Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. G. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) darbininku, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį terminuotu laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis LR BK 92 straipsniu, 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ir 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 83 straipsniu, 87 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 2 dalies 1 punktu , 87 straipsnio 2 dalies 2 punktu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones - įspėjimą, elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 valandos iki 6 valandos ir tęsti mokslą. 2013 m. spalio 9 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Panevėžio APT Panevėžio probacijos skyriaus;

2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 92 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, skirtos auklėjamojo poveikio priemonės – elgesio apribojimas 12 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant būti namuose nuo 22 valandos iki 6 valandos ir tęsti mokslą arba dirbti. 2014 m. lapkričio 18 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta papildoma auklėjamojo poveikio priemonė - 20 val. trukmės nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas galėtų turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant atlikti per 3 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. 2015 m. balandžio 3 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Panevėžio APT Panevėžio probacijos skyriaus;

3) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį terminuotu laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1 dalimi, 64 straipsnio 3 dalimi pagal 2015 m. gruodžio 21 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. rugsėjo 12 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams. 2018 m. sausio 4 d. paleistas iš Kalėjimų departamento prie LR TM Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. 2019 m. gegužės 27 d. pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam nuosavybės teise priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „Peugeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kol 2019 m. gegužės 27 d. apie 03.00 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, t.y. 03.15 val. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini) tikrinant blaivumą jam buvo nustatytas 1,78 promilės girtumas (antrą kartą pasitikrinti atsisakė), t.y. didesnis už įstatymo numatytą 1,51 promilės etilo alkoholio.

Kaltinamasis D. G. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytą dieną su jam pačiam priklausančiu automobiliu, jam pačiam vairuojant, su draugu H., kurio pavardės nežino, jie nuvažiavo į „Babiloną“, kur jie abu vartojo alų. Dviese išgėrė šešis litrinius alaus butelius, po ko jis jautėsi apsvaigęs. Tada jis sėdo už vairo ir važiavo link namų, bet J. gatvėje visai prie namų jį sustabdė policijos pareigūnai ir patikrinę jo neblaivumą alkotesteriu, nustatė 1,78 promilių girtumą. Jis pareigūnams prisipažino vartojęs alkoholį ir su alkotesterio rodmenimis sutiko. Antrą kartą atsisakė pūsti, nes nuo pareigūnų gavo dujų. Jis pats teisės vairuoti transporto priemones neturi, vairuoti išmoko pats, jam kelių eismo taisyklės šiek tiek žinomos. Jis žino, kad neturint teisių ir esant neblaiviam vairuoti transporto priemonių negalima. Dėl savo elgesio, kad vairavo neblaivus, gailisi.

Proceso dalyviams sutinkant, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas vykdytas sutrumpintai pagal BPK 273 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė, padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Iš liudytojo H. J. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog 2019 m. gegužės 27 d. po 02.00 val., jis paskambino kaimynui D. G., paprašė, kad šis jį parvežtų namo nuo „Babilono“ Savitiškio g., Panevėžyje. Žinojo, kad D. neturi vairuotojo pažymėjimo ir niekada neturėjo, bet žinojo, kad jis turi automobilį „Peugeot 206“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Kai D. G. atvažiavo prie „Babilono“, jis nesitikėjo, kad D. pats bus už vairo, galvojo, kad koks nors draugas vairuos automobilį. Niekada ankščiau nėra matęs, kad D. vairuotų pats. Kai atvažiavo D., jis įsėdo į automobilį, keleivio pusėje, daugiau automobilyje nieko nebuvo, tik jie dviese. D. buvo neblaivus, jautėsi alkoholio kvapas nuo D.. Jie nuvažiavo link jo namų, esančių (duomenys neskelbtini), automobilį vairavo D.. Kai važiavo J.gatve., pamatė policijos švyturėlius, suprato, kad juos stabdo policija. D. nestojo, važiavo toliau, pravažiavęs sankryžą, D. sustojo. Tada prie jų priėjo policijos pareigūnai, patikrino D. girtumą ir nustatė virš 1,5 promilės girtumą, po ko D. buvo sulaikytas. D. jam nepasakojo, kur vartojo alkoholį ir su kuo, nes nespėjo su šiuo pasikalbėti (b.l. 37-38).

Iš liudytojo H. J. papildomos apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog anksčiau sakė jog su D. 2019 m. gegužės 26 d. nevartojo alkoholio, nes nenorėjo pabloginti D. situacijos dėl neblaivaus vairavimo. Po to, kai D. buvo sulaikytas neblaivus vairavęs automobilį, su D. nebuvo susitikęs ir su juo nebendravo. Kai susitiko su D. akistatos metu ir D. papasakojo, kaip viskas įvyko, tai nori patikslinti, kad 2019 m. gegužės 26 d. laiko nepamena, jam D. pasiūlė išgerti alkoholio. D. turėjo automobilį ir pasiūlė nuvažiuoti prie „Babilono“. Iš namų važiavo į aikštelę prie pramogų ir prekybos centro „Babilonas“, kur abu gėrė alų, kurį D. jau buvo nupirkęs. Išgėrę alaus, abu važiavo automobiliu. Į aikštelę D. atvyko blaivus, o jis pats jau buvau išgėręs. Važiuojant nuo „Babilono“ į namus, J. gatvėje juos sustabdė policijos pareigūnai. D. buvo nustatytas daugiau nei 1,5 promilės girtumas. Jam buvo nustatytas 0,3 promilių girtumas, kodėl taip mažai - nežino, nes buvo išgėręs nemažai, jautėsi pakankamai neblaivus (b.l. 46).

Iš liudytojo G. R. apklausos protokole užfiksuotų parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog 2019 m. gegužės 27 d. dirbo ekipaže “1909” su specialistu S. Ranoniu, kai apie 03.00 val., jų ekipažui stovint (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, pastebėjo nuo Berčiūnų k. važiuojantį automobilį. Automobilio vairuotojas, juos pastebėjęs, kirto reguliuojamą (duomenys neskelbtini) sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, po ko pasuko į (duomenys neskelbtini) g. ir nuvažiavo. Jie greitai apsisuko, įjungė tarnybinės transporto priemonės raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius ir vijosi pažeidimą padariusią transporto priemonę. Automobilio, kurį vijosi, vairuotojas didino greitį ir nestojo, pasiekęs (duomenys neskelbtini) g. sankryžą, automobilio vairuotojas pasuko link J. g. ir nuvažiavo link žiedinės sankryžos. Automobilio vairuotojas, pasukęs į J.., išsijungė transporto priemonės šviesas. Didindamas greitį, tas automobilis vos neatsitrenkė į dešinėje juostoje stovėjusį vilkiką su priekaba, tada staiga nukreipė automobilį į kairę pusę, automobilis tapo nevaldomas ir apsisuko kelyje. Automobilio vairuotojas bandė važiuoti, tačiau jie tarnybiniu automobiliu užkirto kelią. Jis pribėgo prie automobilio vairuotojo pusės ir paėmė iš vairuotojo raktelius. Buvo nustatyta, kad automobilį vairavo D. G., gimęs (duomenys neskelbtini) metais, kuris niekada nėra turėjęs vairuotojo pažymėjimo. Šalia vairuotojo sėdėjo dar vienas jaunuolis. Išlipęs, automobilio vairuotojas sunkiai pastovėjo ant kojų, svirduliavo, iš burnos sklido alkoholio kvapas. Alkoholio matuokliu D. G. buvo nustatytas girtumas, virš 1,51 promilės. Antrą kartą tikrintis girtumą vairuotojas atsisakė, po ko buvo užpildytas "Neblaivumo nustatymo aktas“, kurį D. G. atsisakė pasirašyti. Vairuotojui buvo pasiūlyta nuvykti į ligoninę blaivumui nusistatyti už savo lėšas, tačiau vairuotojas atsisakė, apie tai buvo pranešta budėtojams. D. G. buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo, buvo sulaikytas, pasodintas į tarnybinį automobilį ir pristatytas į policijos laikino sulaikymo patalpas. Važiuojant, D. G. pastoviai vartojo necenzūrinius žodžius, spardė tarnybinio automobilio duris, šūkavo. G. R. tarnybiniame pranešime užfiksuotos analogiškos įvykio aplinkybės (b.l. 15-16, 51-54).

Iš H. J. akistatos su D. G. protokolo matyti, kad H. J. 2019 m. gegužės 27 d. naktį, būdamas neblaivus paskambino D. G. ir paprašė jo paimti jį nuo „Babilono“. Žinojo, kad D. G. turi automobilį, nors vairuotojo pažymėjimo neturi. D. G. jam buvo minėjęs, kad tą dieną turės vairuotoją. Kiek buvo valandų tiksliai pasakyti negalėjo, tačiau buvo tamsu, kai jis paskambinęs D. G. jo paprašė kad jis atvažiuotų jo paimti ir parvežtų namų. Iš balso suprato, kad D. G. yra blaivus. D. vienas atvažiavo jo paimti, su automobiliu „Peugeot“. Įsėjęs į automobilį ir pradėjus važiuoti, suprato, kad D. G. yra neblaivus. Jiems bevažiuojant J. gatve, netoli namų, D. vairuojant automobilį dingo šviesos ir D. G. bandė apvažiuoti gatvėje stovėjusį krovininį automobilį, bet D. G. automobilio nesuvaldė ir sustojo prie gatvės. Tada pastebėjo, kad iš paskos važiavo policijos automobilis, kuris sustojo, ir prie jų priėjo policijos pareigūnas, kuris patikrino jų blaivumą. Nežinojo su kuo ir kur D. G. vartojo alkoholį. D. G. akistatos metu nurodė, kad su H. J. pateiktais parodymais nesutinka, ir nori papasakoti savo versiją, kad 2019 m. gegužės 26 d. apie 21 val. jis pasiūlė H. išgerti alkoholio, todėl iš namų abu važiavo į aikštelę prie pramogų ir prekybos centro „Babilonas“. Į aikštelę atvažiavo blaivūs. „Babilone“ abu gėrė alaus. Paskui abu važiavo namo jo automobiliu. Automobilį vairavo jis. Nuo to laiko, kai jis išsikėlė gyventi kitus, su H. visiškai nebebendrauja (b.l. 91-92).

Iš apžiūros protokolo ir fotonuotraukų matyti, kad automobilis „Peugeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovi J. gatvėje, priekiu į žiedinę sankryžą, esančią J. g. gale. Po apžiūros mintas automobilis paimtas (b.l. 9-14).

Iš asmens neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2019 m. gegužės 27 d. 03.15 val., D. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklido alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Stovėdamas, pirštu pataikyti į nosies galą negali. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 1 valandą, atliktas patikrinimas prietaisu Alkotest 6810 ARFM-0440 (2019 m. kovo 22 d. patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galioja iki 2019-09-22 (b.l. 22)). Pirmas patikrinimas 03.15 val. - 1,78 promilės. Asmuo vengė antrojo tikrinimo, atsisakė pasirašyti aktą (b.l. 18).

Iš alkoholio matuoklio Alcotest 6810 Nr. ARFM-04400 registracijos žurnalo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2019 m. gegužės 27 d. 03.15 val. D. G., gimusiam (duomenys neskelbtini) nustatytas 1,78 promilių neblaivumas (b.l. 19-21).

Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilio „Peugeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas nuo 2019 m. gegužės 9 d. yra D. G. ( b.l. 24).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad, kad lengvojo automobilio „Peugeot 206“, 2.0 HDI, 2000 m. laidos, kaina be (duomenys neskelbtini) Eur, kaina su PVM - 900 Eur (b.l. 23).

Iš 2019 m. gegužės 27 d. nutarimo dėl daiktų pridavimo saugojimui matyti, kad automobilis „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra priduotas saugojimui į UAB „Tomadas“ automobilių saugojimo aikštelę, esančia Elektronikos g. 80, Panevėžys (b.l. 25-27).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 2019 matyti, kad D. G. netikslinga skirti psichiatrinę ekspertizę, nes nenustatyti lėtiniai ar laikini psichikos sutrikimai, dėl kurių D. G. negalėtų adekvačiai suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai ir duoti parodymų (b.l. 161).

Kaltinamasis D. G. pripažįsta, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairuodamas automobilį pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, nes neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės ir būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę – automobilį „Peugeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Šie jo parodymai sutampa su liudytojų H. J. ir G. R. duotais parodymais, tarnybinio pranešimo, eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, asmens neblaivumo nustatymo akto bei alkoholio matuoklio registracijos žurnalo įrašo duomenimis. Byloje surinkti įrodymai, patvirtinantys jo kaltę, neginčijami. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Taigi, be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, aukščiau nurodytų bylos įrodymų, kurie yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad kaltinamasis D. G. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus – jam nustatytas 1,78 promilių girtumas. Kaltinamasis, neblaivus sėsdamas už automobilio vairo ir vairuodamas automobilį, suprato savo veiksmų pavojingą pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Kadangi kaltinamojo kraujyje etilo alkoholio koncentracija nustatyta didesnė nei 1,5 promilės, D. G. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Iš kaltinimo šalintina jame nurodyta aplinkybė dėl draudimo vairuoti transporto priemonę neturintiems šios teisės asmenims pažeidimo, nes ši aplinkybė nepatenka į BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį ir dėl jos galimas administracinės atsakomybės taikymas.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors prokurorė teismo posėdžio metu prašė pripažinti kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad inkriminuotą nusikaltimą jis padarė būdamas recidyvistas, šios aplinkybės teismas nenustatė, nes visos ankstesnės kaltinamojo nusikalstamos veikos padarytos jam būnant nepilnamečiu, kas pagal BK 27 straipsnio 1 dalį nesudaro pagrindo D. G. pripažinti recidyvistu.

D. G. padarė vieną baigtą, tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis teistas (b.l. 113-119), inkriminuojamos veikos padarymo metu administracine tvarka nebuvo baustas (b.l. 109-112), dirba (b.l. 108), priklausomybių ligų kabinete neregistruotas (b.l. 160), psichikos sveikatos centro įskaitose registruotas nuo 2009 metų (paskutinio apsilankymo 2012 m. gruodžio 10 d. metu jam diagnozuotas emocinis nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvus tipas (Diagnozė F60.30) (b.l. 157)), tačiau pagal specialisto išvadą – ekspertizės skyrimas D. G. netikslingas (b.l. 161).

Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą skiriant įstatymo sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jo trukmę, atsižvelgiant į vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei kitas aukščiau nurodytas aplinkybes, nustatant artimą sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui.

Kadangi byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytinas D. G. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. gegužės 27 d. 03.15 val. iki 2019 m. gegužės 28 d. 14.50 val. (2 paros) (b.l. 60, 65).

Nors kaltinamasis teistas, turi neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (po nusikalstamos veikos padarymo pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi), į šiuo nuosprendžiu inkriminuojamos nusikalstamos veikos visiškai kitokį pobūdį nuo ankstesnių nusikalstamų veikų, į kaltinamojo amžių bei socialinius aspektus (jauno amžiaus, gyvena su globėja, dirba, nevedęs), į neigiamą savo veiksmų vertinimą, sprendžia, kad išvardytos aplinkybės duoda pakankamą pagrindą manyti, jog bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos, jam skiriamos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant trumpesniam nei vidurkis laikotarpiui kartu su tam tikrais įpareigojimais.

Pagal teismų praktiką BK 67 ir 68 straipsniuose esančios teisės normos nesieja uždraudimo asmeniui naudotis specialia teise su tuo, ar jis turėjo teisę vairuoti automobilį. Atsižvelgiant į D. G. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, jo padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (be teisių vairuojant automobilį), jo asmenybę, jog jis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam alkotesteriu nustatytas 1,78 promilės girtumas, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje, taip pat siekiant užtikrinti visuomenės saugumą kelyje, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones ketveriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

BK 72 straipsnyje nurodyta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinime nurodyto automobilio „Peugeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra pats kaltinamasis D. G. (b.l. 24), kuris jam pačiam priklausantį automobilį panaudojo kaip priemonę nusikalstamai veikai padaryti, todėl jo atžvilgiu taikytinas automobilio „Peugeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomo UAB „Tomadas“ aikštelėje, esančioje adresu Panevėžys, Elektronikos g. 80 (b.l. 25-27), konfiskavimas valstybės naudai.

Teismo vertinimu, šiuo atveju tiek transporto priemonės konfiskavimas, tiek ir uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones yra tarpusavyje derančios baudžiamojo poveikio priemonės ir jų abiejų skyrimas neprieštarauja suformuotai teismų praktikai.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina (b.l. 95-97).

Iš kaltinamojo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos automobilio „Peugeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priverstinio nuvežimo išlaidos – 36,30 Eur ir saugojimo išlaidos – 0,28 Eur už kiekvieną dieną nuo 2019 m. gegužės 27 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (b.l. 29), kurios BPK 103 straipsnio 5 punkto pagrindu laikytinos proceso išlaidomis.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo valstybės naudai išieškotinos 5,70 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais,

nusprendžia:

D. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. G. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7 ir 10 punktais laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant visą laikotarpį mokytis, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, bei nevartoti alkoholio bei kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti D. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. gegužės 27 d. 03.15 val. iki 2019 m. gegužės 28 d. 14.50 val. (2 paras).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, D. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketveriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 2 ir 4 dalies 1 punktu, D. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės – automobilio „Peugeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kuris saugomas UAB „Tomadas“ aikštelėje, esančioje adresu Panevėžys, Elektronikos g. 80, konfiskavimą, perduodant jį valstybės nuosavybėn.

D. G. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš D. G. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai priverstinio automobilio „Peugeot 206“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvežimo išlaidas – 36,30 Eur ir saugojimo išlaidas – 0,28 Eur už kiekvieną dieną nuo 2019 m. gegužės 27 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nurodant jas įmokėti į Panevėžio AVPK, Tulpių g. 60, Panevėžys, įstaigos kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš D. G. valstybės naudai išieškoti 5,70 Eur dydžio proceso išlaidas teismo procesiniams dokumentams įteikti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.