- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-02
- Bylos Nr.
- N-575-4919-09
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. nutarimo K. K. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2009 m. sausio 22 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą K. K. už tai, kad jis padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ž ir ATPK) 124¹ straipsnio 6 dalyje, 124 straipsnio 4 dalyje, 124 straipsnio 4 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, o būtent: 2009 m. sausio 22 d. apie 14.40 val. kelyje Šalčininkai – Dieveniškės, Šalčininkų rajone, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių nustatytus reikalavimus vairavo transporto priemonę – automobilį 89 km/h (+-1km/h) greičiu, viršijo leistiną 50 km/h greitį, nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustoti, vengė neblaivumo patikrinimo, su savimi neturėjo vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos liudijimo, draudimo bei techninės apžiūros talono.
K. K. teisme prisipažino dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų, paaiškino, kad policijos pareigūnų nepastebėjo, dėl to labai gailisi, kad nesustojo, transporto priemonės dokumentus pamiršo namuose.
II.
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2009 m. vasario 26 d. nutarimu perdavė administracinės bylos medžiagą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinkinei spręsti klausimą dėl K. K. patraukimo drausminėn atsakomybėn dėl padarytų pažeidimų, numatytų ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje, 124 straipsnio 4 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje. Pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, teiseną K. K. atžvilgiu nutraukė, nesant pažeidimo įvykio ir sudėties. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Institucijos pareigūnų R. Bučinsko, V. Janovič ir VSAT Vilniaus rinktinės pasieniečio J. Šidlovskij parodymais, konstatavo, kad įrodyta, jog K. K. , vairuodamas automobilį, viršijo leistiną 50 km/h greitį, vairavo transporto priemonę 89 km/h (+-1km/h) greičiu, nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustoti, su savimi neturėjo vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos liudijimo, draudimo bei techninės apžiūros talono, todėl jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį, 124 straipsnio 4 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ATPK 15 straipsnio 3 dalimi bei atsižvelgęs į K. K. atsakomybę lengvinančias aplinkybes (gailisi dėl padarytų pažeidimų, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, anksčiau administracinėn atsakomybėn netrauktas), nutarė neskirti jam administracinių nuobaudų pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį, 124 straipsnio 4 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, o perduoti K. K. darbovietei VSAT prie VRM Varėnos rinktinei bylos medžiagą spręsti klausimą dėl K. K. patraukimo drausminėn atsakomybėn dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų. Taip pat, remdamasis K. K. paaiškinimu, kad jis vairavo transporto priemonę blaivus, išgėrė jau būdamas namuose, todėl atsisakė tikrintis blaivumą, bei liudytojo S. A. parodymais, teismas pažymėjo, jog įrodymų, patvirtinančių, kad K. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir vengė neblaivumo patikrinimo, byloje nėra. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, pradėtą K. K. atžvilgiu pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį nutraukė.
III.
Apeliaciniu skundu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariatas prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. nutarimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodo, kad K. K. padarė pavojingus ir sunkius administracinius teisės pažeidimus eismo saugumo srityje. Visi pažeidimai padaryti ne tarnybos metu, neuniformuoto, nėra susiję su jo tiesioginėmis pareigomis – Valstybės sienos apsauga, todėl už padarytus pažeidimus jam negali būti taikomos vien drausminio poveikio priemonės. Be to, VSAT Varėnos rinktinė nėra tas organas, kuris galėtų įvertinti K. K. veiksmus saugaus eismo požiūriu. Taip pat apeliantas nurodo, kad už K. K. padarytus pažeidimus įstatymo leidėjas numato nuobaudos rūšį (teisės vairuoti transporto priemones atėmimas), kurios VSAT pareigūnai skirti negali. Tuo tarpu kitiems piliečiams ši nuobaudos rūšis už analogiškus pažeidimus yra privaloma. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad K. K. yra pareigūnas ir jam keliami didesni reikalavimai, nei eiliniam piliečiui, todėl be administracinės nuobaudos skyrimo jo veiksmai turėtų būti įvertinti vadovybės, o administracinėn atsakomybėn jis turi būti patrauktas bendra tvarka. Taip pat apeliantas nesutinka su teismo sprendimu nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį. Apelianto nuomone, K. K. girtumo klausimas neturėtų būti nagrinėjamas – su juo pareigūnai bendravo kaip su vairuotoju, todėl jis traukiamas atsakomybėn už savo, kaip vairuotojo, pareigos pasitikrinti blaivumą nevykdymą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą K. K. prašo Institucijos apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarimą. Atsiliepime nurodo, kad apeliacinį skundą pasirašė komisariato poskyrio viršininkas, bet nėra nurodyta, kad jis yra komisariato įgaliotas asmuo ir turi teisę surašyti ar pasirašyti apeliacinį skundą. Taip pat K. K. paaiškina, kad jo darbovietė jo padarytų pažeidimų nevertins saugaus eismo požiūriu – tą jau padarė pirmosios instancijos teismas. Taip pat nurodo ir pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Byloje yra iškilęs statutinių valstybės tarnautojų atsakomybės ypatumų, įtvirtintų ATPK 15 straipsnyje, taikymo klausimas.
ATPK 15 straipsnio 1 dalis numato, jog tikrosios karo tarnybos kariai, taip pat policijos, vidaus reikalų tarnybų pareigūnai ir jiems prilyginti asmenys už administracinius teisės pažeidimus atsako pagal drausmės statutus, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai – pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos statutą, o Valstybės saugumo departamento pareigūnai – pagal Valstybės saugumo departamento statutą. Už kelių eismo taisyklių, priešgaisrinės saugos taisyklių ir kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų, medžioklės, žvejybos, kitų aplinkos apsaugos, taip pat gyventojų sveikatos apsaugos normų, muitų taisyklių, teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimus, biudžeto asignavimų paskirstymo ir panaudojimo tvarkos pažeidimus, viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, už kliudymą Valstybės kontrolės pareigūnams ir jų įgaliotiems asmenims atlikti jiems pavestas pareigas bei Valstybės kontrolės pareigūnų sprendimų nevykdymą ir už kontrabandą šie asmenys administracinėn atsakomybėn traukiami bendrais pagrindais. ATPK 15 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais organai (pareigūnai), kuriems suteikta teisė skirti administracines nuobaudas, užuot skyrę nuobaudas, gali perduoti medžiagą dėl teisės pažeidimų atitinkamiems organams, kad jie spręstų klausimą dėl kaltininkų patraukimo administracinėn atsakomybėn.
Anksčiau minėtų teisės normų analizė suponuoja išvadą, kad perduoti medžiagą dėl pareigūno patraukimo drausminėn atsakomybėn galima tik tuomet, kai administracinio teisės pažeidimo byloje yra nustatytos visos bylai svarbios aplinkybės, surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę dėl jam inkriminuotų pažeidimų padarymo. Be to, remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais, nuobaudos skyrimo klausimas gali būti perduotas atitinkamiems organams tik tuo atveju, jeigu taip būtų geriau pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje.
Nagrinėjamoje byloje Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinės pareigūnas buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje, 124 straipsnio 4 dalyje, 124 straipsnio 4 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, t. y. už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, ir, kaip matyti, patenkančius į ATPK 15 straipsnio 1 dalyje pateikiamų administracinių teisės pažeidimų sąrašą, už kuriuos pareigūnas gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn bendra tvarka. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, pripažino K. K. kaltu dėl ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje, 124 straipsnio 4 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo. Ginčo dėl padarytų pažeidimų nėra, patikrinusi bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti dėl asmens kaltės padarius šiuos pažeidimus, todėl plačiau dėl jų nepasisakys.
Tačiau remiantis aukščiau aptartu reglamentavimu ir atsižvelgiant į tai, kad K. K. nutarime pripažintas kaltu dėl grubių administracinių teisės pažeidimų padarymo, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė perduoti atsakomybės taikymo klausimą pažeidėjo darbovietei, kadangi nagrinėjamuoju atveju drausminės nuobaudos paskyrimas laikytinas nepakankamu.
Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nutarimo dalimi, kuria nutarta nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, pradėtą K. K. atžvilgiu pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, nesant jo veikoje pažeidimo įvykio ir sudėties. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šis apeliacinio skundo argumentas yra pagrįstas. Byloje yra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad pareigūnams galėjo kilti abejonių dėl vairuotojo girtumo. Todėl vairuotojui kilo pareiga leistis patikrinamam pareigūnų alkoholio matuokliu. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepašalino byloje esančių neatitikimų tarp pareigūnų ir pažeidėjo parodymų laiko atžvilgiu (kiek laiko K. K. buvo name iki pasirodydamas pareigūnams), taip pat atkreiptinas dėmesys, kad versija apie alkoholio vartojimą namuose atsirado tik teisme – pareigūnams tokio paaiškinimo pažeidėjas nenurodė, be to, ši aplinkybė nėra reikšminga tiriant vengimo tikrintis girtumą faktą.
Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato apeliacinį skundą patenkinti.
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. nutarimą K. K. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.