Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

2010-09-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-652-554/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2010-09-20
Bylos Nr.
II-652-554/2010
Teisminio proceso Nr.
4-62-3-00466-2010-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Algis Markevičius
Pareiškėjas
V. G.
Nukentėjusysis
A. P.
Kategorijos
  • 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-652-554/2010.Teisminio proceso Nr. 4-62-3-00466-2010-4.Procesinio sprendimo kategorija: 39.1, 45.4.4, 78.3. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugsėjo 20 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius,sekretoriaujant Vaidai Martusevičiūtei,

dalyvaujant asmeniui, kuriuo atžvilgiu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, - pareiškėjui V. G. ,

administracinę nuobaudą paskyrusios Institucijos - Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos įgaliotai atstovei Irenai Biriukovienei,

nedalyvaujant nukentėjusiam A. P. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjo V. G. skundą dėl 2010-06-01 Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko nutarimo skirti administracinę nuobaudą panaikinimo, administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010-06-01 Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko Arūno Atkočiūno nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. F 451048 V. G. buvo nubaustas 100 Lt bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., padarymą.

Pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ir administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis 2010-05-17 apie 16 val. 30 min. Kauno mieste, šviesoforo signalų reguliuojamojoje Birželio 23 – osios – Partizanų gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį Nissan Note ir sankryžoje sukdamas į kairę (į Partizanų gatvę), nepraleido priešpriešais Birželio 23-sios gatve tiesiai važiuojančio automobilio Honda Accord bei su juo susidūrė. To pasėkoje buvo apgadintos abi transporto priemonės. Institucijos pareigūnai pareiškėjui inkriminavo KET 9 p., 161 p. pažeidimus.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde teismo ir teismo posėdžio metu prašė nutarimą skirti administracinę nuobaudą panaikinti ir jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nes jis administracinio teisės pažeidimo nepadarė, o dėl eismo įvykio yra kaltas automobilio Honda Accord vairuotojas - nukentėjusysis.

Pareiškėjas skunde (b.l. 3-5) nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad jis važiavo nuo Savanorių prospekto pusės Birželio 23-sios gatve ir sankryžoje su Partizanų gatve norėjo sukti į kairę. Pareiškėjas degant žaliam šviesoforo signalui įvažiavo į sankryžą ir sustojo, nes jam reikėjo praleisti priešpriešinėmis eismo juostomis važiuojančius automobilius. Užsidegus raudonam šviesoforo signalui Birželio 23-sios gatvėje, pareiškėjas pasuko į kairę, nes turėjo pabaigti pradėti manevrą ir atlaisvinti sankryžą Partizanų gatve pradedantiems važiuoti transporto priemonėms. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jis vadovavosi KET 166 p. reikalavimais, kurie jam leidi taip elgtis. Važiuodamas jis pastebėjo, kad jam iš dešinės Birželio 23-sios gatve prie sankryžos artėja automobilis, kuriam tuo metu jau degė raudonas šviesoforo signalas, draudžiantis įvažiuoti į sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtą, o iki pėsčiųjų perėjos jam dar buvo likę apie 6 metrai ir todėl jis turėjo realią galimybę sustoti prieš važiuojamųjų dalių sankirtą. Automobilio Honda Accord vairuotojas nestabdydamas įvažiavo į važiuojamųjų dalių sankirtą degant raudonam šviesoforo signalui ir automobilio priekine dalimi trenkė į pareiškėjo automobilio dešinį šoną. Pareiškėjas mano, kad jam administracinė nuobauda paskirta neteisėtai, nes jis tinkamai duotoje situacijoje vadovavosi KET 166 p. reikalavimais. Nukentėjusysis šiuo atveju pažeidė KET 9 p., 78.11 p., 133 p., 134 p., 164 p. reikalavimus, todėl jis yra kaltas dėl eismo įvykio. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad įvykio vietoje nukentėjusysis iš karto pasakė, kad į sankryžą įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui, o vėliau patikslino, jog tuo metu jo atžvilgiu degė jau geltonas šviesoforo signalas.

Administracinę nuobaudą paskyrusios Institucijos įgaliota atstovė teismo prašė nutarimą skirti administracinę nuobaudą palikti nepakeistą, o pareiškėjo skundo nepatenkinti.

Administracinę nuobaudą paskyrusios Institucijos įgaliota atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pažeidimo sudėtis pareiškėjo veiksmuose visiškai įrodyta administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis. Policijos pareigūno tarnybinio pranešimo duomenys patvirtino, jog geltonas šviesoforo signalas nukentėjusiam užsidegė jau įvažiavus į sankryžą, todėl jis taip pat turėjo teisę pabaigti pradėtą manevrą – važiuoti tiesiai, o šiuo atveju pareiškėjas privalėjo jį praleisti. Nukentėjusiojo paaiškinimo duomenys taip pat patvirtina policijos pareigūno nurodytas aplinkybes. Nukentėjusiojo veiksmai šiuo atveju visiškai atitiko KET 169 p., 170 p. reikalavimus.

Nukentėjusysis paaiškinimuose (b.l. 29, 36) parodė, kad geltonas šviesoforo signalas jo atžvilgiu užsidegė jam įvažiuojant į sankryžą, kai jo automobilis buvo ant pėsčiųjų perėjos – t.y. tik įvažiuojant į sankryžą. Nukentėjusysis taip pat mano, jog duotoje situacijoje jis turėjo teisę pabaigti pradėtą manevrą, o pareiškėjas jį turėjo praleisti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas visiškai, nutarimas skirti administracinę nuobaudą panaikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla pareiškėjo atžvilgiu nutrauktina.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašę ir administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėję bei administracinę nuobaudą pagal ATPK 127 str. 2 d. skyrę policijos pareigūnai padarė išvadą, kad pareiškėjas pažeidė KET 9 p., 161 p. reikalavimus. Sutikti su tokia išvada negalima, kadangi, nei administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo Institucijoje metu, nei nagrinėjant pareiškėjo skundą Kauno apygardos administraciniame teisme, nebuvo surinktas pakankamas pagrindas neginčijamų įrodymų, patvirtinančių šią Institucijos pareigūnų išvadą dėl pagrindinės techniniu požiūriu autoįvykio kilimo priežasties (ABTĮ 57 str.). Teismas pabrėžia, kad vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 str. nuostatomis, administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d. organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėms atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo betarpiškumo principas reiškia, kad Institucija, nagrinėdama bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus - išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus ir t.t..

Iš teismui pateiktų duomenų visumos matyti, kad, priimdamas sprendimą skirti nuobaudą pareiškėjui, administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs pareigūnas kaip tiesioginiu įrodymu pagrinde rėmėsi tik nukentėjusiojo paaiškinimu, tačiau, įvertinus šio įrodymo turinį, darytina išvada, kad jis nėra pakankamai išsamus ir prieštarauja kitų bylos įrodymų visetui (ABTĮ 57 str.). Iš teismui pateiktų dokumentų visumos visiškai neaišku, kokiu pagrindu ir dėl kokios priežasties atmetami pareiškėjo paaiškinimų duomenys. Svarstant klausimą, kurio automobilio vairuotojo veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsiradusioms pasekmėmis, kaip jau buvo paminėta, visiškai nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo paaiškinimų duomenis, taip pat į atstumus nuo šviesoforų, pėsčiųjų perėjos iki gatvių važiuojamųjų dalių sankirtos, menamos susidūrimo vietos, transporto priemonių įvažiavimo į važiuojamųjų dalių sankirtą momentą. Pareiškėjas eismo įvykio dieną rašytame savo paaiškinime nurodė, jog jis jau buvo įvažiavęs į važiuojamųjų dalių sankirtą degant žaliam šviesoforo signalui ir laukė galimybės pabaigti manevrą (pasukti į kairę), kaip to reikalauja KET 166 p. Analogiškai įvykio aplinkybes jis išdėstė ir skunde (skundo prieduose) bei teismo posėdžio metu. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas taip pat patvirtino pareiškėjo nurodytą eismo įvykio kilimo mechanizmą. Liudytojo parodymus patvirtina ir kiti bylos įrodymai, todėl netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo. Tuo tarpu, nukentėjusysis įvykio vietoje policijos pareigūnui nurodė, kad jo automobiliui būnant dar tik ant pėsčiųjų perėjos jau užsidegė geltonas šviesoforo signalas (b.l. 29). Atsiliepime į skundą (b.l. 36) nukentėjęs taip pat nurodė, kad geltonas šviesoforo signalas jam užsidegė dar neįvažiavus į sankryžą. Įvertinus eismo įvykio vietos schemose užfiksuotus atstumus, taip pat priedus prie schemų (b.l. 23-26), matyti, kad atstumas (žiūrint nukentėjusiojo automobilio judėjimo kryptimi) nuo šviesoforo iki važiuojamųjų dalių sankirtos yra 8,3 metro, o iki viduryje sankryžos buvusio pareiškėjo automobilio dar apie 2 metrai, o atstumas nuo pėsčiųjų perėjos – apie 3,6 metro. Imama domėn ir tai, kad minėta sankryža yra plati, eismo dalyviams matomumo niekas neužstoja (b.l. 25-26). Taigi, nukentėjęs nuosekliai patvirtino, kad geltonas šviesoforo signalas užsidegė jam dar esant tik pėsčiųjų perėjos zonoje, važiavo sąlygos buvo normalios, nenustatytos (ir nenurodytos) priežastys, kad nukentėjęs negalėjo stabdyti savo automobilio esant išvardintiems atstumams. Atsižvelgiama ir į tai, kad miesto ribose yra stipriai ribojamas važiavimo greitis, o būti atidžiu artėjant prie sankryžos pareiškėją įpareigojo KET 9 p., 133 p., 135 p. Iš to seka, kad nukentėjęs duotoje situacijoje pažeidė KET 78.7 p. reikalavimus ir tai buvo pagrindinė techniniu požiūriu priežastis eismo įvykiui kilti. Taigi, duotoje situacijoje ne pareiškėjo, bet nukentėjusiojo veiksmai prieštaravo KET 9 p., 78.7 p. 165 p. reikalavimams. Šios teismo išvados patvirtina, kad pareiškėjas duotoje situacijos tiksliai vykdė KET 9 p., 166 p. reikalavimus bei nepažeidė KET 161 p. reikalavimų. Jokių kitų tiesioginių įrodymų, patvirtinančių pažeidimo sudėtį pareiškėjo veiksmuose, teismui pateikta nebuvo. Kiti įrodymai (nutarimas, pažeidimo protokolas) įrodo tik eismo įvykio buvimo faktą, bet tiesiogiai nenurodo į dėl eismo įvykio kaltą automobilio vairuotoją. Dėl to teismas daro išvadą, kad, esant aukščiau aptartiems prieštaravimams, nelieka pagrindo abejoti pareiškėjo paaiškinimų, skundo argumentų. Liudytojo parodymų teisingumu. Šių faktinių aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad tarp pareiškėjo veiksmų ir atsiradusių pasekmių nėra techniniu požiūriu tiesioginio priežastinio ryšio, pareiškėjas jokių KET reikalavimų duotojoje situacijoje nepažeidė, todėl administracinėn atsakomybėn jis patrauktas ir jam administracinė nuobauda paskirta nepagrįstai. Teismas pabrėžia, kad įrodinėjimo teorijos principiniai nuostatai reikalauja, kad teisės pažeidimą padariusio asmens kaltė (tuo pačiu ir pažeidimo sudėtis) būtų įrodyta neginčijamais įrodymais, kurie neduotų pagrindo atsirasti nei menkiausiai abejonei, nes neįrodytas kaltumas yra prilyginamas įrodytam nekaltumui. Šiuo atveju kyla pagrįsta abejonė dėl surinktų įrodymų patikimumo bei pakankamumo ir dėl to administracinė byla pareiškėjo atžvilgiu nutrauktina, kaip nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 2 p.,

nutaria:

Panaikinti 2010-06-01 Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko Arūno Atkočiūno nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. F 451048, kuriuo V. G. buvo nubaustas 100 Lt bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., padarymą, ir administracinio teisės pažeidimo bylą V. G. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Algis Markevičius