipriai nestabdė, nebuvo girdėti stabdžių cypimo (b. l. 40). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog vėl pateikiama nauja versija dėl policijos automobilio priverstinio stabdymo. T. S. aiškiai nurodo, kad stabdyti policijos automobiliui nereikėjo ir jis matė, kad automobilis nestabdė. Šis teiginys akivaizdžiai prieštarauja apylinkės teisme aiškintoms aplinkybėms, jog patrulių mašina stabdė, tik nestipriai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus prieštaravimus, darytina išvada, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai T. S. parodymus vertino kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti gresiančios atsakomybės.
Priešingai nei apelianto, pareigūno L. D., kuris įvykio dieną vairavo tarnybinį automobilį Mitshubishi L200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) parodymai nuo pat pradžių buvo nuoseklūs bei neprieštaringi. Savo tarnybiniame pranešime, surašytame pažeidimo padarymo dieną, jis nurodė, kad jam jau važiuojant pagrindiniu keliu žiedinėje sankryžoje, iš pažiūros dideliu greičiu iš šalutinio kelio įvažiavo automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip sukeldamas pavojų sau bei eismo dalyviams, priverčiant transporto priemones staigiai stabdyti (b. l. 20). Analogiškus parodymus davė ir bylą nagrinėjant apylinkės teisme, t. y. patvirtino, kad važiavo žiedu, kai nesustojęs į žiedinę sankryžą įvažiavo T. S.. Kad išvengtų susidūrimo, stabdė ir pasuko vairą į dešinę pusę, tada nusivijo T. S. vairuojamą automobilį (b. l. 49-50). Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų manyti, kad L. D. buvo suinteresuotas policijos pareigūnams nurodyti apeliantui nepalankias aplinkybes, t. y. būtų suinteresuotas jį nepagrįstai apkalbėti. Todėl apeliacinės instancijos teismas jo parodymus vertina kaip objektyvius ir atitinkančius realią susidariusią situaciją.
Apelianto teiginys, kad be policijos darbuotojo daugiau niekas nepatvirtino jį kaltinančių aplinkybių, todėl inkriminuotas kaltinimas nėra pakankamas, atmestinas. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Nagrinėjamu atveju aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad byloje surinktų įrodymų pakanka išvados dėl T. S. kaltės formulavimui. Todėl nepritartina argumentui, jog apylinkės teismas nesiėmė priemonių kitų įrodymų suradimui. Tiek pažeidėjas, tiek L. D. transporto priemonėmis važiavo vieni, todėl tiesioginių įvykio liudytojų daugiau nėra.
T. S. skunde taip pat pažymi, kad policijos pareigūnas teisme patvirtino, kad jo vairavimas nebuvo chuliganiškas. Tačiau šiuo aspektu pažymėtina, jog apeliantas nubaustas ne už chuliganišką vairavimą, o už pavojingą vairavimą. Atsakomybė už chuliganišką vairavimą numatyta ATPK 124² str. 2 d., kuri numato, kad chuliganiškas vairavimas, tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Tuo tarpu T. S. vairavo pavojingai. Kelių eismo taisyklių 106 punktas reikalauja vairuotojo prieš pradedant važiuoti, prieš persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį, įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Atitinkamai pagal Kelių eismo taisyklių 133 punktą, vairuotojas, pasirinkdamas važiavimo greitį, turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Pats apeliantas pripažįsta, kad matomumas įvykio dieną buvo geras, taigi jis galėjo ir privalėjo tinkamai įvertinti susidariusią situaciją, tačiau akivaizdžiai pervertino savo galimybes ir tokiu būdu leido kilti pavojingiems padariniams.
Aukštesnės instancijos teismas atmeta apelianto teiginius dėl griežtos nuobaudos paskyrimo. Pažymėtina, jog ATPK 124² str. 1 d. sankcija numato vairuotojams baudą nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. T. S. Jurbarko rajono PK nutarimu Nr. 98N-14333907-14 skirta 400 Lt bauda su specialiosios teisės atėmimu 3 mėnesiams, apylinkės teismo sprendimu minėtas nutarimas paliktas nepakeistas. Taigi, apeliantui buvo skirta minimali nuobauda, dar labiau švelninti jo atsakomybės pirmos instancijos teismas pagrindo nenustatė, šiam vertinimui pritaria ir apeliacinės instancijos teismas.
Tai, kad T. S. ūkininkauja, dirba vairuotoju nėra kuo nors ypatingos ar išskirtinės aplinkybės. Pažeidėjas privalo iškęsti dėl padaryto pažeidimo kilusius ribojimus ar suvaržymus, nes administracine nuobauda siekiama ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių, auklėjamųjų tikslų, juolab, kad nepatogumai kilo dėl jo paties nerūpestingo, neatidaus, lengvabūdiško elgesio.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog T. S. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 1 d. Atmesdamas administracinėn atsakomybėn patraukto T. S. skundą, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamoje nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Todėl naikinti apylinkės teismo priimtą procesinį sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą ir T. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.